M. GARUCKO nuotr.

Tetrūksta žiežirbos

Tetrūksta žiežirbos

Sausra išdžiovino ne tik ūkininkų laukus, bet ir miškus. Pačios aukščiausios – penktosios klasės gaisringumas ketvirtadienį paskelbtas ir Panevėžio rajone.

Tokia situacija susiklosčiusi jau trečdalyje Lietuvos. Tiesa, gaisrų pavojų mūsų krašte kol kas pavyksta suvaldyti.

Tarsi ant parako statinės

Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas sako, kad kol kas apribojimų lankytis rajono miškuose ar dirbti juose nėra. Ekstremalią padėtį ir apribojimus skelbia Panevėžio rajono ekstremalių situacijų komisija, kurios narys yra ir pats. Nei penktadienį, nei pirmadienį dar sako neplanuojantis kreiptis dėl ekstremalios situacijos skelbimo. Kaip bus vėliau, priklausys nuo gamtinių sąlygų.

Pasak G. Bronušo, penktadienį po pietų mūsų krašte šiek tiek lijo, žadamas lietus ir kitomis dienomis, tad tikimasi, kad pavojus kiek atslūgs – nukris bent iki ketvirtos klasės.

„Situacija tikrai įtempta ir padėtį stebime kiekvieną dieną“, – sako G. Bronušas.

Jo teigimu, yra sudaryta priešgaisrinė komanda, rezervinė priešgaisrinė komanda, bokštuose ir centrinėje būstinėje yra budėtojai.

„Dar neskubu, nesikreipiu dėl ekstremalios situacijos todėl, kad situaciją dar suvaldome ir miškuose dar nėra labai tragiška padėtis“, – sako padalinio vadovas.

Užfiksuoti tik du nedideli gaisrai, neatnešę daug žalos. Vienas jų buvo labai menkas, o kitas, kilęs kirtavietėje privačiame miške, buvo greitai užgesintas, tad didesnių bėdų nepridarė. G. Bronušo teigimu, daug dėmesio skiriama prevencijai ir situacija suvaldoma savo pastangomis. Be to, įtakos turi ir vėsus pavasaris.

„Labiausiai miškai nukenčia tada, kai yra sausa ir daug uogų, grybų: sunku sužiūrėti lankytojus. Tada reikia riboti jų patekimą. Šiandien dar uogų, grybų miške nėra“, – sako jis.

Kol nėra miško gėrybių, lankytojai paprastai atvyksta į poilsiavietes, kuriose įrengtos laužavietės. Šios vietos nuolat kontroliuojamos, nes vėjas gali išnešioti ne visai užgesinto laužo žiežirbas, neatsargiai elgiasi ir kai kurie poilsiautojai.

„Mano patarimas visiems, kurie nori keliauti į gamtą ar ten praleisti savaitgalį: vienintelė išeitis apsaugoti mišką yra elgtis atsakingai.“

G. Bronušas

Apeliuoja į sąmoningumą

Miškuose gaisro rizika nevienoda. Pasak G. Bronušo, Žaliosios girios masyve vyrauja spygliuočiai, o, pavyzdžiui, Raguvos apylinkių miškuose – lapuočiai, tad čia padėtis jau visai kitokia.

„Lapuočių miške apatinė danga su daug plačialapių, drėgnų žolių. Jos nelabai užsidega, o Žaliojoje – degi sausų spyglių paklotė“, – sako jis.

Yra du pagrindiniai stebėjimo bokštai, kuriuose šviesiuoju paros metu budi žmonės – Paįstryje ir Stumbriškyje. Iš jų galima apžvelgti visą Žaliosios girios masyvą. Nuolat organizuojami reidai – papildomai važinėjama po mišką, stebima teritorija, poilsiavietės. Kol kas darbai miškuose nenutraukti, tačiau tiek rangovai, tiek patys miškininkai turi pasiruošę papildomo priešgaisrinio inventoriaus.

„Visi dirbame budėjimo režimu, saugomės ir saugome kitus. Imamės visų prevencijos priemonių, todėl kontroliuojame situaciją, įstengiame ją suvaldyti“, – sako G. Bronušas.

Savaitgalis žadamas pakankamai šiltas ir tikrai dalis žmonių patrauks ilsėtis į gamtą, kurs laužus.

„Mano patarimas visiems, kurie nori keliauti į gamtą ar ten praleisti savaitgalį: vienintelė išeitis apsaugoti mišką yra elgtis atsakingai. Laužus kurkite tik laužavietėse ir tik numatytose poilsiavietėse. Jeigu išėjote pasivaikščioti į mišką su šunimi ar šiaip, nerūkykite, nemėtykite nuorūkų, degtukų, stiklo šukių“, – sako, kad tegalima apeliuoti į žmonių sąmoningumą, jis.

Lietus greičiausiai nepadės

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Vida Ralienė sako, kad lietaus šiomis dienomis bus nemažai, tačiau jis – trumpalaikis, vasarinis. Kažkam gali kliūti daug, o kam ir visai nekliūti.

„Iš anksto pasakyti, ar Panevėžio miškus rimtai sušlapins, ar lietus praeis šonu, labai sudėtinga“, – sako V. Ralienė.

Jos teigimu, penktadienį Panevėžyje prognozuota maža lietaus tikimybė – tik pakrapnojo kai kur.

„Miškuose greičiausiai liks sausa po tokio lietaus. Kai nesmarkiai lyja, visas vanduo pasilieka ant medžių lajų, nepasiekia žemės“, – sako ji.

Šeštadienį prognozuojami lokalūs, fragmentiški lietūs. Pasak V. Ralienės, neaišku, kiek jo klius Panevėžiui. Smarkiausios liūtys šiomis dienomis turėtų būti pietvakarių Lietuvoje, o Aukštaitijos regioną gali aplenkti. Didesnio lietaus galima tikėtis antradienį.

„Lietaus bus, bet panašu, kad kiekis bus nepakankamas. Ir lietūs bus tokie vasariniai, kaip sakoma, lopais – kažkam kliuvo, o čia pat už kilometro gali būti sausa“, – kad iki antradienio tikimybė, jog sušlaps visi miškai, nedidelė, sako ji.

Toks lietus rizikos miškuose nepanaikins, tačiau gali būti, kad šiek tiek sumažins.

FAKTAI

Lietuvos hidrometeorologijos stoties duomenimis, šių metų balandis buvo įsimintinas. Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė 8,6° C ir mėnuo buvo ketvirtas šilčiausias nuo 1961 metų. Šilčiau buvo tik 2000-aisiasi, 2018-aisiais ir 1999 metais.

Taip pat buvo pasiektas naujas balandžio maksimalios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje (Klaipėdoje, 28,9° C).

Tačiau nuo kovo 28 dienos iki gegužės pradžios daugelyje meteorologijos stočių kritulių beveik nesulaukta. Vidutiniškai kritulių Lietuvoje balandį gauta vos 2 mm, tai yra net 94 procentais mažiau nei įprasta. Šių metų balandis sumušė mažiausio kritulių kiekio rekordą, anksčiau priklausiusį 1974 metų balandžiui (4,8 mm), ir tapo pačiu sausiausiu nuo 1961 metų.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų