-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Patogi ir žaibiškai išpopuliarėjusi susisiekimo priemonė paspirtukas atsidūrė visuomenės ir politikų diskusijų epicentre.Suvaldyti paspirtukininkus siekiantis Seimas dalį atsakomybės sumanė perkelti savivaldybėms ir pačioms spręsti, ar leisti jiems važinėti šaligatviais.
Ką tik suėjo treji metai, kai 2020-ųjų birželį, penktadienio vakarą, per Kultūros ir poilsio parką elektriniu paspirtuku važiavęs vyriškis dviračių take po Nemuno gatvės tiltu susidūrė su dviratininku, griuvo, susižalojo ir buvo nuvežtas į ligoninę.
Medikai šįkart kovoje su mirtimi buvo bejėgiai. Tepraėjus valandai paspirtukininko gyvybė užgeso.
Šis įvykis – pats skaudžiausias, Panevėžyje įvykęs paspirtukų vairuotojams.
Tačiau susižalojusių paspirtukininkų Respublikinė Panevėžio ligoninė sulaukia nuolat.
Eismo įvykius, į kuriuos patenka paspirtukų vairuotojai, gana dažnai fiksuoja ir policija.
Panevėžio mieste ir rajone nuo kovo pradžios iki šios dienos policija užfiksavo 17-a eismo įvykių, į kuriuose pateko paspirtukų vairuotojai.
Apskrities policijos komisariato komunikacijos specialistės Rasos Meištės teigimu, per tą laiką du nesaugiai paspirtukus vairavę asmenys buvo partrenkti, dėl vieno įvykio, kai paspirtukininką partrenkė automobilis, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Aštuoni paspirtuką vairavę asmenys nuo jo nukrito ir susižalojo, iš jų keturi buvo neblaivūs.
Dar penki atsitrenkė į automobilius ir šiuos apgadino. Vienas paspirtuką vairavęs žmogus tiesiog palindo po važiuojančiu automobiliu. Laimei, pats sužalotas nebuvo, automobilis tik pervažiavo paspirtuką.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjos Jolantos Vokietienės teigimu, tikslių duomenų, keliems sužalotiems paspirtukų vairuotojams yra tekę teikti pagalbą, nėra, tačiau greitosios ekipažai tokių tikrai atveža.
Tarp šių nukentėjusiųjų būta patyrusių ir daugybinius kaulų lūžius.
Pasak J. Vokietienės, griūdami suaugę paspirtukų vairuotojai susižaloja daug sunkiau nei vaikai.
Seime daugiausia diskusijų kilo dėl draudimo elektrinių paspirtukų vairuotojams naudotis šaligatviais, tačiau galiausiai nuspręsta šį sprendimą patikėti savivaldybėms. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Dviračiu į darbą Panevėžio centre iš Rožyno važinėjanti Daiva Lapėniene pasakoja kone kaskart susidurianti su kliūtimis – ant šaligatvių nudrėbtais nuomojamais paspirtukais.
„Mano kely paspirtukų spąstai būna paspęsti net trijose vietose. Rožyno gyventojai man neabejotinai pritars, kad po vieną paspirtuką nuolat guli ant šaligatvių ties Smėlynės ir Alyvų, taip pat Smėlynės ir Geležinkelio gatvių sankirtomis. Kokie trys paspirtukai būna sustatyti, o dar dažniau – suguldyti prie šviesoforo ties Smėlynės ir Kerbedžio gatvių kampu“, – vardijo D. Lapėnienė.
Anot dviratininkės, vasarą, kai ilgos dienos ir daug šviesos, tie gulintys paspirtukai matyti iš tolo. Bet tamsoje jų nesimato, tad ir praeiviams, o ypač važiuojantiems dviračiais, nuversti paspirtukai tampa žabangais.
Garsi dviratininkė, pasaulio čempionė panevėžietė Simona Krupeckaitė prisipažino Panevėžio gatvėmis dviračiu važinėjanti nedaug, tačiau tikrai matanti ant šaligatvių gulinčių ir eismui trukdančių paspirtukų. Tačiau dar didesnė problema, S. Krupeckaitės nuomone, panevėžiečių netinkamas, pernelyg greitas važiavimas paspirtukais, tai yra ir nepagarbos rodymas kitiems.
„Negana to, kad pernelyg greitai paspirtukais važiuojantieji kelia pavojų patys sau, jie tampa pavojingi ir aplinkiniams. Reiktų įvairiomis priemonėmis šviesti paspirtukų vairuotojus, per įvairias akcijas aiškinti apie saugų vairavimą, mokyti pagarbos“, – svarstė S. Krupeckaitė.
Panevėžio krašto žmonių su negalia vadovas Jonas Dumša, pats judantis neįgaliojo vežimėliu, taip pat pasakojo susiduriantis su paspirtukininkų nepagarbiu elgesiu.
„Neįgaliojo vežimėliu važiuodamas Kultūros ir poilsio parku, paspirtukininkams jokių pretenzijų neturiu. Aš judu pėsčiųjų taku, jie turi savo taką. Bet kai važiuoju miesto šaligatviu, jie didžiuliu greičiu išnyra tarsi iš niekur, nespėji nė pamatyti. Ypač greitai laksto vairuojantieji elektrinius paspirtukus. Turėtų būti reglamentuojama, kokiu greičiu jiems važiuoti, jie irgi privalėtų laikytis saugaus eismo taisyklių“, – pabrėžė J. Dumša.
Pasak jo, net nejauku matyti ant elektrinio paspirtuko susigrūdusius po du tris vaikus.
J. Dumša neabejoja: toks važiavimas – vos žingsnis iki nelaimės.
Neapdairūs paspirtukininkai, nardantys šaligatviais, gąsdina ir turinčiuosius klausos negalią.
„Tie paspirtukai ir šiaip važiuoja tyliai, o neprigirdintieji jų visai negirdi. Mes bijome jų, važinėjančių labai greitai, ir tikrai norėtume, kad važiavimo paspirtukais greitis būtų ribojamas“, – kalbėjo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
Nepasitenkinimą tarp praeivių ar automobilių nardančiais paspirtukininkais jau pradėjo kelti didieji Europos miestai.
Lietuvos Seimas šią savaitę irgi pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis nustatyta griežtesnė eismo tvarka ir draudimai elektrinių paspirtukų vairuotojams. Daugiausia diskusijų kilo dėl draudimo elektrinių paspirtukų vairuotojams naudotis šaligatviais, tačiau galiausiai nuspręsta sprendimą dėl šio klausimo patikėti savivaldybėms.
„Kai važiuoju miesto šaligatviu, paspirtukininkai didžiuliu greičiu išnyra tarsi iš niekur, nespėju nė pamatyti.“
J. Dumša
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis teigia, jog kol kas skundai dėl paspirtukų vairuotojų viešosios tvarkos inspektorių nepasiekė.
Visgi jis sako neabejojantis, jog problema egzistuoja.
„Visi neretai pamatome ne stovinčius, kaip derėtų, o ant šaligatvių gulinčius nuomojamus paspirtukus. Labiausiai tikėtina, kad parverčia ar nuspiria juos pro šalį einantieji, ne tie, kas pasinaudojo paspirtukais“, – svarstė T. Martinaitis.
Vedėjas svarstė, jog tuomet, jei Savivaldybės Saugaus eismo komisija imsis spręsti problemas, susijusias su nesaugiu paspirtukų vairavimu, jis siūlys įteisinti vietas palikti nuomojamiems paspirtukams, kur jie niekam netrukdytų.
