Tačiau visos jos turi daug sveikatai reikalingų maistinių medžiagų.
Ekspertų nuomonę apie vynuoges turbūt girdėjote ne kartą: šios uogos turi ne tik privalumų. Pastaruosius šiek tiek nusveria didelis gliukozės kiekis. Bet ar tiek, kad bijotume valgyti vynuoges kiekvieną dieną?
Vynuogės ne tik labai maistingos, bet ir nepaprastai universalios – jas galima dėti į salotas, spausti sultis, gaminti glotnučius, net užšaldyti. O visų patogiausia tiesiog skinti nuo šakelės ir kramsnoti, žinant, kad kartu su sultingomis uogomis organizmas gauna kaulams labai reikalingo vitamino K (150 g vynuogių jo yra daugiau nei 18 proc. rekomenduojamos paros dozės), mažai riebalų, natrio bei cholesterolio. Užtat net 84 proc. vynuogės sudaro vanduo – vadinasi, vienu metu galima ir pavalgyti, ir papildyti skysčių atsargas.
Nepaisant viso šito, kartais vynuogės gali pakenkti – ypač jei jų padauginame (kai taip skanu, tai labai lengva).
Vynuogėse tikrai labai daug cukraus ir nemažai angliavandenių, o pasisotinimo jausmą teikiančių baltymų – ne kažin kiek. Palyginkite patys: suvalgę 150 g vynuogių, iš jų gauname apie 23 g cukraus, 27 g angliavandenių ir tik 1 g baltymų.
Vis dėlto dietistai stoja vynuogių pusėn. Kaip ir bet kokie kiti vaisiai, jos priskiriamos sveikam maistui – tereikia nepamiršti saiko. (Jeigu sunku susivaldyti, geriau iškart padalykite uogas porcijomis ir laikykite atskiruose maišeliuose, kad nekiltų pagunda suvalgyti daugiau.)
Taigi ką apie vynuogių naudą sako mokslas?
Norite su amžiumi išsaugoti gerą sveikatą ir jaunatviškumą? Tuomet būtinai valgykite vynuoges. Nors dar reikia papildomų tyrimų, atliktieji su gyvūnais parodė, jog valgant daugiau vynuogių galima pailginti gyvenimo trukmę ir net garbaus amžiaus atrodyti gerai. Tokias vynuogių dovanas užtikrina šiame straipsnyje dar ne kartą minėsimas resveratrolis – natūralus antioksidantas, mažinantis oksidacinį stresą, slopinantis uždegimus bei palaikantis vidinius procesus, reguliuojančius ląstelių senėjimą ir mirtį.
Taip pat resveratrolis siejamas su geresne odos būkle ir net gali skatinti plaukų augimą.
Lėtiniai uždegimai siejami su daugybe rimtų sveikatos sutrikimų, pradedant vėžiu, širdies ir Alcheimerio ligomis, diabetu ir baigiant artritu.
Su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais veiksmingai kovoja antioksidantai. O vynuogėse jų – daugybė. Tai vitaminai C ir K, polifenoliai, katechinai, antocianinai.
Dar, kaip pamenate, šiose uogose (ypač raudonose) gausu resveratrolio, taip pat užtikrinančio apsaugą nuo uždegimų.
Specialistų aiškinimu, resveratrolis padengia kraujagysles savotišku apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu jų pažeisti, ir taip sergsti širdį nuo uždegimų.
Netgi nustatyta, kad vartojant vynuogių sėklų ekstraktą milteliais galima padidinti antiuždegiminių junginių kiekį kraujyje.
Vynuogės – dėmesio vertas vitamino C šaltinis: 150 g uogų yra daugiau kaip 5 proc. rekomenduojamos paros dozės.
Vitaminas C gyvybiškai svarbus mūsų imuninei sistemai (yra duomenų, kad vynuogių odelių ekstraktas gali apsaugoti net nuo gripo viruso).
Dar 2013 metais buvo atliktas tyrimas, per kurį tikrintas šimtų maisto produktų poveikis imuninei sistemai. Paaiškėjo, kad raudonosios vynuogės šiuo atžvilgiu yra išskirtinės: jose esantis antioksidantas resveratrolis, be kita ko, sąveikauja su vitaminu D ir kartu jie aktyvina specifinio geno, dalyvaujančio imuninėje funkcijoje, raišką.
150 g vynuogių yra net 288 mg kalio, atliekančio esminį vaidmenį mažinant kraujospūdį. O jeigu tos vynuogės dar ir raudonosios, turi junginių, galinčių padėti sumažinti bendrojo ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
Moksliškai įrodyta, kad vynuogėse esantys polifenoliai mažina aterosklerozės riziką – kitaip sakant, palaiko kraujagyslių elastingumą. Jeigu kraujagyslės išlieka elastingos, nesivysto hipertenzija, nesusidaro aterosklerozinės plokštelės dėl didelio cholesterolio ir jų neužkemša.
Kognityvinė sveikata – tai gebėjimas aiškiai mąstyti, mokytis bei prisiminti. Vynuogės gali padėti ją išsaugoti, mat gerina atmintį ir didina dėmesingumą.
Antioksidantų funkciją atliekantys junginiai uogose mažina smegenų patiriamą oksidacinį stresą (jį dar aptarsime vėliau) taip apsaugodami mus nuo kognityvinių gebėjimų silpimo ir atminties praradimo vyresniame amžiuje.
Dar daugiau: per 2017-aisiais atliktą eksperimentą buvo nustatyta, jog suaugusieji, kasdien vartojantys papildus iš vynuogių, surenka daugiau balų atlikdami dėmesingumo, atminties, kalbos testus.
Taip pat vynuogės gali pagerinti kraujo pritekėjimą į smegenis.
Tyrimai parodė, jog resveratrolis – tas ypatingasis antioksidantas, kurio daugiausia randama vynuogių odelėje, padeda sumažinti Alcheimerio ligos riziką, nes slopina uždegiminius procesus smegenyse ir šalina amiloido β-peptidą, kurio sankaupos ir skatina minėtos ligos progresavimą.
Aukštas kraujospūdis nesigydant gali padidinti dviejų mirtiniausių pagal statistiką sveikatos sutrikimų – širdies ligų ir insulto – riziką. Tad dėl jo ne tik svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti vartoti vaistus, bet ir sureguliuoti mitybą.
Tinkamai maitinantis, galima ne vien kontroliuoti kraujospūdį – taip pat ir apsisaugoti nuo hipertenzijos.
Į tokį pakoreguotą valgiaraštį medikai pataria būtinai įtraukti vynuoges: turinčios daug kalio ir mažai natrio, jos padeda subalansuoti kraujo spaudimą. (Moksliškai įrodyta, kad dideli natrio kiekiai kelia kraujospūdį, o kalis jį mažina išplėsdamas venas bei arterijas ir pašalindamas natrio perteklių.)
Visiems žinoma, kad antioksidantai saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų, o vynuogėse antioksidantų itin gausu.
Jie padeda atkurti pažeistas ląsteles ir saugo jas nuo oksidacinio streso, siejamo su tokių lėtinių negalavimų kaip vėžys, širdies ligos, diabetas vystymusi.
Oksidacinis stresas reiškia, kad organizme susikaupia pernelyg daug laisvųjų radikalų (šalutinių gyvybinės veiklos produktų) ir per mažai antioksidantų (neutralizuojančių tas atliekas). Toks disbalansas gresia itin rimtomis pasekmėmis: pažeidžiami audiniai ir gali išsivystyti sunkios ligos.
Tačiau vynuogėse yra labai daug su tokiu reiškiniu galinčių kovoti antioksidantų, įskaitant flavonoidus, fenolius, vitaminą C, liuteiną, kvercetiną, beta karoteną ir resveratrolį.
Iš viso, kaip parodė tyrimai, vynuogėse esama daugiau kaip 1 600 sveikatai naudingų augalinių junginių. O kadangi didžiausia antioksidantų koncentracija – vynuogių kauliukuose ir odelėje, geriausia jas valgyti visas, nieko neišspjaunant, ir nepalyginamai geriau nei tik gerti vynuogių sultis.
Taip pat verta atminti, jog raudonosios vynuogės antioksidantų turi daugiau nei žaliosios, mat jose yra antocianinų – spalvą jiems suteikiančių flavonoidų.
Vynuogės – puikiausias vakarinis užkandis, nes gali padėti greičiau užmigti.
Taip nutinka dėl uogose esančio nedidelio kiekio melatonino – hormono, padedančio reguliuoti mūsų miego ir būdravimo ciklą.
Tačiau pasistenkite vynuoges suvalgyti iki miego likus valandai ar dviem. Ir nepadidinkite porcijos – jeigu perdozuosite cukraus, gali nukentėti miego kokybė.