-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi didžiausių iššūkių pateiks ne kitakalbių mokymas, bet laukiančios permainos: iš esmės bus keičiamas mokymo turinys, o net dvylika miesto įstaigų, tapusių tūkstantmečio mokyklomis, pasieks didžiulė finansinė paskata.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Violeta Seredžiuvienė skaičiuoja, kad šiemet į miesto mokyklas turėtų ateiti 9 862 moksleiviai. Dar apie pusantro tūkstančio mokysis katalikiškoje K. Paltaroko ir V. Mikalausko menų gimnazijose – jos nėra pavaldžios Savivaldybei.
Pernai rugsėjį moksleivių buvo 9 638. Gana ryškus augimas nulemtas į Panevėžį atvykusių karo pabėgėlių – trečiadienio duomenimis, mokytis miesto mokyklose norą pareiškė 251 ukrainiečių vaikas.
Šiais mokslo metais jiems bus 11 išlyginamųjų klasių komplektų septyniose miesto bendrojo ugdymo mokyklose: „Šaltinio“, Alfonso Lipniūno, Beržų, Rožyno progimnazijose, Raimundo Sargūno, Vytauto Žemkalnio ir „Minties“ gimnazijose.
Mokyklinis skambutis Panevėžyje šįmet pirmą kartą nuskambės 836 pirmokams – penkiems daugiau nei pernai.
Kaip ir kasmet, daugiausia – po keturias – pirmokų klases surinko Pradinė mokykla, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ bei „Žemynos“ progimnazijos.
„Ąžuolo“ ir „Šaltinio“ progimnazijos turės po tris tokias klases.
Sunkiausiai sekėsi pirmokus rinkti Beržų progimnazijai: nors ji savame mikrorajone vienintelė, turės vos vieną jų klasę.
Dar šeši pirmokai mokysis specialiojoje klasėje.
„Į kai kurias mokyklas pageidavo patekti daugiau nei 120 būsimųjų pirmokų, nors mokyklos gali priimti daugiausia po 96 vaikus, – pasakojo V. Seredžiuvienė. – Tėvai, teikdami prašymus, žinojo, kuo rizikuoja. Ypač tie, kurie rinkosi mokyklą ne pagal priklausančią teritoriją.“
Visgi, anot jos, tokia situacija susiklosčiusi jau ne vienerius metus.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės nuomone, toks simbolinis mokyklų reitingavimas į populiarias ir mažiau populiarias apnuogina opią problemą – vis didėjantį atotrūkį tarp švietimo įstaigų. Todėl, anot jos, svarbiausias mokslo metų uždavinys bus gerinti mokymo kokybę.
„Vienas iš požymių – mokyklų rodiklių skirtumas, tą jaučia ir mokinių tėvai. Kol liks atotrūkis tarp mokymosi rezultatų atskirose mokyklose, tol turėsime situaciją, kad vienos negalės sutalpinti visų norinčiųjų, o kitos sugebės surinkti vos po vieną klasę. Tą mokyklų atotrūkį turime mažinti, gerindami ugdymo kokybę“, – nusiteikusi vedėja.
Kaip tą padaryti, S. Sėrikovienės teigimu, galvą teks pasukti kiekvienos mokyklos pedagogams. Priemonių tam esą yra – tereikia dirbti.
Ar pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų, matysis tik po kelerių metų.
„Nors šalies mastu Panevėžio moksleivių rezultatai gana geri, jie turi augti. Mokyklos privalės nuolat sekti švietimo rodiklius ir juos gerinti. Ugdymo kokybės gerinimas – svarbiausias ateinančių metų tikslas“, – pabrėžė vedėja.
Silvija Sėrikovienė I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Nuo šio rugsėjo mokyklose daugiau dėmesio bus skiriama čia dirbantiems karjeros specialistams, kurie padėtų vaikams atrasti ir išsigryninti ateities profesijos perspektyvas. Tačiau svarbiausiu pokyčiu taps pasiruošimas Tūkstantmečio mokyklos projektui.
„Tūkstantmečio mokyklų tikslas – įsivesti aukštesnį mokymosi standartą ir, tikimės, jau po kelerių metų galėsime pasidžiaugti geresniais rezultatais“, – viliasi S. Sėrikovienė.
Jau vasarį bus pasirašomos sutartys su dvylika miesto švietimo įstaigų, atrinktų tapti tūkstantmečio mokyklomis.
Kodėl tokių tik tuzinas?
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, vienos tūkstantmečio mokyklomis negalėjo tapti dėl per mažo moksleivių skaičiaus, kitos – dėl pasirinktos krypties (pavyzdžiui, V. Žemkalnio gimnazijoje ji humanistinė, „Saulėtekio“ – ekonominė).
„Iki vasario dar turime parengti pažangos planą, – sako S. Sėrikovienė. – Jau šio mėnesio pabaigoje sėsime prie stalo su dvylikos mokyklų, pretenduojančiomis tapti tūkstantmečio, atstovais ir išsigryninsime veiklas, kurios turėtų pagerinti ugdymo kokybę.“
Finansavimas šiam projektui išties nemažas – Panevėžys pretenduoja į 5,5 mln. eurų. Už juos būtų gerinama mokyklų infrastruktūra, perkamos mokymo priemonės, investuojama į mokytojų kvalifikaciją.
„Tai dideli pinigai, už juos bus galima stiprinti ugdymo kokybę. Atrodo, kad tų priemonių turėsime, bet reikia ir vidinio noro pačioms mokykloms siekti užsibrėžtų rezultatų“, – pabrėžia vedėja.
Kartu su Tūkstantmečio mokyklų programa bus iš esmės keičiamas mokymo turinys.
Nuo šio rugsėjo pagal atnaujintą mokymo turinį pradės mokytis priešmokyklinukai, o nuo kito rugsėjo jau pusė mokinių dirbs pagal atnaujintas programas. Dar po metų prisijungs visi likusieji.
S. Sėrikovienė neneigia: laukia itin drąsūs pokyčiai, o svarbiausias – iš esmės pakeista vertinimo sistema. Vaikai galės būti vertinami pagal kompetencijas, ne tik žinias, kas jau yra didelis iššūkis.
Ar prie šių pokyčių spės prisitaikyti pedagogai, Švietimo skyriaus vadovė linkusi manyti, jog taip. Jos tvirtinimu, numatyta nemažai lėšų kvalifikacijai kelti, Pedagogų švietimo centras jau parengęs planą, kaip padėti mokytojams prisitaikyti prie laukiančių pokyčių.
„Taip, mokytojai dažnai yra pervargę – niekam ne paslaptis, kad dėl pedagogų trūkumo dirba dideliais krūviais, – kalbėjo S. Sėrikovienė. – Bet tiek atnaujintoje ugdymo programoje, tiek Tūkstantmečio mokyklų programoje numatytos lėšos ir mokytojų kvalifikacijai.“
Nereikėtų, tikina ji, laukiančių permainų baimintis ir tėvams ar vaikams – viskas daroma tam, kad mokymosi procesas būtų įdomesnis, kad būtų ugdomas kritinis mąstymas ir atsirastų didesnė motyvacija mokytis.
„Laukia dideli iššūkiai ir dar didesni pokyčiai, bet viskas daroma tik dėl vaikų – kad jie gautų kuo kokybiškesnį ugdymą“, – sako S. Sėrikovienė.
