Kam patikėti administruoti savo daugiabutį, gyventojai gali pasirinkti savo nuožiūra, tačiau svarbu, kad administratorius jau turėtų sukaupęs patirties šioje srityje. M. Garucko nuotr.

Tinkamas administratorius – dalis renovacijos sėkmės

Tinkamas administratorius – dalis renovacijos sėkmės

Sklandi daugiabučio renovacija priklauso nuo daugybės dedamųjų – pradedant gerai parengtu investiciniu planu ir baigiant kokybiškai atliktais darbais.

Vis dėlto didžiausia atsakomybė tenka namo administratoriui – jis dalyvauja visuose daugiabučio atnaujinimo etapuose ir yra savotiškas tarpininkas tarp daugiabučio gyventojų ir kitų renovacijoje dalyvaujančių pusių. Tad gyventojai turi atidžiai rinktis, kam patikėti administruoti savo daugiabutį.

Panevėžyje renovuojamų namų administravimo paslaugas teikia net kelios įmonės, tačiau nemažai namų šį darbą patiki daugiabučio pirmininkams, nes jie paprastai jau turi patirties šioje srityje.

Kaip pasakojo daugiausia renovuojamų namų administruojančios bendrovės direktorius Gintaras Ruzgys, už namo administravimą patiems gyventojams mokėti nereikia – visas šias išlaidas kompensuoja valstybė, tad administratorių gyventojai turi galimybę patys išsirinkti ne pagal kainą, o turimą patirtį, kompetenciją ir įdirbį.

„Panevėžys išskirtinis tuo, kad dažnai renovacijos administratoriais tampa bendrijų pirmininkai arba gyventojai samdosi administratorius. Manau, kad renovacijos sėkmė iš dalies priklauso ir nuo pasirinkto administratoriaus įdirbio“, – sakė G. Ruzgys.

Jo teigimu, kiekvienas administratorius gali iš priežiūros paslaugas teikiančios įmonės ar bendrijos imti apžiūrų aktus arba naudotis gedimų registravimo žurnalų medžiaga, pagal tai galėtų spręsti, kokios problemos opiausios, ypač kai iškyla klausimų, reikia ar ne keisti kanalizacijos tinklus ar kitas inžinerines sistemas, tačiau kai administratorius žino namo opias problemas „iš praktikos“, daug lengviau rasti sprendimą su gyventojais, ką būtina įtraukti į investicinį planą.

Sėkmingos renovacijos garantas

Gyventojai, patvirtinę investicinį daugiabučio planą, visuotinio susirinkimo metu turi išsirinkti ir namo administratorių bei su juo pasirašyti sutartį. Tuomet administratorius pradeda rūpintis gyventojų finansiniais reikalais – kreipiasi į finansines institucijas dėl paskolos, derina dokumentus su Būsto energijos taupymo agentūra.

„Bent jau mes, kaip administratorius, kas mėnesį gyventojams teikiame ataskaitas, kas nuveikta renovacijos klausimais: kokie darbai nupirkti, koks biudžetas, kiek pavyko sutaupyti, kas laimėjo rangos konkursą, bei kitais žmonėms rūpimais klausimais“, – pasakojo G. Ruzgys.

O kai prasideda realūs renovacijos darbai, susirinkimai, kuriuose dalyvauja visos renovacijoje dalyvaujančios pusės – administratorius, rangovai, techninis prižiūrėtojas bei gyventojai, rengiami kiekvieną savaitę. Pasak pašnekovo, gyventojams svarbu, kad visa informacija juos pasiektų laiku ir būtų galima greitai pašalinti darbo trūkumus, jeigu tokių atsiranda. Renovuojamų namų gyventojai taip pat kviečiami nelikti tik pasyviais stebėtojais – informuoti apie jiems nerimą keliančius dalykus, tuomet viskas vyksta daug sklandžiau.

„Mūsų patirtis rodo, kad jeigu pavyksta išrinkti savo darbą gerai atliekantį techninį prižiūrėtoją, tai ir renovacijos darbai eina sklandžiai. Todėl itin daug dėmesio skiriame ir bendravimui su techniniu prižiūrėtoju. Žinoma, jo parinkti patys negalime – tai daroma konkurso būdu pagal mažiausios kainos kriterijų, tačiau mes galime jį kontroliuoti, kad savo funkcijas tinkamai vykdytų nuo pat renovacijos pradžios“, – kalbėjo G. Ruzgys.

Po darbų užbaigimo akto atidavimo lieka paskutinis darbas – suskaičiuoti ir sudaryti mokėjimo grafikus gyventojams. Atidavus vertinti daugiabutį, jų, kaip administratoriaus, funkcijos baigiasi, tačiau jeigu per garantinį penkerių metų laikotarpį išlenda defektai, administratorius padeda gyventojams šias bėdas išspręsti – kreipiamasi į rangovą, kad šis pašalintų atsiradusius defektus.

„Kaip ir nepriklausytų, bet kol yra penkerių metų garantinis laikotarpis, mes visa tai darome“, – sakė G. Ruzgys.

Atsakingas žingsnis

Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Daiva Gailiūnienė teigė, kad renovuojamo namo gyventojai gali laisvai rinktis administratorių. Vis dėlto šis darbas yra itin atsakingas, reikalaujantis daug laiko ir įdirbio, todėl pasirinkti gyventojai turi gerai apsvarstę visus už ir prieš. Administratoriams nėra keliami kokie nors ypatingi reikalavimai, tačiau jie privalo nuolat atnaujinti savo žinias, dalyvauti mokymuose ir seminaruose, nes kasmet atsiranda įvairių naujovių. Žinoma, dabar visi darbai yra perkami per CPO katalogus, kurie labai palengvina šį darbą, tačiau administratorius turi išmanyti svarbiausius renovacijos žingsnius. Jeigu gyventojų netenkina išsirinkto administratoriaus darbo kokybė, jį galima pakeisti net ir prasidėjus renovacijai.

„Šiuo metu mieste renovuojama 18, o rajone – 13 daugiabučių. Vieni jų šį darbą patikėjo įmonėms, o kiti – namo pirmininkams, kurie administruoja jau ne pirmą namą. Tai labai sunkus darbas, reikia žinoti ne tik visus renovacijos žingsnius, teisinę bazę, procedūras, bet ir kartais pakovoti su rangovais. Ne bet kas geba atlikti šį darbą“, – sakė D. Gailiūnienė.

Kam patikėti administruoti savo daugiabutį, gyventojai gali pasirinkti savo nuožiūra, tačiau svarbu, kad administratorius jau turėtų sukaupęs patirties šioje srityje. M. Garucko nuotr.

Komentarai

  • • Na visokių pavyzdžių būna, reikia pateikti kad ir tokį : vieno jau renovuoto namo atveju, už renovaciją reikėjo mokėti gana nemažai.Vien už stogo renovac. reikėjo mokėti grynais ar pavedimu butų ūkiui. Kiekvienam butui stogas vidutiniškai kainavo po 1400 litų ( 45 bt.). Pinigus reikėjo pristatyti nedelsiant ,greituoju būdu – per 1 ar 1,5 mėn. Galimai šie sunešti pinigai butų ūkyje buvo priskaičiuoti kaip kaupiamosios lėšos ,o gal kitaip . Mokėjo visi : pensininkai, socialiai remtini , pasiturintys, nepasiturintys. Jokių išimčių niekam nebuvo suteikta.Nors kaupiamos lėšos namo gyventojų ir taip buvo kaupiamos dešimtmečiais.
    • Renovacijos paskolos palūkanos bankui per mėn. sudarė apie 51 proc.
    O kas neišgalėjo sumokėti, antstoliai „sutvarkė“, renovuoto namo gyventojas neteko buto ir baigėsi taip: (galite pažiūrėti internete) Byla 2-5014-400/2013

    • Atsakyti
  • Na nieko sau kokios palūkanos už namo renovaciją! Pažiūrėjus į šią bylą matosi, kad vien nuo 1217,85 Lt. paskolos „prikapsėjo“ 627,55 Lt. palūkanų. Oho! – virš 51%. O jei visos renovacijos kaina žmogui keliolika tūkstančių, gaunasi labai „graži“ palūkanų suma.
    Ar ne per daug buvo renkama ir kaupiamųjų lėšų? Jei nuo 2011.06.01 iki 2013.03.31 susidarė 632,30 Lt. kaupiamųjų lėšų skola, tai išeina, kad per mėn. reikėjo mokėti virš 28 Lt. vien kaup. lėšų (o juk yra nustatytas galimas tarifas už 1m2 ). Nesuprantama, kaip po namo renovacijos dar buvo renkamos tokios didelės kaupimo lėšos. Hm…

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų