-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per Panevėžio centrą sausio 6-ąją tradiciškai pražingsniavo įspūdingo dydžio, puspenkto metro ūgio, išminčiai – Kasparas, Melchioras (Merkelis) ir Baltazaras, linkėdami panevėžiečiams gerovės.
Šįmet iš Bendruomenių rūmų Kranto gatve jie patraukė P. Puzino, Respublikos, Vasario 16-osios, Elektros gatvėmis iki miesto eglės ir sveikino centre sutiktus praeivius.
Toks karalių pasivaikščiojimas Panevėžyje visada sukelia nemenką žmonių susidomėjimą.
Egzistuoja tradicija, kad su Trimis Karaliais pasibaigia šventinis laikotarpis, nupuošiamos kalėdinės eglės.
Panevėžys savąją eglę planuoja nupuošti ateinantį pirmadienį.
Trys Karaliai sausio 6-ąją švenčiami ir bažnyčiose. Liturginiame apeigyne ši šventė vadinama Viešpaties Apsireiškimu. Šią dieną kūdikėlis Jėzus pripažintas viso pasaulio Išganytoju.
Anot Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebono Romualdo Zdanio, šią dieną šv. Mišios aukojamos tris kartus – ryte, vidudienį ir vakare. Jau rytinėse šv. Mišiose žmonių susirinko kone kaip sekmadienį.
Trijų Karalių figūrėlės bažnyčios prakartėlėje atsirado dar ketvirtadienio vakarą.
„Šalta buvo, tai užsuko anksčiau“, – juokavo R. Zdanys.
Remiantis Biblijos pasakojimu, po Jėzaus gimimo trys išminčiai iš Rytų šalies ieškojo ypatingos žvaigždės, kuri nuvedė juos į Betliejų pagarbinti gimusio Mesijo. Dovanų jie atnešė karališkų – aukso, smilkalų ir miros.
Pasak dvasininko, Trys Karaliai simbolizuoja pagonių tautas – iš pagoniškų kraštų atvykę išminčiai rodo, kad Dievas gali ateiti pas visus ir pas Dievą gali ateiti visi.
„Jėzaus gimimo dieną jį aplankė izraelitai piemenėliai ir nusilenkė pripažinę Kristų kaip Mesiją. O Trijų Karalių atėjimas su dovanomis pas gimusį Jėzų simbolizuoja, kad ir pagonys, ne tik išrinktoji tauta, gimusį Kūdikį pripažino Karaliumi, kurio taip laukė“, – sako R. Zdanys.
Žvaigždė, kuri įsižiebė gimus Jėzui ir tapo kelrodžiu pas jį einantiesiems, pasak dvasininko, yra mūsų tikėjimas, visada vedantis pas Dievą.
Trijų Karalių dieną bažnyčiose laiminama kreida ir smilkalai. Kreidos gabalėlį parsinešę į namus, tikintieji tradiciškai namų duris arba staktas pažymi išminčių vardų pirmosiomis raidėmis – K, M, B. Tarp raidžių paprastai nubrėžiami kryželiai, o šalia arba viršuje užrašomi metai.
Išminčių pirmųjų vardo raidžių žymėjimas palaiminta kreida rodo, kad namus saugo Dievas.
Trijų Karalių vaikštynės, kaip ir Užgavėnių, buvusios žinomos jau pirmoje 19 amžiaus pusėje. Tuomet tą dieną, sausio 6-ąją, persirengėliai vaikščiodavo po kaimus, linkėdavo ūkininkams sėkmės, gerų metų, gausaus derliaus. Ir ne šiaip sau – už tuos sveikinimus tikėjosi padėkos, ir ten, kur juos priimdavo šiltai, pasilikdavo paviešėti ilgiau, o nesulaukę šeimininkų dėmesio, eidavo toliau.
Po Trijų Karalių ūkininkai pradėdavo samdyti žmones ūkio darbams.
Dar senovės lietuvių pastebėjimu, per Tris Karalius diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, ir vis labiau artina žemę link pavasario. Pastebimai ilgėjanti diena jau skatina pamiršti nuėjusių metų rūpesčius ir ruoštis naujiems ūkiniams metams, naujam darbymečiui.
