Konferencijos pranešėjai su muziejaus direktoriumi dr. Arūnu Astramsku. G. Kartano nuotr.

Tradicine konferencija paminėta Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena

Tradicine konferencija paminėta Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena

 

Panevėžio kraštotyros muziejus kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka rugpjūčio 23-iąją jau keturioliktą kartą surengė konferenciją Juodojo kaspino dienai ir Baltijos keliui paminėti.

Šių metų konferencijos tema „Istorijos pasakojimai: nuo faktų iki interpretacijų“.

Kaip ir kasmet, pirmoji konferencijos dalis vyko paskutinio nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės vienkiemyje. Renginį patriotinėmis dainomis pradėjo dainuojamos poezijos kūrėja ir atlikėja Ilona Papečkytė, susirinkusiuosius sveikino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.

Pirmasis konferencijos pranešimas skirtas 1941 m. birželio sukilimo 80-mečiui paminėti. Jį skaitęs istorikas dr. Dainius Noreika akcentavo sukilimo vertinimo istoriografines problemas, analizavo socialines prielaidas, genezę, tikslus, dalyvių sudėtį. Istorikas ypatingą dėmesį skyrė sukilimo ryšio su ankstesniais, vienalaikiais ir vėlesniais Lietuvos visuomenės raidos procesais analizei, aptarė santykį su kitais Antrojo pasaulinio karo reiškiniais (kolaboravimu su vokiečiais ir holokaustu), pokario partizanine kova.

Pranešimą skaito dr. Dainius Noreika. G. Kartano nuotr.

Išklausę pranešimą renginio dalyviai vaišinosi tradicine gilių kava po ministro ąžuolu, apžiūrėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus parengtą parodą „Septyni“.

Antroji konferencijos dalis surengta atnaujintame Panevėžio kraštotyros muziejuje. Sveikinimo žodį tarę Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas linkėjo įdomių pranešimų ir prasmingos diskusijos.

Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Čepaitienė savo pranešime „Pokyčiai Europos istorijos politikoje ir ką jie reiškia Lietuvai“ aptarė istorijos politikos raidą pokarinėje besivienijančioje Europoje ir holokausto naratyvo iškilimo prielaidas nacionaliniame (Vokietija), europietiškame (Europos Sąjunga) ir globaliajame lygmenyse. Šis kontekstas labai svarbus, siekiant giliau suvokti Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus vykstančius istorinės atminties „karus“ – dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo lentelių, dėl Birželio sukilimo vertinimų, dėl tiesioginio ar netiesioginio lietuvių dalyvavimo holokauste ir kt.

Pranešimą skaito profesorius dr. Rimvydas Laužikas. G. Kartano nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Laužikas pristatė paveldo ir istorijos mokslo žinių komunikaciją, atkreipė dėmesį, kaip paveldo institucijų kuriami pasakojimai skirtingai veikia įvairias tikslines auditorijas, kaip konstruojami ir kaip veikia paveldą ir istorijos mokslo žinias perteikiantys pranešimai.

Buvęs istorijos mokytojas Juozas Brazauskas kalbėjo apie istorinės atminties išsaugojimo problemą, atkreipė dėmesį į mokyklinės kraštotyros vietą ugdymo procese ir jos reikšmę pilietiniam ugdymui.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Vytenis Bagdonas aptarė galimybes kiekvienam iš mūsų kurti savo giminės istoriją, remiantis genealogijos šaltiniais ir genetika, apžvelgė istorinės atminties perdavimo svarbą ateities kartoms.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantas Evaldas Vilkončius supažindino su statybos inžinieriaus Antano Gargaso, 1931–1940 m. ėjusio Panevėžio miesto statybos inžinieriaus pareigas ir projektavusio tiek privačius, tiek visuomeninius pastatus, kūryba. Jo indėlis į Panevėžio architektūros raidą matomas ir šiandienos Panevėžyje, deja, ne visi pastatai buvo išsaugoti.

Diskusijos dalyviai. G. Kartano nuotr.

Pranešėjai buvo pakviesti į diskusiją, į ją aktyviai įsitraukė ir konferencijos dalyviai, tai rodo, kad visuomenę domina šalyje ir pasaulyje vykstantys procesai ir komunikavimo būdai, kad aktualu juos perprasti, nepasiklysti tarp faktų interpretacijų, atskirti istorinę tiesą nuo dezinformacijos. Diskusijoje profesorius R. Laužikas akcentavo: kad būtų išsaugota istorinė atmintis, istorijos mokslų specialistai turi remtis faktais ir argumentais, ne emocijomis. Tokią pat mintį išsakė ir dr. D. Noreika. Jo teigimu, reikia padėti visuomenei suprasti, kad istorija nėra paprasta ir ne į visus klausimus galima atsakyti paprastai. Išgirdus vieną ar kitą faktą, derėtų pasiklausti savęs: o kaip atrodo iš kitos pusės žiūrint? Istorija ne visada būna graži. Jeigu bandysime slėpti dalį jos, kuo mes skirsimės nuo režimo, kuris buvo iki Kovo 11-osios, propaguotojų ir vykdytojų. Požiūris į istoriją turi būti atviras ir turime suprasti, kad karo ir pokario metais žmonės vienaip ar kitaip elgėsi ekstremaliose situacijose, kad ir juos veikė propaganda, įvairūs stereotipai.

Emilis JOCIUS

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresn. muziejininkas

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų