-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Ekrano“ užtvankoje pradėti naujų jos įrenginių montavimo darbai. Artimiausiu metu bus sutvarkyta vien užtvanka, per ją einančio tilto remontas planuojamas ateityje.Šimtus tonų sverianti technika jau nuo praėjusios savaitės išrikiuota ant šlaito ties „Ekrano“ užtvanka.
Užtvankos remonto ėmėsi Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Marijampolėje registruota įmonė „Viskas iš metalo“.
Jos paslaugos miesto biudžetui kainuos 650 tūkstančių eurų.
„Labai tikimės, kad darbai bus atlikti iki kovo pradžios“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Rangovai patys gamins reikiamas konstrukcijas ir jas montuos.
Prieš 44-erius metus, 1979-aisiais, baigtai statyti „Ekrano“ užtvankai visas metalines konstrukcijas gamino tuometė Panevėžio autokompresorių gamykla, o užtvanką statė tuometė Panevėžio melioracijos valdyba.
Nors per rugpjūtį įvykusią užtvankos avariją sulūžo vieno vandenį sulaikančio skydo konstrukcija, pasak T. Juknos, dabar naujais bus pakeisti abu skydai, kaip rekomendavo ekspertai.
Direktoriaus teigimu, su statybos darbus atliekančiais specialistais sutarta, kad 85 hektarus užimančio „Ekrano“ marių tvenkinio vandens lygis bus reguliuojamas automatiškai, o taip veikiantys mechanizmai reikalaus mažesnės priežiūros.
Užtvankos tvarkymo darbus planuota pradėti anksčiau, tačiau, anot T. Juknos, juos nukėlė žiemos polaidis.
„Tam, kad užtvankos mechanizmus būtų galima pradėti montuoti, buvo privalu pačiame tvenkinyje sumažinti vandens lygį. O to padaryti nepavyko dėl potvynio“, – aiškino administracijos vadovas.
Anot jo, per patį polaidį mažinant vandens lygį tvenkinyje galėjo skęsti ir Berčiūnai, ir Traupio apylinkės Anykščių rajone, kur yra Nevėžio upės ištakos.
Nors per rugpjūtį įvykusią užtvankos avariją sulūžo vieno vandenį sulaikančio skydo konstrukcija, dabar naujais bus pakeisti abu skydai, kaip rekomendavo ekspertai. P. ŽIDONIO nuotr.
Užtvanką remontuojanti įmonė suteiks garantiją penkeriems metams. Vis dėlto, pasak T. Juknos, gautas ir žodinis tvarkytojų patikinimas, kad užtvanka tikrai nesugrius dar penkiasdešimt metų.
Tačiau niekas negali būti tikras, kad tiek pat laiko saugus bus J. Biliūno gatvės tiltas, nutiestas virš užtvankos. Pasak administracijos vadovo, šiuo metu ekspertų komanda vertina jo ir kitų Panevėžio tiltų būklę.
„Šio tilto remonto darbams jau buvo padarytas projektas, tačiau po avarijos tenka atlikti pataisymus, kuriems reikia ekspertų išvadų“, – paaiškino T. Jukna.
Vykstant užtvankos tvarkymo darbams eismo J. Biliūno gatve uždaryti nenumatoma.
„Nebent gali būti uždaryta viena važiavimo per tiltą pusė, jei vietos ant jo prisireiktų remontuojančiai technikai. Dabar keltuvai, sveriantys nuo 50 iki 100 tonų, ant tilto nestatomi dėl per didelio svorio, jie dirba nuo pylimo“, – paaiškino direktorius.
„Keltuvai, sveriantys nuo 50 iki 100 tonų, ant tilto nestatomi dėl per didelio svorio, jie dirba nuo pylimo.“
T. Jukna
Nuostolių nei gyventojams, nei gamtai nepadariusi, tačiau daugelį išgąsdinusi „Ekrano“ užtvankos avarija įvyko pernai rugpjūčio 2-ąją. Lūžus vienos iš vandenį sulaikančių pakeliamų skydų konstrukcijai, Nevėžis žaibiškai pradėjo pildytis vandeniu: užliejo pėsčiųjų takus, dalį Skaistakalnio parko, rajone apsėmė kai kuriuos pasėlius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens lygis Nevėžyje ties Panevėžiu buvo pasiekęs kritinį. Ugniagesiai gelbėtojai buvo pasirengę iš apsemtų vietų evakuoti gyventojus.
Visgi operatyviai sumontavus pirmąjį iš numatytų trijų laikinųjų užtvarų, vanduo upėje ėmė gana sparčiai slūgti – situacija greitai stabilizavosi.
Avarijos priežastis ėmėsi aiškintis į Panevėžį sukviesti ekspertai.
Jų verdiktas: kaltų dėl šios avarijos nėra. Nustatyta, kad kaltas pats dangus, iš pradžių per Jonines, o po to ir liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Panevėžiui atseikėjęs ypač daug lietaus.
Mokslininkų skaičiavimai parodė, kad bėdos buvo užprogramuotos dar prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant užtvanką – pagal marių vandens kiekį sumontuota per silpna konstrukcija. Per keturis dešimtmečius įrenginius dar labiau susilpnino tiek korozija, tiek vandens jėga.
Į klausimą, ar įvykus tokiai neeilinei avarijai, valstybės institucijos skubėjo tiesti Panevėžiui pagalbos ranką, T. Jukna pripažino: tikrai neskubėjo.
„Kiek žinau, netgi buvo ieškoma būdų nubausti Savivaldybę už esą gamtai padarytą žalą. Tačiau paaiškėjus, kad žala nebuvo padaryta, baudos išvengėme“, – sako administracijos vadovas.
