Kauno zoologijos sodo nuotr.

Kaune gyvenančiai tigrei Nordai leista išburti 2022–uosius

Kaune gyvenančiai tigrei Nordai leista išburti 2022–uosius

2022-uosius pagal kinų horoskopą globos juodasis vandens tigras. Jų augintojai Lietuvoje pasakoja apie ypatingą šių plėšrūnų protą, pastabumą ir nepalenkiamą charakterį. Nors su šiais gražuoliais vengia tiesiogiai susidurti net juos užauginę prižiūrėtojai, visgi, jų nuomone, metai turėtų būti ramūs.

Šiuo metu rekonstruojamame Kauno zoologijos sode šie kailiniuoti plėšrūnai vis dar savo aptvaruose. Vienai jų – panelei Nordai – leista išburti, kokie metai ateina.

Tigrai įrašyti į Tarptautinę raudonąją knygą, dabar jų pasaulyje telikę vos 3800. Iš žinomų 9 šio gyvūno porūšių trys – jau visiškai išnykę, o ir likusieji – ant išnykimo ribos.

Siekiant išsaugoti amūrinių tigrų populiaciją, Lietuvos zoologijos sode pagal Europos retų ir nykstančių rūšių veisimo programą 2008–2013 metais apsigyveno du amūriniai tigrai.

Patinėliui Edui – 10 metų, jis gimęs Čekijoje, Ostravo zoologijos sode. Penkiolikmetė patelė Norda gimusi Rusijoje, Čeliabinsko zoologijos sode.

Pora savo palikuonių dar nesulaukė, bet šiemet panelei Nordai teko itin svarbi misija nuspėti, kokie bus artėjantys 2022 metai.

Plėšrūnų prižiūrėtojai šiai gražuolei paruošė net tris valgomas dovanas, kurios leido pabandyti atspėti ateitį. Tigrės pietums vieną dieną buvo pateiktos trys porcijos šviežios mėsos.

Nutarta, kad viena „lėkštė“ simbolizuos aktyvius, kita — ramius, o trečioji — nenuspėjamus būsimus 2022 metus.

„Išleidus tigrę į lauko voljerą, ji ramiai ir grakščiai, kaip ir priklauso šių paslaptingų kačių atstovei, nužingsniavo tiesiai prie jai paliktų dovanų. Apuosčius visas staigmenas, Nordą labiausiai sudomino ramių metų perspektyva“, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo plėšriųjų žinduolių priežiūros specialistė Dalia Zalagaitienė.

Jos nuomone, matydami ryžtingai žingsniuojantį tigrą galime tikėtis, jog ir ateinantys metai bus ramūs bei apgalvoti.

Tūkstančiai gyvūnų eksponatų

„Pagal kinų horoskopą kiti metai priklausys Juodajam Vandens Tigrui. Pažįstant šį gyvūną, tai turėtų būti gerai apgalvoti, be spontaniškų sprendimų metai. Bet kokioje situacijoje turite išlaikyti blaivų protą. Tigras suteiks ištvermės sąžiningai siekti savo tikslų. Ateidamas jis atsineš drąsą — naujoms pergalėms, išmintį — prasmingiems gyvenimo pokyčiams ir galią — kurti naujas taisykles“, – prognozuoja D. Zalagaitienė.

Retas nežino ir nėra nė karto aplankęs jau 84-erius metus skaičiuojančio Lietuvos zoologijos sodo Kaune. Jis 1938 m. atidarytas profesoriaus Tado Ivanausko ir kitų tuometinių zoologų iniciatyva.

Iš pradžių šio parko aptvaruose gyveno keturiasdešimt eksponatais vadinamų gyvūnų. Lankytojai galėjo pamatyti lapių, briedžių, šernų, vilkų, erelių, pelėdų, danielių, meškėnų, baltųjų šeškų, grifų, taurųjį elnią, baltąjį gandrą, pilkąjį garnį, asilą ir anglų parko galviją.

Šiuo metu sode gyvena jau 2000 gyvūnų. Gyvąją kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš jų nemažai įtrauktų į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Tačiau jau nuo vasaros dalis parko gyventojų išsikraustė iš įprastų savo aptvarų dėl suplanuotos didžiulės renovacijos. Nuo pat įsikūrimo ši vieta nebuvo taip rimtai tvarkyta, todėl tapo ne tik nebepatogi lankytojams, bet ir ne visai saugi jiems.

Darbai čia vyks ir lankytis sode nebus leidžiama visus metus. Tačiau, pasak šeimininkų, tai nereiškia, kad įstaigoje gyvenimas sustojo.

Tigrė Norda. Kauno zoologijos sodo nuotr.

Ruso ir vokietukės pora

Rekonstruojamo zoologijos sodo aptvaruose toliau romiai vaikštinėja šio įspūdingo parko pasididžiavimas – amūriniai tigrai. Jų voljeras taip pat bus padidintas ir rekonstruotas, tačiau gyvūnų iš šios vietos nuspręsta neiškelti net darbų metu.

„Po rekonstrukcijos tikimės veisti šiuos tigrus ir sulaukti tigriukų“, – pasakoja D. Zalagaitienė.

Pirmieji tigrai Kaune apsigyveno prieš penkis dešimtmečius.

Pirmasis amūrinis tigras į Lietuvos zoologijos sodą atvežtas 1967 sausio 18 d. Tai buvo Chabarovsko krašte, Rusijoje, sugautas patinas Imanas, gimęs laisvėje 1966 metais.

Po poros metų šiam tigrui palaikyti draugiją iš Leipcigo zoologijos sodo atvežta ten 1965 m. gimusi patelė Ilchuri.

Pirmoji tigrų pora, pasak D. Zalagaitienės, 1970-ųjų pavasarį susilaukė dviejų jauniklių – patino Intako ir patelės. Deja, pastaroji neišgyveno.

O Intakas tapo pirmuoju Kauno zoologijos sode gimusiu ir užaugusiu amūriniu tigru. Jis išgyveno 17 metų. „Nuo to laiko mūsų zoologijos sode gimė 119 tigriukų, užaugo 86. Mes didžiuojamės savo pasiekimais, veisiant ir išsaugant šiuos retus, gamtoje sparčiai nykstančius gyvūnus“, – teigia kalbinta specialistė.

Perpratę žmogų

Niekas nenorėtų akis į akį susidurti su vienais plėšriausių ir pavojingiausių gyvūnų pasaulyje tigrais. Tačiau juos prižiūrinti ir grakščių gražuolių elgseną perpratusi D. Zalagaitienė sako, kad dirbant su šia faunos rūšimi visų pirma reikia pelnyti jų pasitikėjimą. Tada bus ir lengviau su jais, kaip zoologijos sodo darbuotojai sako, susikalbėti.

„Norėdami sutvarkyti tigrų gyvenamąsias patalpas, pirmiausia juos uždarome kitoje patalpoje ar voljere. Darbuotojai į tigro teritoriją eina tik įsitikinę, kad gyvūno ten nėra ir dirbti saugu. Mes juos išdresavę, kad išeitų, ateitų, kai paliepiame ar parodome“, – aiškina plėšriųjų žinduolių priežiūros specialistė.

Tigrai, pašnekovės teigimu, labai protingi ir pastabūs gyvūnai. Jie atpažįsta darbuotojus ir, kai plėšrūnų nuotaika gera, glaustosi prie grotų, taip rodydami savo palankumą ir draugiškumą prižiūrėtojui. Tuo metu, pasak specialistės, ir bendrauti bei dresuoti tigrus lengviau.

Lietuviškas klimatas šiems gyvūnams nebaisus. Jie prisitaikę gyventi įvairiomis sąlygomis: nuo Sibiro taigos, kur naktimis kanda ir 40 laipsnių speigas, iki Sundarbano pelkių, kur temperatūra siekia daugiau nei 40 laipsnių karščio.

Būdami labai alkani, pasak prižiūrėtojos, tigrai gali suėsti iki 27 kg mėsos per dieną, tačiau paprastai jie sukramsnoja apie 9 kg.

„Įdomu, kad patinai pirmiausia prie grobio leidžia pateles ir jauniklius, o patys lieka paskutiniai eilėje“, – tigrų džentelmeniškumą pabrėžia specialistė.

Pasaulio retenybės

Be Kauno zoologijos sodo, Lietuvoje tigrus dar augina Klaipėdoje ir Trakėnuose įkurti privatūs sodai.

Pastarajame nuo 2008 m. veikiančiame parke netoli Lietuvos pasienio dabar taip pat nepriimami lankytojai. Nuo rudens iki pavasario ši vieta uždaroma dėl augintiniams pernelyg atšiaurios lietuviškos žiemos.

Tačiau zoologijos sodo direktorė Irma Vasiliauskienė juokiasi, kad čia laikomiems 9 suaugusiems trigrams ir keliems jų jaunikliams tokia žiema – tikras rojus.

„Vasarą jiems per karšta. O žiemą gražu žiūrėti, kaip tigrai mėgaujasi sniegu“, – pasakoja vadovė.

Trakėnuose gyvena trijų rūšių tigrai: baltieji, auksiniai ir amūriniai. Pastarųjų, pasak I. Vasiliauskienės, pasaulyje daugiausia likę. Jų galima pamatyti beveik kiekviename didesniame zoologijos sode.

O štai auksiniai – retenybė. Trakėnuose laikomi šie gražuoliai – vieninteliai visose Baltijos šalyse. Jų visame pasaulyje tesuskaičiuojama 28.

„Amūriniai tigrai natūrali rūšis, o auksiniai – išvesta. Mūsų sode auksinių gyvena viena pora, Zoja ir Batu. Jie turi tris palikuonius, kuriems dabar yra daugiau nei šeši mėnesiai“, – pasakoja I. Vasiliauskienė ir išskiria vieną ypatingą auksinio tigro jauniklį.

Mažylis gimė visiškai baltas. Tokių tigrų pasaulyje vos 20.

Net baltųjų rūšies tigrai nėra tokie kaip šis jauniklis.

„Mūsų auginami baltieji tigrai turi juodus dryžius, bet šitas mažylis visiškai baltas“, – sako direktorė.

Kauno zoologijos sodo nuotr.

Augino namuose

Visų rūšių tigrų, anot I. Vasiliauskienės, charakteriai panašūs. Kartu kiekvienas toks gyvūnas ir ypatingas.

„Žiūrėk, vienas gimsta ir užauga visiškas gerietis, o kitam nereikia net priežasties nuolat pykti“, – šypsosi tigrų elgseną perpratusi zoologijos sodo šeimininkė.

Jai pačiai ne kartą teko savo namuose auginti tigro jauniklius. Šio gyvūno patelė pirmą kartą atsivedusi vaikų dažnai nemoka jų prižiūrėti, nepripažįsta ir netgi palieka nugaišti.

„Pasitaiko, kad atsiveda tigriukų ir juos išmėto. Gaila būna žiūrėti, tad pasiimu pati auginti namuose. Patikėkite, tai nėra taip paprasta. Tenka kas tris valandas tuos mažiukus maitinti“, – pasakoja I. Vasiliauskienė.

Tigro jaunikliai primaitinami karvės pienu, bet būtinai tik tos pačios, nes kitaip sutrinka jų virškinimas. Taip pat tigriukams galima nupirkti katėms skirtų pieno mišinėlių.

3–4 mėnesių sulaukusiems jaunikliams jau leidžiama palaižyti mėsos. O su stipresniu, sotesniu maistu tigrai pažindinami pradedant nuo vištienos. Vėliau, užaugus dantukams, tokį pašarą tigriukai kerta kibirais.

„Vasarą, kai karšta, jie ėda mažiau. Žiemą nešam ir po 10 kg per dieną“, – šypsosi Irma.

Vienišius Diegas

Į šio zoologijos sodo aptvarus darbuotojai taip pat neina, kai juose vaikšto tigrai. Tačiau I. Vasiliauskienė neslepia, kad jos namuose auginti tigrai buvo tapę geriausiais žmogaus draugais, jiems netgi nebereikėjo savo gentainių.

„Čekijos zoologijos sode gyvena 3 metų tigras Diegas, nuo gimimo augintas mano pačios. Jis iki šiol yra vienišius. Diegui reikia tik žmogaus draugijos. Jis niekada nėra parodęs agresijos prižiūrėtojams ir lankytojams“, – patikina su tigrų aštriais dantimis ir dar aštresniais nagais dar nė karto nesusidūrusi zoologijos sodo šeimininkė.

Irmos namuose taip pat užaugo ir žmones itin mylinti penkiametė Puma.

„Tigras – ramus gyvūnas, bet ir turintis savo charakterį. Sunku nuspėti, kas iš tiesų laukia jo globojamais metais“, – prognozuoti nesiryžta I. Vasiliauskienė.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų