Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančios miesto mokyklos siekia įsirengti tokias laboratorijas, kokias jau turi privati katalikiška K. Paltaroko gimnazija. P. Židonio nuotr.

Tūkstantmečio mokyklose – „kosminės“ laboratorijos

Tūkstantmečio mokyklose – „kosminės“ laboratorijos

Panevėžio savivaldybė suskaičiavo, kad Tūkstantmečio mokyklomis siekiančioms tapti miesto gimnazijoms, progimnazijoms ir Pradinei atnaujinti reikia daugiau nei penkių milijonų eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateiktame plane nurodyta, jog už tokius pinigus švietimo įstaigose būtų kuriamos modernios laboratorijos, ne prastesnės nei šalies universitetuose.

Lietuvoje suplanuota Tūkstantmečio mokyklų programa savivaldybėms suteikė lūkesčių pasisemti lėšų savo švietimo įstaigoms atnaujinti.

Šioje programoje jau nuo kitų metų dalyvauti pasiruošusios trys Panevėžio gimnazijos, aštuonios progimnazijos bei Pradinė mokykla. Joms pritaikyti moderniam ugdymui miestas sieks gauti pusšešto milijono eurų.

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, iš visų 60-ies šalies savivaldybių Panevėžio miesto yra tarp 25-ių, atrinktų dalyvauti Tūkstantmečio mokyklų programoje.

Pasak S. Sėrikovienės, kone metus dvylikos miesto mokyklų atstovai, suburti į komandą, svarstė, kuo reikėtų praturtinti Aukštaitijos sostinės švietimo įstaigas.

„Nutarta, kad Panevėžio moksleivių rezultatai geriausi gamtamokslinėse srityse. Tad kaip ir sporte, investuojančiame ten, kur rezultatai geriausi, ir mes visų pirma nutarėme stiprinti mokyklų gamtamokslines bazes. Taip pat numatyta investuoti į meninę veiklą, jungiančią ypač daug sričių“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Pasak S. Sėrikovienės, Tūktantmečio mokyklų programoje dalyvauja trys Panevėžio gimnazijos, aštuonios progimnazijos ir Pradinė mokykla. Joms atnaujinti miestas siekia gauti pusšešto milijono eurų.

Laboratorijos – kaip kosmosas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Panevėžys jau pateikė investicinį planą, kam būtų panaudoti Tūkstantmečio mokyklų programos pinigai.

„Po atskirą modernią fizikos, chemijos ir biologijos mokslų laboratoriją pasirengusios įsirengti J. Balčikonio, J. Miltinio ir 5-oji gimnazijos“, – vardijo S. Sėrikovienė.

Po vieną laboratoriją, kurioje būtų atliekami gamtamokslių bandymai, siekia turėti „Ąžuolo“, „Šaltinio“, „Vyturio“, Rožyno, Beržų, Žemynos bei „Vilties“ progimnazijos ir M. Karkos pagrindinė mokykla.

Turėti modernią laboratoriją, tiksliau – savotišką gamtos mokslų pažinimo erdvę, siekia ir miesto Pradinė mokykla.
S. Sėrikovienė teigė, jog pavyzdžių, kaip turi atrodyti tokios laboratorijos, toli ieškoti nereikia.

„Susipažinti su moderniomis laboratorijas važiavome į Alytaus ir Šiaulių mokyklas. Tačiau puikių laboratorijų, prilygstančių įsteigtoms universitetuose ar kituose mokslo centruose, radome ir Panevėžyje, K. Paltaroko gimnazijoje. Pirmą kartą atsidūrus jose, laboratorijos gali atrodyti kaip kosmosas, nors iš tiesų ten bandymus atlieka ir penktokai“, – dėmesį atkreipė S. Sėrikovienė.

Švietimo skyriaus vedėja svarstė, jog galimybę modernėti katalikiškajai K. Paltaroko gimnazijai suteikia ir tai, kad ji – privati. Iš biudžeto išlaikomos valstybinės mokyklos gyvena skurdžiau, tačiau dabar kaip tik yra galimybė sustiprinti jų mokslinę bazę dalyvaujant Tūkstantmečio mokyklų programoje, kuri finansuojama ES lėšomis.

Tūkstantmečio mokyklų programoje dalyvaujančios miesto mokyklos siekia įsirengti tokias laboratorijas, kokias jau turi privati katalikiška K. Paltaroko gimnazija. P. Židonio nuotr.

Rengs lyderius

Be to, kad planuoja įsirengti modernias laboratorijas, visos Tūkstantmečio programoje dalyvaujančios miesto mokyklos planuoja turėti vadinamąsias kultūrinio ugdymo erdves.

S. Sėrikovienė teigė, jog tai būtų ne per didelės, moderniai įrengtos erdvės kitokio pobūdžio lavinimuisi nei dalyvaujant įprastose pamokose.

Kai jau turės jaukias meniškas erdves, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, mokyklos planuoja į jas kviestis menininkus, įdomius, išradingus žmones, kurie žiniomis dalytųsi su moksleiviais.

Miesto mokyklas ketinama praturtinti ir fotografijos studijomis, taip pat erdvėmis, pritaikytomis keramikos lipdymui su išdegimui reikalingomis krosnimis.

Taip pat mokyklos siekia įsirengti erdves moksleivių teatro studijoms.

„Dabar, kai kas penkeri metai vyksta konkursai, pavyzdžiui, į švietimo įstaigų vadovų vietas, pastebime, kad jie sulaukia labai mažai dalyvių. Tai rodo, kad nedaug žmonių nori būti lyderiais. O vienas iš Tūkstantmečio mokyklų programos siekių – parengti kuo daugiau lyderių. Tikimės, kad šiuolaikiškos laboratorijos bei kultūrinio ugdymo erdvės, jose ar per jas suteikiamos žinios, skatins ir komandinį darbą, ir mokinių norą imtis lyderystės“, – vylėsi S. Sėrikovienė.

Anot jos, atsinaujinti mokykloms – pats metas.

Jei gaus Tūkstantmečio mokyklų programos lėšų, „Vilties“ progimnazija knygų saugyklos vietoje rengs kūrybinę erdvę.

Ne prasčiau nei universitete

Prieš pat pandemiją įrengtų dviejų K. Paltaroko gimnazijos laboratorijų, kuriose atliekami fizikos, chemijos ir biologijos mokslų bandymai, kaina siekė 75 tūkstančius eurų.

Šios gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Rimos Kazakevičienės teigimu, iniciatyvą įrengti laboratorijas pirmasis parodė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, kurio žinioje ir yra ši katalikiška gimnazija.

Pinigų laboratorijoms steigti ieškota įvairiuose fonduose, jų atseikėta iš lėšų, kuriuos mokykla surenka iš moksleivių tėvų.

Pasak R. Kazakevičienės, K. Paltaroko gimnazijos laboratorijos ne ką skiriasi nuo, tarkim, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų instituto laboratorijų. Žinia, Vilniuje bandymai atliekami sudėtingesni, bet laboratorijų technika – bemaž tokia pati.

Direktoriaus pavaduotoja patikino, kad dabar, turint laboratorijas, gamtos mokslų pamokos tapo išties įdomesnės, jose daug praktinės veiklos.

Įrengtų meninę erdvę

Viena iš planuojančių tapti Tūkstantmečio mokykla – tarptautiniais šokių festivaliais garsi Panevėžio „Vilties“ progimnazija. Jos direktorės Danutės Valiukienės teigimu, patalpoje virš aktų salės, dabartinės knygų ir kitų dokumentų saugyklos vietoje, numatyta įrengti savotišką išskirtinę meninę erdvę. Tai būtų vieta su nedidele scena, sėdmaišiais, skirta moksleivių kūrybiniams užmojams plėtotis.

„Mokykloje dirba net du teatro mokytojai, ypač stiprios mūsų lietuvių kalbos mokytojos, tad būtent toje erdvėje ir vyktų kūryba, kai gimsta, pavyzdžiui, teatriniai etiudai“, – planuoja D. Valiukienė.

Ji pabrėžė, kad tokia planuojama meninė erdvė būtų visai kas kita nei klasė ar mokyklos aktų salė.

„Norime kamerinės, jaukios, sakyčiau, gal net kiek bohemiškos, laisvos aplinkos, kurioje mokiniams būtų suteikta laisvė kurti“, – sakė D. Valiukienė.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų