-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pacientams likus be tokių specialistų pagalbos, gydymo įstaiga džiaugiasi prisidedanti prie Panevėžio demografinės padėties gerinimo.
Anafilaksinį šoką išgyvenusi velžietė, pati visą gyvenimą medike išdirbusi Rima Šedienė gydytis mirtimi galėjusios pasibaigti alergijos priversta važinėti į Šiaulius. Mat Respublikinė Panevėžio ligoninė ir jai priklausanti Konsultacijų poliklinika tokio specialisto šiuo metu neturi.
Gydymo įstaiga aiškina, jog tokia sudėtinga situacija susiklostė dėl malonių gyvenimiškų aplinkybių.
„Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba trys alergologės, viena iš jų vaikų, kitos dvi – suaugusių. Pastarosios abi jaunos gydytojos, laikinai išėjusios tikslinių vaiko priežiūros atostogų. Džiaugiamės, kad ligoninės darbuotojos prisideda prie Panevėžio miesto gyventojų skaičiaus augimo ir demografinės padėties gerinimo“, – situaciją pakomentavo ligoninė.
Jos atsiųstame paaiškinime teigiama, jog „Panevėžio ligoninė, siekdama, kad pacientai gautų aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, deda visas įmanomas pastangas pritraukti jaunus specialistus“.
Didžiausia regiono darbdavė esanti ligoninė dėl medikų trūkumo beda pirštu į apskrities savivaldybes.
„Ligoninė nuolat vykdė ir vykdo aktyvią trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų paiešką, tačiau neturint vietos savivaldybių palaikymo, sprendimų dėl finansavimo teikimo ir pritraukimo bei skatinimo priemonių, pasiekti norimų rezultatų labai sudėtinga“, – motyvuoja gydymo įstaiga.
„Klausimas elementarus – ką daro ar planuoja daryti ministerija, kad užtikrintų jai pavaldžios sistemos veikimą? Atsižvelgiant į tai, neetiška ir neteisinga bandyti permesti atsakomybę Savivaldybei.“
T. Jukna
Anot jos, Šiaulių, Rokiškio, Marijampolės savivaldybės, kad pritrauktų jaunų specialistų,
atvykstantiems gydytojams siūlo ir gyvenamąją vietą, ir vienkartines išmokas.
„Respublikinė Panevėžio ligoninė pralaimi konkurencinę kovą, nes Panevėžio miesto savivaldybė neatsižvelgia į poreikį trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų ir jų pritraukimo priemonių reikalingumą.“
Panevėžio ligoninė teigia ieškanti alergologų, siūlydama pakaitinę darbo vietą ir terminuotą darbo sutartį, kol sugrįš vaiko priežiūros atostogose esančios medikės.
„Didesnio alergologų poreikio nėra“, – tvirtina gydymo įstaiga.
Tačiau, kaip teigiama pranešime, esant sudėtingai situacijai visoje Lietuvoje, darbo pasiūlymai su terminuota darbo sutartimi specialistams nėra labai viliojantys.
Pacientams, susirgusiems alerginėmis ligomis, ligoninė siūlo kreiptis ir į kitus specialistus, pavyzdžiui, dėl alerginės slogos – į LOR gydytoją, dėl odos alergijos – į dermatologą.
Per pastaruosius penkerius metus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje specialistų skaičius beveik nesikeitė. 2019 m. joje dirbo 382 gydytojai, šiuo metu – 383.
Respublikinės Panevėžio ligoninės abiem alergologėms vienu metu išėjus vaiko priežiūros atostogų, be tokio specialisto likusi gydymo įstaiga džiaugiasi prisidedanti prie miesto demografinės padėties gerinimo. G. Kartano nuotr.
Į Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Respublikinės Panevėžio ligoninės pretenzijas miesto Savivaldybė atkerta negalinti pažeidinėti įstatymų.
„Klaidinga teigti, kad Panevėžio savivaldybė neatsižvelgia į poreikį. Savivaldybė, laikydamasi įstatymų, turimais resursais siekia užtikrinti geriausią įmanomą savo funkcijų įgyvendinimą ir specialistų joms atlikti pritraukimą. Pavyzdžiui, Savivaldybė turi trūkstamų pedagogų rėmimo programą, Savivaldybės būstas pagal poreikį suteikiamas specialistams, atvykstantiems dirbti į įvairias jai pavaldžias įstaigas, įskaitant ir medikus. Kaip jau ne kartą minėta, Savivaldybės turi biudžetus labai aiškiai apibrėžtoms funkcijoms vykdyti“, – teigė administracijos direktorius Tomas Jukna.
Lygiai taip pat, pabrėžė direktorius, biudžetus turi ir ministerijos, kurių funkcija ir yra užtikrinti joms priskirtų funkcijų įgyvendinimą.
„Šiuo atveju ligoninė tiesiogiai pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl problema turi būti sprendžiama ne Savivaldybės, o valstybės lygmeniu. Taigi klausimas elementarus – ką daro ar planuoja daryti ministerija, kad užtikrintų jai pavaldžios sistemos veikimą? Atsižvelgiant į tai, neetiška ir neteisinga bandyti permesti atsakomybę Savivaldybei. Būtinas sistemiškas valstybės požiūris į susidariusią situaciją, medikų, policininkų ir kitų specialistų trūkumą regionuose. Ir būtent valstybiniu lygmeniu turi būti ieškomi ir randami sprendimai tokios problemoms spręsti“, – kalbėjo T. Jukna.
Panevėžio ligoninėje nelikus alergologo, panevėžiečiams pas šį specialistą tenka važiuoti mažiausiai už 80 kilometrų į Šiaulius.
Į kaimyninį miestą pas gydytoją važinėti tenka Velžio gyventojai R. Šedienei po to, kai kavinėje švenčiant gimtadienį ištiko anafilaksinis šokas. Tai – staiga pasireiškiančios alergijos pasekmė. Į ligoninę greitąja moteris buvo atvežta jau prarandanti sąmonę.
R. Šedienė prisimena, kad vaistai nuo alergijos ligoninėje į veną jai buvo lašinami iki pat vakaro, paskui išleido namo.
Senjorę atgaivinusi Panevėžio ligoninė jos nesiėmė gydyti, mat neturi suaugusiųjų alergologo.
Tokį specialistą R. Šedienei surado Šiauliuose. Ten panevėžietę apžiūrėjęs ir tyrimus padaręs alergologas ligonei patarė atvykti po trijų mėnesių.
„Nuo mano patirto anafilaksinio šoko praėjo jau penki mėnesiai. Neabejojau, kad į Šiaulius ar kitus didžiuosius miestus nebereikės važiuoti, per tiek laiko ir Panevėžio ligoninė turės savo alergologą. Bet ir šiomis dienomis, vėl gavusi šeimos gydytojo siuntimą ir pradėjusi Panevėžyje ieškoti šios srities specialisto, sužinojau, kad ligoninei priklausanti Konsultacijų poliklinika jo vis dar neturi“, – konstatavo senjorė.
Tai, kad penktame pagal dydį šalies mieste, į kurį gydytis vyksta viso Šiaurės Lietuvos regiono gyventojai, nėra alergologo, pati medikė R. Šedienė vertina kaip ligoninės vadovų negebėjimą užtikrinti deramos sveikatos apsaugos.
