P. Židonio nuotr.

Skaistakalnio parke kyla naujos tvoros

Skaistakalnio parke kyla naujos tvoros

 

Dar nespėjus nuversti visos Skaistakalnio parką juosiančios aklinos gelžbetonio tvoros, jos vietoje jau renčiama metalinė segmentinė.

Tokią užsitvėrusi dalį buvusios sovietinės lėktuvų remonto bazės teritorijos išsipirkusi įmonė – tik pirmoji kregždė. Nelikus betoninio monstro kaip ant delno atsidūrę verslininkai tvirtina irgi apnuoginti ilgai nebūsiantys – tversis savo tvoras, ir būtinai aklinas, o jeigu ką – apskritai iškels verslą.

„Dabar, kai nugriovė tvorą, jaučiuosi lyg pagautas, lyg ne savo vietoj“, – tvirtino Arūnas, remonto darbus atliekantis dar 1876 metais statytame raudonplyčiame name Skaistakalnio parko pašonėje.

Anot verslininko, po parką vaikštinėjantys praeiviai tikrai girdi iš jo įmonėlės sklindančius garsus, dėl kurių ir pačiam dabar tarsi nepatogu, kad triukšmauja ir bilda.

„Buvo, išeinu pro duris, o vaikštantys po parką fotografuoja ir tą senąjį namą, kuriame darbuojuos, kartu ir mane“, – nepatenkintas Arūnas.

Nusiteikę tvertis aklinai

Arūnas teigė nesąs nei šio senojo namo, nei aplink jį esančios žemės savininkas, tačiau žino, kad šių valdų šeimininkas būtinai jas apsitvers tvora, ir dargi aklina.

„Kad mažiau žvilgsnių kryptų“, – paaiškino meistras.

Jis neslėpė besijaučiantis nepatogiai, kad praeivių akis itin traukiantį raudonplytį senolį supa neišvežtos įvairios atliekos, žinia, nepuošiančios nei kiemo, nei juo labiau greta sutvarkyto parko.

„Kadangi matome, kad Savivaldybė kol kas visos tvoros neskuba griauti, tų atliekų neišgabename ir mes. Bet būtinai išvešime“, – patikino Arūnas.

Nepatinka būti matomiems

Už kelių šimtų metrų nuo visiems dabar matomo raudonų plytų senolio jau iškilusi metalinė segmentinė tvora vietoje Savivaldybės nuverstosios gelžbetoninės.

Naujosios tvoros savininkų rasti nepavyko. Kaimynystėje dirbę vyrai paaiškino, kad ją surentė ir savo turtą, tarp kurio – automobilių laužas, dar kažkas neįvardijamo, atitvėrė įmonė, gyvuojanti Mažeikiuose, o šalia Skaistakalnio teturinti aikštelę.

Tvertis nusiteikę ir jos kaimynai, kol kas dar juosiami gelžbetoninio monstro.

„Kol kas mus juosiančios tvoros nenugriovė, o kai nugriaus, atsitversime ir mes arba apskritai kelsimės iš šitos vietos“, – patikino už dar neišardytos tvoros įmonėje, kurios nepanoro įvardyti, dirbanti Eglė. Atvėrus šios įmonės teritoriją, vaizdas taip pat turėtų atsiverti nekoks.

Perspektyva likti kaip ant delno nežavi ir vis dar už gelžbetoninės tvoros esančių autoserviso įmonių.

„Gal Savivaldybė ateityje užtvers kitą tvorą, nepaliks taip“, – svarstė vienas iš ten sutiktų darbuotojų.

Tvora griūva etapais

Gelžbetoninę 1250 metrų ilgio, 2,2 metro aukščio tvorą, statytą 1958-aisiais, praėjusių metų pabaigoje už 47 300 eurų iš buvusio jos savininko nupirkusi miesto Savivaldybė turėjo tikslą ją nugriovus praplėsti Skaistakalnio teritoriją. Už buvusios aklinos tvoros plytintis valstybei priklausantis žemės sklypas dabar išties paverstas jaukia vieta: iškirsti krūmynai, nutiesti takai, įrengti suoleliai ir apšvietimas, pastatytas stiklo kupolas oranžerijai. Ateityje planuojama šią vietą apsodinti vaistiniais augalais.

Sodas-daržas įkurtas už 170 tūkstančių eurų, didžiąją lėšų dalį skyrus ES fondams. Už šiuos pinigus nugriauta ir toji dalis gelžbetoninės tvoros, kuri Skaistakalnio parką skyrė nuo šios dabar jaukios vietos.

„Kitą dalį tvoros dabar griauna „Panevėžio energija“. Sutarta, kad ji pasiims gelžbetonines tvoros dalis savo reikmėms. Už tvoros griovimą mokėti nereikės, atlygis už darbą bus pati tvora“, – aiškino už Skaistakalnio parko ir jo prieigų sutvarkymą atsakingas miesto Savivaldybės darbuotojas Tadas Stanikūnas.

Išgirdęs, kad vietoj nugriautos Skaistakalnio tvoros atsirado nauja, o verslininkai jau planuoja tverti dar daugiau tvorų, specialistas nustebo.

„Žinoma, norėtųsi, kad tvertųsi jie bent jau vienodas šiuolaikiškas tvoras. Pirmiausia verslininkai turėtų susitvarkyti tai, kas sukrauta už tų jų tvorų“, – teigė T. Stanikūnas.

Teks gauti leidimus

Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis taip pat neslėpė esąs nustebęs, kad verslininkų tvora Skaistakalnio parke atsirado be leidimo. Anot jo, savavališkai pastatyta metalo segmentų tvora bus neabejotinai pasidomėta ir pareikalauta derinimų.

„Skaistakalnio parkas yra istorinė vieta, kultūros paveldo teritorija. Tad vien dėl to tveriantis tvorą reikia gauti Savivaldybės leidimą“, – paaiškino S. Glinskis.

Anot miesto vyriausiojo architekto, buvusios karinės bazės teritorijoje įsikūrę verslininkai gali be leidimų vidinėmis tvoromis atsitvėrinėti vienas nuo kito, bet taip negalima elgtis sumanius atsitverti nuo parko teritorijos.

Be to, S. Glinskis patikino, kad tvertis aklinomis tvoromis nuo parko tikrai nebus leista, bus suteikta teisė atsitverti nebent permatomomis, ažūrinėmis tvoromis.

„Ir pats tvoros nugriovimas buvo sumanytas siekiant, kad nebeliktų šio sovietinės sistemos relikto, karinėms reikmėms užtvėrusio parko teritoriją“, – teigė vyriausiasis architektas.

Anot jo, nelikus gelžbetoninės tvoros, skyrusios parką nuo buvusios lėktuvų remonto bazės, verslininkams teks susitvarkyti savo kiemus, o ne vėl tvertis aklinomis tvoromis.

Galerija

 

 

Komentarai

  • Laliukas, Umbrasienė, kur komentarai?

  • nugriovus tvora, palei nevezi,atsivers baisus vaizdelis

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų