Miesto vadovams kyla įtarimų, kad Bendruomenių rūmų prieigas su pėsčiųjų tiltu per Nevėžį apsiėmęs Panevėžio statybos trestas ieško preteksto nebaigti pastarojo rekonstrukcijos. P. Židonio nuotr.

Tilto rekonstrukcija pakvipo netesybomis

Tilto rekonstrukcija pakvipo netesybomis

Panevėžiečiai prašo jiems grąžinti pėsčiųjų tiltą. Statinio, jungiančio Senvagę su A. Jakšto gatve, pavojinga būklė jau nebesvarbi – kad tik nereikėtų kas kartą, norint pereiti kiton upės pusėn, sukti rato per pusę miesto.

Senvagę su A. Jakšto gatve sujungiantis pėsčiųjų tiltas šią vasarą jau turėjo būti atvertas pėstiesiems. Tačiau rekonstrukcijos darbai nepajudėjo iš vietos ir, panašu, panevėžiečiams dar ilgai teks sukti ratus norint iš miesto centro pasiekti kitapus Nevėžio upės esančias gydymo įstaigas.

Kol miesto Savivaldybei nepavyksta rasti bendros kalbos su rangovu – Panevėžio statybos trestu, miestiečiai neslepia pasipiktinimo tapę šios situacijos įkaitais.

Bendruomenių rūmų prieigose stūksantis tiltas daugiau kaip šešis dešimtmečius yra viena svarbiausių centrinės miesto dalies arterijų.

Dar pernai šios teritorijos sutvarkymo konkursą laimėjęs Statybos trestas žadėjo tiltą kuo greičiau rekonstruoti, kad kiltų kuo mažiau nepatogumų. Tačiau pažadai ir liko pažadais: tiltas lieka uždarytas nuo praėjusios vasaros, darbai nė neprasidėjo, o dalis panevėžiečių jau svarsto, ar, jeigu tilto taip ir nesirengiama tvarkyti, nereikėtų jo vėl atverti pėstiesiems.

Kol Savivaldybė su rangovu aiškinasi sutarties sąlygas ir terminus, vilties netekę panevėžiečiai pasiryžę vaikščioti ir neremontuotu nesaugiu tiltu, kad tik nereiktų iki poliklinikos ar ligoninės žingsniuoti aplinkkeliais. P. Židonio nuotr.

Liko atkirsti

Kaip „Sekundei“ guodėsi savo pavardės nenorėjusi viešinti senjorė, iš centrinės miesto dalies patekti į Konsultacijų ar Panevėžio rajono poliklinikas bei Respublikinę Panevėžio ligoninę nevairuojantiems ir sunkiau vaikštantiems gyventojams – tikras iššūkis. Ir taip jie vargsta jau beveik metus.

Nors remonto darbai visuomet reikalauja kantrybės, šiuo atveju, anot moters, tai jau pasityčiojimas iš panevėžiečių.

„Gal pirma reikėjo suplanuoti darbus ir tik tuomet uždaryti tiltą remontui? – piktinasi panevėžietė. – Žinoma, ratuotieji niekada nesupras tų, kurie vaikšto savo kojomis. Juk uždarius tiltą gyvenantiesiems centre reikia įveikti didžiulį lankstą. O kaip tą padaryti garbaus amžiaus žmogui, kurio kojos ne visuomet klauso.“

Moteris svarsto, ar nevertėtų tilto, jeigu niekas nesiteikia tvarkyti, vėl atverti pėstiesiems. Žinoma, dabar jis nėra saugus, bet turbūt būtų galima rasti laikinų sprendimų.

„Gal užtektų pastatyti šviesoforą, kuris reguliuotų pėsčiųjų srautus? Tuomet ir einančiųjų nebūtų per daug, ir žmonių saugumas būtų užtikrintas. Galimybių, kaip palengvinti panevėžiečiams susisiekimą su gydymo įstaigomis, tikrai yra, tik noro prisiimti atsakomybę nėra“, – apgailestauja senjorė.

Delsimas brangiai kainuoja

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna aiškina, jog pagal sutartį Statybos trestas Bendruomenių rūmų prieigas kartu su pėsčiųjų tiltu turi baigti tvarkyti iki šių metų galo. Tačiau būta žodinio susitarimo, kad pėsčiųjų tiltas, žinant jo reikalingumą, parengtas eksploatacijai bus gerokai greičiau – vėliausiai iki šios vasaros.

Deja, pernai pastatyti pastoliai statybininkų taip ir nesulaukė, o šį pavasarį galiausiai buvo visai išardyti.

„Metų pabaigoje baigiasi sutartis ir rangovas privalo visus darbus, kurie buvo numatyti sutartyje, įgyvendinti. Bet ar tai bus padaryta, čia jau kitas klausimas“, – viltį baigia prarasti ir administracijos direktorius.

Pasak T. Juknos, per metus gerokai išaugo ir statybinių medžiagų kainos. Bet Savivaldybė yra pasirengusi pagal galiojančius teisės aktus pritaikyti indeksavimą ir perskaičiuoti sąmatoje numatytas sumas.

Tokio prašymo miesto valdžia jau sulaukusi iš Panevėžio statybos tresto.

„Rangovai kreipėsi dėl šio projekto ir atsakymas bet kokiu atveju bus teigiamas, bet reikia spręsti klausimą: jeigu darbai vėlavo daugiau kaip metus, kas kaltas dėl pabrangusių statybinių medžiagų? Rangovas ar užsakovas?“ – kalbėjo T. Jukna.

Įtaria nenorą dirbti

Savivaldybės administracijos vadovo tvirtinimu, nuo pat pradžių darbai vykdyti labai vangiai.

Pagal projektą buvo numatyta, kad pakaks atnaujinti pėsčiųjų tilto turėklus ir pakeisti viršutinę dangos dalį, tačiau ekspertizė atskleidė, jog statinys gerokai labiau nusidėvėjęs, nei manyta.

Tada rangovas pareiškęs, jog darbus bus galima pradėti tuomet, kai Savivaldybė atras papildomų pinigų. Dabar, anot T. Juknos, Statybos trestui netinka pats projektas. Nors pagrindo keisti projektą ar spausti projektuotoją, kad pakeistų tam tikrus sprendinius, jo tvirtinimu, nėra.

„Konkrečių atsakymų iš PST, kada galėtų prasidėti realūs darbai, nesame sulaukę, nors pasitarimai vyksta kiekvieną savaitę, – atvirai sako T. Jukna. – Esame pasirengę už papildomus darbus sumokėti, tačiau dabar girdime, kad netinka projektas, neva jie negalės darbams suteikti garantijos.“

„Tas netikimas tik rodo nenorą dirbti – tarsi specialiai ieškoma būdų, kaip nebaigti šio darbo. Pamąstymai, kad tai nėra geras projektas, yra niekuo nepagrįsti“, – priduria jis.

Būtinas kompromisas

Pasak Panevėžio savivaldybės administracijos vadovo, kalbantis ir ieškant abiem pusėms priimtinų sprendimų nuostoliai tikrai bus mažesni, negu rangovui mokėti baudas ir netesybas už laiku neįvykdytą sutartį.

Finansinės sankcijos išties būtų skausmingos – už vieną pavėluotą dieną bauda gali siekti ir tūkstantį eurų.

O jeigu darbai išvis nevykdomi, rangovui tektų sumokėti sutarties garantą, siekiantį apie 200 tūkst. eurų.

„Rangovo pozicija šiuo metu nėra suprantama, – pripažįsta T. Jukna. – Jeigu sutartis nebus vykdoma, kito kelio neturėsime, kaip tik išsireikalauti netesybų. Kompromisas turi būti su kuo mažesniu nuostoliu abiem šalims, bet dabar to kompromiso nėra.“

Jo teigimu, iki šiol būta tik poros atvejų, kai taip delsta vykdyti laimėtus projektus. To priežastis buvo nekokybiškai dirbantys subrangovai. Abiem atvejais teko paimti sutarties garantą ir ieškoti naujų rangovų likusiems darbams pabaigti.

Tiesa, su Panevėžio statybos trestu tokių dalykų, anot T. Juknos, kol kas nėra pasitaikę.

Neranda sutarimo

Tuo metu bendrovės Panevėžio statybos trestas statybos direktorius Kęstutis Tamošiūnas patikino, kad vykdo ir ateityje vykdys sutartyje prisiimtus bei apibrėžtus įsipareigojimus, įskaitant ir pėsčiųjų tilto rekonstrukciją.

Darbai užsivėlino atlikus numatytus tilto atidengimo ir valymo darbus ir pastebėjus, kad esama statinio būklė nepatenkinama ir neatitinka projektuose numatytų remonto sprendinių.

Apžiūrų metu rasta sunykusi skersinė armatūra, perdangos gembių betonas praradęs savo stiprumo savybes – trupa. Reikalinga keisti ir stiprinti tilto laikančiąsias konstrukcijas, spręsti vandens nutekėjimo problemas – performuoti nuolydžius, iš esmės keisti turėklų tvirtinimo sprendinius.

„Apie tai pirmą kartą informavome statytoją prieš metus ir paprašėme, kad, įvertinęs atidengtas konstrukcijas, papildytų projektinius sprendinius. Šiuo metu PST, kaip projekto rangovas, kol kas dar neturi pateikto visos apimties darbo projekto su detalizuotais sprendiniais pagal faktinę situaciją, pagal kurį galėtų vykdyti tolesnius darbus“, – pirštu į Savivaldybę beda statybos direktorius.

K. Tamošiūno tvirtinimu, jeigu Panevėžio miesto savivaldybė parengtų naują projektą, užtektų keturių mėnesių tilto remonto darbams atlikti.

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų