„Sekundės“ nuotr.

Tiesioginių merų rinkimų pataisos skinasi kelią Seime

Tiesioginių merų rinkimų pataisos skinasi kelią Seime

Antradienį Seimas per pirmąjį priėmimą vienbalsiai pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Antrasis balsavimas, galutinai įtvirtinantis pataisas, galės įvykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.

Kaip teigė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, nors vis dar kyla abejonių dėl mero funkcijų ir atsakomybių, Konstitucijos pataisos įtvirtintų bent jau teorinę galimybę 2023 metais įgyvendinti tiesioginius merų rinkimus.

„Nors kai kuriems ir kyla abejonių, ar galima palaikyti Konstitucijos straipsnius dėl tiesioginio merų rinkimų, kai vis dar nėra bendro sutarimo dėl mero funkcijų ir atsakomybių, regis, kai kurie specialiai siekia sukelti abejones dėl merų. Kol kas vyksta tik žaidimas, kai tarsi ieškoma sprendimų, bet iš tikro ieškoma galimybių, kad tiesioginiai merų rinkimai nespėtų būti įteisinti“, – teigė V. Fiodorovas.

„Apie tai kalbėjome dar prieš balsavimą rudenį, šiandien vėl balsuojame, o vis dar nežinome, kaip atrodys mūsų miestų merai jau po metų vyksiančiuose rinkimuose. Žaidime dalyvauti nenoriu, nenoriu, kad šiandien būtų užkirsta bent teorinė galimybė, kad po metų merai būtų renkami tiesiogiai, todėl ir vėl balsuosiu avansu“, – pridūrė „darbietis“.

Savo ruožtu opozicijai priklausantis ekspremjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tikras mūšis dėl merų klausimo prasidės po Konstitucijos pataisų, kada reikės nustatyti, kokias funkcijas turės gyventojų išrinktas meras.
„Visas mūšis prasidės tuomet, kada bus Konstitucijos pataisa priimta, ir tada reikės spręsti vietos savivaldos įstatyme, kas yra meras. Tada tikrai turėsime kovoti, nes nepriimtina, ką siūlo arba ką įsivaizduoja didžiausia frakcija, kad tai būtų ne tarybos narys, kad vos ne administracijos direktorius. Tai tikrai mes už tokį merą nepasisakysime“, – dar prieš Seimo posėdį teigė frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas S. Skvernelis.

Palaikyti įstatymą ragino Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, kurio teigimu, Konstitucijos pataisos padės tvirčiau pasiruošti savivaldos rinkimams.

„Aš tikrai kviečiu visus palaikyti antrą Konstitucijos priėmimą ir balsuoti taip pat už, nes kuo greičiau mes tai padarysime, tuo tvirčiau ir aiškiau galėsime pasiruošti jau netrukus vyksiantiems savivaldos rinkimams“, – teigė V. Mitalas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė taipogi ragino palaikyti pataisas, nes, jos teigimu, tai suteiks laiko kandidatams tinkamai pasiruošti merų rinkimams.

„Labai gerai, kad Konstitucijos pataisą ir žmonių lūkesčius rinkti merą tiesiogiai svarstome pratęstoje sesijoje, tai bent kažkiek paliekame laiko kandidatams, žmonėms, kurie planuoja kandidatuoti rinkimuose į savivaldą, pasiruošti ir įvertinti, kas tas meras bus Lietuvoje, kokios jo bus pareigos. Geroji rinkimų praktika ir ESBO rekomendacijos pabrėžia, kad rinkimų esminius pokyčius verta daryti ne vėliau kaip metams iki rinkimų“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Seimo Darbo partijos frakcijai atstovaujanti Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė negailėjo kritikos, esą balsavimas vyksta tarsi užrištomis akimis.

„Matyt, kad visa Lietuva ir šiame Seime tikrai yra nusiteikusi, kad tiesioginiai Seimo rinkimai būtų. Tačiau tam tikra prasme mes esame pastatyti įkaitais ir nežinome, už ką balsuosime. Po gražaus pateikimo ir po svarstymo stadijų valdantiesiems surengti ne vieną diskusiją, ne vieną forumą ir apsispręsti, bent jau turėti žodinį susitarimą, konsensusą Seime, koks tas meras bus, kokias funkcijas savivaldoje jis atliks, deja, tas nebuvo padaryta ir tam tikra prasme balsuosime tarsi užrištomis akimis“, – sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų