-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Iš tikrųjų pusė darbingo darbingo amžiaus ukrainiečių Lietuvoje susirado darbą neribotam laikui. Tai sudaro beveik 2 proc. Lietuvos darbo jėgos. Čia dirbantys ukrainiečiai per praeitus metus sumokėjo apie 40 mln. eurų mokesčių“, – šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) sakė UŽT direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Skaičiuojama, kad nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios pagal darbo sutartis pradėjo dirbti 29,1 tūkst. pabėgėlių. Šį pirmadienį jų dirbo 22,8 tūkst.
UŽT per 2022 m. padėjo įdarbinti 11,8 tūkst. karo pabėgėlių, 250 jų pradėjo individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
Dar 2,5 tūkst. pasinaudojo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, tokiomis kaip subsidijuojamas įdarbinimas, profesinis mokymas, parama judumui, darbas pagal pameistrystės sutartį, parama darbiniams įgūdžiams įgyti ir kt.
„Beveik 2 tūkst. asmenų dirba su remiamu įdarbinimu, profesiniame mokyme dalyvauja 341 asmuo, 160 asmenų taikoma parama judumui. Visų kitų priemonių skaičiai šiek tiek mažesni“, – trečiadienį SRDK posėdyje kalbėjo G. Sinkevičė.
Kaip teigė UŽT atstovė, 2023 m. vasario pradžioje 6188 ukrainietis dirbo apdirbamosios gamybos sektoriuje, 4339 – statybos, 3690 – transporto ir saugojimo srityse.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikė 2491 ukrainietis, 1884 – dirbo didmeninėje arba mažmeninėje prekyboje ar užsiėmė transporto priemonių remontu. Administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdė 1440 Ukrainos piliečių.
Švietimo sektoriuje pirmąjį vasario pirmadienį dirbo 600, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 500, informacijos ir ryšių – 300, žemės ūkio – 400 ukrainiečių.
UŽT skaičiavimais, kvalifikuotą darbą dirba 17,2 tūkst. (75,6 proc.) Lietuvoje nuo Rusijos invazijos pradžios (2022 m. vasario 24 d.) įsidarbinusių ukrainiečių, iš kurių 15,4 tūkst. atlieka vidutinės, o 1,9 tūkst. – aukštos kvalifikacijos darbus.
133 Ukrainos karo pabėgėlių dirba sveikatos priežiūros, 270 – mokymo, 173 – inžinerijos, 130 – IT, 437 – verslo ir administravimo specialistais.
Tuo tarpu nekvalifikuotam darbui įsidarbino kas ketvirtas (5,7 tūkst. arba 24,4 proc.) Ukrainos pilietis.
Pasak G. Sinkevičės, įdarbinant ukrainiečius su sunkumais susiduria mažiau nei septintadalis juos įdarbinusių darbdavių – 14,7 proc.
Ji teigė, kad pernai atlikus apklausą su 470 darbdavių UŽT nustatė, jog daugiausiai sunkumų įdarbinant įvardijami patirta verčiant vidaus dokumentus, dėl kalbos barjero, ukrainiečių patiriamo netikrumo dėl savo ateities.
„Tokie žmonės nežino, kuriam laikui jie atvyksta ir kokiam laikui sudaryta darbo sutartis, kiek jie pasiliks darbo vietoje“, – aiškino UŽT atstovė.
Taip pat, jos teigimu, darbdaviai patyrė sunkumų dėl darbo kultūros skirtumų, panašios darbo patirties trūkumo.
Be to, kaip parodė UŽT apklausa, artimiausiais metais įdarbinti ukrainiečius linkęs kas penktas darbdavys. Tą esą labiau linkusios daryti didelės įmonės arba darbdaviai, kurių patirtys įdarbinant ukrainiečius buvo teigiamos.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Lietuvą atvyko 74 111 ukrainietis.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
