Panevėžio krašte vilkai nebėra retenybė. Jų šeimos apsigyvena netgi kukurūzų laukuose. ASOCIATYVI ARCHYVO nuotr.

Ūkininkai neatsigina vilkų

Ūkininkai neatsigina vilkų

Vos prieš metus nuo vilkų atakos nukentėjusi avių augintoja iš Panevėžio rajono vėl stveriasi už galvos.

Anksčiau tik rudenį į bandas įsisukdavę plėšrūnai šįkart paskutinį vasaros mėnesį avių aptvaruose prašėlo net dvi naktis. Vilkai papjovė penkiolika garbanių.

Siautė dvi naktis

Apie nelaimę netoli Krekenavos esančio Ūdrų kaimo ganyklose ūkininkė Daiva Morkūnienė išgirdo ankstyvą rytą. Netoliese gyvenantys žmonės paskambinę pranešė girdintys baisų bliovimą. Pati ūkininkė dviem dienoms buvo išvykusi. Į ganyklas atskubėjusi prižiūrėtoja išvydo baisų vaizdą.

Avys išlaužusios aptvarus sulėkusios į vieną vietą išgąsdintos bliovė. Viena avis buvo suėsta – belikę šonkauliai ir vilnų kuokštai, o penkios kankinosi sumaitotos vilkų.

Kitą naktį plėšrūnai vėl sugrįžo. Per abi naktis ūkininkai neteko 15 avių. Iš jų visiškai suėstos dvi. Penkias avis perkąstomis gerklėmis teko papjauti, o kitos gulėjo pievose nebegyvos.

Vilkai siautėjo dviejuose metaliniais tinklais, skirtais specialiai avims, aptvertuose aptvaruose, esančiuose arčiau Nevėžio upės. Juose ganėsi apie 200 avių. Trečiasis aptvaras liko nepaliestas.

Nespėjo parginti

Spėjama, kad avimis sotinosi viena vilkų šeima – du suaugę žvėrys su jaunikliais.

„Radome vieną ryškią labai didelę pėdą. Aš tokios didelės net nesu mačiusi. Ir mažyčių pėdelių pritrypta. Jie galėjo išlipti iš Nevėžio nebūtinai vienoje vietoje. Pėdsakus aptikome įspaustus smėlyje, o didelėje upės atkarpoje auga žolė, joje matyti paliktos brydės“, – pasakojo D. Morkūnienė.

Anot jos, vilkai į ganyklą atėjo perplaukę Nevėžio upę.

Ūkininkę apstulbino šįmet itin ankstyvas vilkų išpuolis – tai šiems plėšrūnams anksčiau nebuvo būdinga. Praėjusiais metais Morkūnų 24 avis vilkai sudraskė spalį.

„Ruošėmės avis į tvartus išvežti spalį, kol vilkai nepuola. O pasirodo, šįmet vilkiukus mokyti pradėjo pusantro mėnesio anksčiau“, – sako D. Morkūnienė.

Baidys senais drabužiais

Antrus metus iš eilės nuo plėšrūnų nukenčiantys ūkininkai nebeišmano, kaip apsaugoti savo augintines. Po paskutinio vilkų antpuolio Morkūnai aplink aptvarus ištempė virves ir priraišiojo vėliavėlių, o nuo Nevėžio upės pusės dargi primėtė senų neskalbtų ir žmogaus kvapu persigėrusių drabužių.

„Mums, ūkininkams, atrodo, kad neturėtų būti jokių vilkų medžioklės kvotų, bet jų mylėtojai mano kitaip. Prieš dešimt metų jokių kvotų nebuvo, bet ir vilkų pakako, ir avys buvo sveikos, ir medžiotojai patenkinti“, – mano ūkininkė.

„Kaip kad mes Krekenavoje užlipę į apžvalgos bokštą matome apylinkių panoramą, taip vilkai iš Naujamiesčio girininkijos pusės pievas mato 3 km spinduliu.“

A. Lūža

Pardavusi vieną avį D. Morkūnienė skaičiuoja galinti uždirbti 100–120 eurų. Dvi naktis trukusi vilkų puota ūkininkei kainuos maždaug 1 tūkst. 800 eurų. Nors ji kreipėsi į rajono Savivaldybę dėl žalos, padarytos laukinių gyvūnų, atlyginimo, tačiau net neabejoja, kad sulauks kur kas mažesnės kompensacijos.

Mat ir pernai žalos atlyginimas buvo perpus mažesnis, nei siekė realūs nuostoliai.

Stebi kaip iš apžvalgos bokšto

Veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža sutinka, kad žmogaus kvapu persisunkę drabužiai gali bent iš dalies atgrasyti vilkus. Anot specialisto, šie plėšrūnai įsidėmi bandos šeimininką, prižiūrėtoją, perpranta jų kvapą ir, jį užuosdami, vengia artintis.

A. Lūža pabrėžia: vilkai stebi ne tik bandas, bet ir aplink jas vaikštančius žmones.

O ūkininkų ganyklos Ūdrų kaime šiems plėšrūnams – kaip ant delno.

„Ten ideali vieta vilkams stebėti aplinką. Kaip kad mes Krekenavoje užlipę į apžvalgos bokštą matome apylinkių panoramą, taip vilkai iš Naujamiesčio girininkijos pusės, kur miškas kiek aukštesnėje vietoje, pievas mato 3 km spinduliu. Ten ypač gerai atsiveria lygumos“, – sako veterinarijos gydytojas.

Anot jo, vilkų elgsenai labai daug įtakos turi miškininkų veikla, taip pat dažnas žmonių lankymasis miškuose. Plėšrūnai vietas renkasi įvertinę ir galimybes lengviau išmaitinti šeimynas. A. Lūža įsitikinęs, kad Ūdrų kaimo apylinkėse pilkių šeimyna gyvena ne pirmus metus.

„Medžiotojai, miškininkai meta bėda valkataujantiems paliktiems vilkšuniams, susibūrusiems į bandas, bet čia nieko panašaus nėra. Bandas pjauna tikrai vilkai“, – tvirtina veterinarijos gydytojas.

Įsikūrė kukurūzų lauke

Krekenavos apylinkėse vilkai – ne retenybė. A. Lūža skaičiuoja, kad Krekenavos ir Naujamiesčio miškuose gali gyventi keturios jų šeimos. Įvertinus, kad vilkė gali atsivesti nuo 2 iki 5 jauniklių, o kartais dar net ir daugiau, plėšrūnų skaičius ne toks jau ir mažas.

A. Lūžos teigimu, vilkai siautėja ir už Krekenavos, Kėdainių link – vienur išpjauti veršeliai, kitur pievose rastos šešios papjautos stirnos.

„Vieno ūkininko kukurūzais apsodintame plote įsikūrė vilkų šeima. Jauniklius iš miško atsivedė į kukurūzus ir gerai jaučiasi, supranta, kad kol nuims derlių, vilkiukus spės užauginti“, – pasakojo A. Lūža.

Pernai spalį aplinkos ministras patvirtino įsakymą, kuriuo per 2018–2019 metų medžioklės sezoną leista šalies miškuose sumedžioti 110 vilkų.

Šių plėšrūnų medžioklės sezonas tęsiasi nuo spalio 15 dienos iki balandžio 1-osios. Išnaudojus nustatytą limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau.

Komentarai

  • kokio vilku myletojo tol niekas nepasikeis

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų