P. Židonio nuotr.

Tuščios lovos augina nuostolius

Tuščios lovos augina nuostolius

 

Panevėžio rajone – paradoksali situacija, kokią būtų buvę sunku įsivaizduoti prieš pandemiją. Į slaugos ligoninę anksčiau buvo galima patekti tik atstovėjus ilgą eilę, o dabar kai kurios tokios įstaigos, nesulaukdamos klientų ir negalėdamos užpildyti tuščių lovų, skaičiuoja tūkstantinius nuostolius. Kol Panevėžio rajonas sprendžia, ką daryti su jo pustuštėmis slaugos ligoninėmis, analogiška įstaiga mieste vėl pradeda rūšiuoti pacientus.

Panevėžio rajone esanti Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė dėl finansinių nuostolių buvo priversta vasarai užsidaryti, bet nuo rugsėjo vėl laukia pacientų. Tačiau tiek Krekenavos, tiek Ramygalos ir Naujamiesčio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse tuščios lovos suka nuostolių skaitiklį. Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigė nesuprantantis, kas atsitiko, kad slaugos stacionaro paslaugos rajone staiga tapo nebereikalingos.

Visos trys slaugos ligoninės atnaujintos, jaukios, bet vis tiek stovi pustuštės. Šią vasarą Savivaldybei netgi teko griebtis netradicinio sprendimo – dviem mėnesiams uždaryti Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Jos pacientai buvo perkelti į kitas įstaigas, o personalas išleistas kasmetinių atostogų. Tačiau toliau laikyti uždarytą ligoninę – ne išeitis.

„Svarstome, ką daryti toliau. Vasarą sprendimas uždaryti trumpam vieną iš ligoninių pasiteisino – paslaugas gavo visi, kam reikėjo, o darbuotojai turėjo galimybę atostogauti. Bet žiemą situacija yra kitokia, juk bet kokiu atveju reikės šildyti pastatus, darbuotojų irgi negalime atleisti. Negaliu pasakyti, kaip kituose rajonuose, bet pas mus situacija tikrai sudėtinga“, – pripažįsta rajono meras.

Greitosios sąskaita

P. Žagunio teigimu, nuo metų pradžios už tuščias lovas visose rajono slaugos ligoninėse iš rajono biudžeto jau teko atseikėti 80 630 eurų. Savivaldybės vadovybė skaičiuoja, kad už šią sumą rajono poliklinika būtų galėjusi įsigyti naują greitosios pagalbos automobilį.

„Tai juk visų rajono gyventojų pinigai, kuriuos galėjome skirti kitoms reikmėms. Nesinori skubėti ir imtis drastiškų sprendimų. Vis dar laukiame, gal šių paslaugų poreikis išaugs. Juk prieš karantiną būdavo nemažos eilės į slaugos namus, o dabar esame priversti išlaikyti tuščias lovas. Ar tai karantino pasekmė, sunku atsakyti, bet nelieka nieko kito, kaip tik laukti“, – sakė P. Žagunis.

Įkainiai vargani

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė svarsto, kad ištuštėjusioms slaugos ligoninėms daugiausia įtakos turėjo pandeminė situacija. Anot jos, statistika negailestinga – per pastaruosius metus kelis kartus išaugo vyresnio amžiaus pacientų mirtingumas.

„Daugiausia mirė tų žmonių, kurie galėjo būti potencialūs slaugos ligoninių pacientai“, – konstatuoja D. Pajėdienė.

Pasak pavaduotojos, tam, kad rajone esančios slaugos ligoninės nebūtų nuostolingos, jų užpildymas turi būti šimtaprocentinis. Mat įkainiai už vieno paciento slaugą maži ir ne visada padengia net būtinąsias išlaidas.

„Jeigu ligoninė nėra didelė, vos iki penkiolikos lovų, ji negali dirbti pelningai. Vieno ligonio išlaikymui per dieną skiriama vidutiniškai apie 30 eurų – tai labai maža suma. Už šią sumą reikia išlaikyti personalą, apmokėti šildymo bei kitas komunalines paslaugas, pirkti medikamentus. Pas kirpėją žmonės palieka daug daugiau, nei Ligonių kasa skiria vieno tokio ligonio išlaikymui“, – teigė D. Pajėdienė.

Pasak jos, ir anksčiau būdavo taip, kad vasarą slaugos ligoninių lovos ištuštėdavo. Kad ir kaip būtų, slaugos stacionarinės paslaugos taip pat pasižymi sezoniškumu – savo piką pasiekia šildymo sezono metu. Valstybė per metus slaugos ligoninių pacientams apmoka 120 dienų tokioje įstaigoje, tad tuos keturis mėnesius dažnas stengdavosi išnaudoti būtent žiemą.

„Ir anksčiau būdavo taip, kad vasarą pacientų būdavo mažiau, bet žiemą pristatydavome papildomų lovų ir taip savotiškai išlipdavome iš nuostolių. Pavyzdžiui, jeigu yra 28 lovos, tai žiemą gulėdavo 48 pacientai. Kiek būdavo laisvos vietos, tiek pristatydavome lovų. Visada gyvenome „ubagiškai“ ir versdavomės kaip galime. Bet pandemija pakoregavo šiuos planus. Labai viliamės, kad vėstant orui pacientų skaičius išaugs“, – kalbėjo D. Pajedienė.

Miestuose ligoninės užkimštos

Rajono vadovams ir medikams gūžčiojant pečiais, kodėl pacientai nebevažiuoja į jų atnaujintas slaugos ligonines, Panevėžyje esanti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė nebeišmano, kaip sutalpinti į ją visus norinčiuosius.

Dar prieš kelias savaites į ją patekti buvo galima kad ir tą pačią dieną, šiandien situacija čia pasikeitusi kardinaliai. Anot ligoninės direktorės Violetos Grigienės, įstaiga perpildyta tiek, kad jau tenka reguliuoti srautus.

„Vienas objektyvių faktorių – sezoniškumas. Atšalus rudenį orams, paūmėjo įvairių kardiovaskulitų, netrukus pasipils ir žiemos traumos. Visada žiemą slaugos ligoninė prisipildo. Dar prieš dvi savaites beveik nebuvo eilių, o šiomis dienomis jau reikia dėlioti pasjansą, kad galėčiau sutalpinti visus, kuriems slaugos paslaugos yra būtinos“, – teigė V. Grigienė.

Pasak direktorės, jeigu teks rūšiuoti žmones, ką priimti į slaugos ligoninę, o kas dar gali palaukti, pirmenybė bus teikiama onkologiniams pacientams, kuriems būtina paliatyvi slauga. Taip pat stacionariniai pacientai po traumų, insultų, infarktų, operacijų, paūmėjus vidaus ligoms. Trečiasis kriterijus – geografinis. Nuo metų pradžios pacientas slaugos paslaugas gali rinktis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Ir šiandien Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gydomi pacientai ne tik iš Panevėžio ir Utenos apskričių, bet ir Kauno, Skuodo bei kitų miestų. Pasak V. Grigienės, didžiuosiuose miestuose eilės į slaugos ligoninę – milžiniškos. Jos žiniomis, Kaune eilėje laukia per 300 pacientų.

„Dar neįjungiau geografinės atrankos kriterijaus, bet jeigu situacija sunkės, priimti galėsime tik miesto gyventojus“, – sakė V. Grigienė.

Pacientai jaunėja

Anot V. Grigienės, ne paslaptis, kad didžiuosiuose miestuose tokios eilės išaugo dėl objektyvių priežasčių. Valstybė finansuoja iki 120 dienų pagal medicininį reikalingumą. Bet karantino laikotarpiu tos 120 dienų nebuvo skaičiuojamos, tad kai kurie pacientai už valstybės lėšas tokiose ligoninėse guli net iki metų. Tai didelė lengvata artimiesiems.

„Kiek tenka girdėti, rasti į namus ateinančią slaugytoją ar bent pagalbininkę prižiūrėti ligonį išties yra sunku. Todėl žmonės ir naudojosi galimybe artimuosius prižiūrėti slaugos ligoninėje. Manau, tik laiko klausimas, kada visiškai bus užpildytos slaugos ligoninės ir rajonuose. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, tokių paslaugų poreikis bus tik dar didesnis. Tuo labiau kad jaunėja ir slaugos ligoninių pacientų amžius – dėl įvairių patologijų, onkologinių ligų, kurias lėmė netinkamas gyvenimo būdas, vis daugiau atsiduria jaunų, darbingo amžiaus sunkių ligonių“, – pastebi V. Grigienė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų