ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Teisininkas su daugybe kūrybos veidų

Teisininkas su daugybe kūrybos veidų

Anglų kalbos filologas, teisininkas, dėstytojas, vestuvių fotografas, filmų ir reklamų kūrėjas, spektaklių režisierius, tinklaraštininkas, kažkada – radijo laidų vedėjas ir net reperis, šiuo metu kuriantis ir Panevėžyje, ir Italijoje.

Panevėžietis Andrejus Špilevojus – unikumas, kurio neįmanoma trumpai apibūdinti.

Netelpa rėmuose

Kūryba Andrejui – įkvėpimas gyventi. Į daugelį beprotiškai skirtingų veiklų jis neria savo malonumui, kai kada net vogdamas laiką iš šeimos ar miego. Kaip pats sako, visa tai tam, kad save pakrautų. Naujausias Andrejaus kūrybinis sumanymas – fotografijos knyga, pasakojanti apie Panevėžio krašto kasdienybės herojus ir tikrąsias žvaigždes – paprastus žmones, kurie aukodami savo laiką ir širdį atlieka nepaprastus darbus.

„Visada sukuosi dviejuose trijuose darbuose. Stengiuosi laviruoti tarp šeimos, darbų ir pomėgių. Tai nėra lengva, bet kūrybinės idėjos mane tiesiog pačios susiranda ir įtraukia“, – pasakojo A. Špilevojus.

Oficialiai jis – vienos tarptautinės informacinių technologijų kompanijos kokybės skyriaus administratorius, atsakingas už darbuotojų darbo kokybę. Andrejaus darbas įdomus, bet suvaržytas reglamento, kūrybos jame – nė kruopelytės. Tačiau toks darbas leidžia laisvai derinti kitas veiklas ir kūrybą.

„Galiu savaitę būti Lietuvoje, savaitę – Italijoje. Tai leidžia man save investuoti į nepelningus, bet labai įdomius projektus. Pavyzdžiui, Milane fotografuoti drabužių kolekcijas. Žinau, kad man geriausiu atveju atsipirks tik kelionė, bet imuosi ir nepelningų darbų, jeigu tai teikia malonumą arba gali būti gera investicija į ateitį, žingsnis į priekį. Pinigai nėra esminis „draivas“, – tvirtina panevėžietis.

Bičiulio paprašytas nufotografuoti vestuves, dabar A. Špilevojus fotografiją vadina didžiausia savo aistra – įamžinti svarbiausią dieną jo prašantys ne tik lietuviai, bet ir italai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Bičiulio paprašytas nufotografuoti vestuves, dabar A. Špilevojus fotografiją vadina didžiausia savo aistra – įamžinti svarbiausią dieną jo prašantys ne tik lietuviai, bet ir italai. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Brolių kūrybos genas

Viena didžiausių Andrejaus aistrų – fotografija. Pradėjęs fotografuoti draugų ir bičiulių vestuves, dabar A. Špilevojus – vienas geidžiamiausių fotografų Italijoje. Toje šalyje prabėgs beveik visas menininko rugsėjis. Ten jo laukia daugybė planuotų fotosesijų, o tarp jų teks trumpam parvykti į Lietuvą, mat nuo rudens A. Špilevojus pradės dėstyti Kauno kolegijoje.

„Pirmoji priežastis, lėmusi sprendimą fotografuoti vestuves tik Italijoje, – lietuviški orai, nes juostinė fotografija nemėgsta darganų ir lietaus. Išbandęs kelias fotosesijas Italijoje supratau, kad noriu dirbti tik ten. Be to, tai savotiška investicija į ateitį – su šeima norėtume bent keliems mėnesiams apsigyventi kur nors šalia šiltos Viduržemio jūros“, – ateities perspektyvomis dalijasi panevėžietis.

Vis dėlto jis savęs profesionaliu fotografu nelaikantis. Fotografija jam yra daugiau pomėgis, nors ir gana brangus, todėl klientai savotiškai šią aistrą kompensuoja.

„Man būtų gėda sakyti profesionalams, kad esu fotografas. Kiti atrėžtų, kad esu komercinis parsidavėlis. Neturiu jokio fotografijos ar bent meninio išsilavinimo, esu teisininkas ir filologas, visą gyvenimą dirbęs biure. Bet viduje turiu be proto stiprų poreikį kurti“, – kalba charizmatiškasis kūrėjas.

Iš kur toks stiprus noras save išreikšti per kūrybą, A. Špilevojaus niekada nesusimąstęs. Jo tėtis – buvęs kariškis, mama užsiima socialine veikla. Brolis Aleksandras Špilevojus – J. Miltinio dramos teatro meno vadovas, režisierius ir aktorius. Andrejus svarsto, kad galbūt šeimoje būta kūrybos geno – dėdė pasuko profesionalaus dailininko keliu.

Kad ir kokios įtraukiančios veiklos suptų kūrybingą žmogų, šeima – brangiausias Andrejaus projektas. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Kad ir kokios įtraukiančios veiklos suptų kūrybingą žmogų, šeima – brangiausias Andrejaus projektas. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Galerija

Emigracijos skonis

Jaunystėje A. Špilevojus visa galva buvo pasinėręs į muzikos pasaulį. Kone dešimtmetį su šeima gyveno ūkanotoje Airijoje. Niekad nenustygstantis Andrejus svečioje šalyje vedė vienintelę radijo laidą lietuvių kalba „Europe Calling“, su bendraminčiais įkūrė repo grupę, įgyvendino muzikinį projektą „Emigrants“.

„Tais laikais nebuvo nei „tiktokų“, nei instagramų, bet jau tada turėjome nemažai sekėjų“, – populiarumu niekada nesiskundė A. Špilevojus.

Muzikinių vaizdo klipų kūrimas jį atvedė ir prie reklamų pasaulio. Dar gyvendamas Airijoje A. Špilevojus dalyvaudavo Lietuvoje organizuojamuose kino kūrėjų konkursuose ir dažnai susižerdavo aukščiausius apdovanojimus. Tačiau nufilmuoti kad ir trumpametražę kino juostą buvo nemažas iššūkis.

„Ne visada gyvenimo siunčiamus iššūkius priimu taip drąsiai. Kai suprantu, kad nepajėgsiu, tiesiog atsitraukiu.“

A. Špilevojus

Anot A. Špilevojaus, miestelyje gyveno apie dvi dešimtys lietuvių, bet į filmavimus ateidavo geriausiu atveju vienas. O ir orai nelepino: Airijoje sulaukti sniego – tarsi laimėti loterijoje, o susiruošus filmuoti paprastai viską sugadindavo prapliupęs lietus.

„Kantrybė trūko ir dėl orų, ir dėl vietinių abejingumo, todėl susikrovę lagaminus po beveik dešimtmečio Airijoje grįžome į Lietuvą. Devynerius metus bandžiau prisijaukinti Airiją, įkūriau radiją, sukūriau savo grupę, bet susidurdavau su daug sienų. Norėjau kurti ne kažkam, o sau. Gimtojoje šalyje viskas daug paprasčiau“, – pasakojo panevėžietis.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Serialas, gimęs Panevėžyje

Grįžęs į Lietuvą, A. Špilevojus ėmėsi itin ambicingo projekto – ilgai brandintos idėjos sukurti serialą jaunimui. Suburta talentingų ir užsidegusių žmonių grupė sukūrė pirmąjį serialo „Viskas ore“ sezoną. Puikiai startavęs serialas visgi antrojo sezono nesulaukė. Kaip pripažįsta režisierius, Panevėžyje rasti rėmėjų tokiam kūriniui – misija neįmanoma. O serialą nusipirkę transliuotojai pageidavo daug, greitai ir pigių serijų.

„Štampuoti tikrai ne man“, – apsisprendimą nebetęsti filmavimo motyvuoja A. Špilevojus.

Bet kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Filmavimo komandos narys, videografas paprašė Andrejaus nufotografuoti jo vestuves. Nors tai buvo visiškai nauja patirtis, tačiau ji leido atrasti fotografijos aistrą.

„Grįžus į Lietuvą viskas tarsi užsikūrė: jeigu baigiasi vienas projektas, prasideda kitas. Kartais turiu pats save stabdyti, kitaip tiesiog perdegčiau. Turėjau be galo įtemptą, nors ir įdomią vasarą. Bet tai buvo svetimų žmonių šventės, o juk svajojau tą vasarą praleisti tik su šeima Lietuvoje. Tada pasakiau sau stop, nes kitaip pradėsiu nekęsti fotografijos. Ir dabar atsisakau tų darbų, kurie mane labiau vargina, negu teikia malonumą“, – pasakoja A. Špilevojus.

Kūryba ir rutina – jam ne pakeleivės. Anot Andrejaus, pavyzdžiui, darbas teatre be galo įdomus, tačiau jeigu jame reikėtų dirbti visą laiką, jis taptų ne malonumu, o sunkiu akmeniu. Be to, ten kiti iššūkiai, nes kiekvienas režisierius matantis kitaip. Todėl prie teatro pasaulio dažniausiai prisiliečiantis tada, kai to paprašo brolis.

„Ne visada gyvenimo siunčiamus iššūkius priimu taip drąsiai. Kai suprantu, kad nepajėgsiu, tiesiog atsitraukiu. Veiklos mane pačios susiranda. Pavyzdžiui, sulaukiau iš Užimtumo tarnybos skambučio, ar galiu vesti motyvacijos skatinimo užsiėmimus bedarbiams. Nesu verslininkas, nežinau, kaip tvarkytis su pinigais, bet jeigu mato mano potencialą ir charizmą, kodėl tuo nepasidalinus? Bet į kraštutinumus tikrai nepuolu“, – kalbėjo A. Špilevojus.

Anglų filologijos ir teisės studijas baigęs panevėžietis, kaip pats sako, dirba biure aštuonias valandas per dieną, bet visą laisvą laiką skiria tik šeimai, kūrybai ir gyvenimui įkvepiantiems projektams. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Anglų filologijos ir teisės studijas baigęs panevėžietis, kaip pats sako, dirba biure aštuonias valandas per dieną, bet visą laisvą laiką skiria tik šeimai, kūrybai ir gyvenimui įkvepiantiems projektams. ASMENINIO ARCHYVO nuotr.

Galerija

Ieško tikrų herojų

Vietoje nenustygstantis Andrejus dabar mokosi italų kalbos ir pradėjo įgyvendinti dar vieną naują kūrybinį projektą – išleisti knygą, kurioje sutilptų savotiškos pamokos jaunimui apie juostinę fotografiją. Kaip tapti geru fotografu, galima išmokti internete ar įvairiuose kursuose. Bet apie juostinę fotografiją, kurios bumas buvo prieš kelerius metus, informacijos labai mažai. A. Špilevojus pats ta tema parašęs ne vieną apžvalginį straipsnį internete lietuvių ir anglų kalbomis. Bet visuomet kirbėjo mintis apie tai išleisti knygą. Šiemet laimėta Panevėžio miesto savivaldybės meno stipendija šį sumanymą padeda paversti kūnu.

Rengiama knyga bus ne vien apie juostinę fotografiją – tai būtų ir šiltos, jautrios, o kartais ir skausmingos istorijos apie tikruosius herojus – Panevėžio krašto žmones, kurie savo laiką ir širdį aukoja kitiems.

„Tikrosios žvaigždės yra tos, kurios spindi ne danguje ir ne žurnalų viršeliuose ar instagramuose, o tos, kurios save aukoja silpnesniems. Kodėl nesujungus dviejų idėjų – edukacijos apie juostinę fotografiją ir kartu parodyti kitokį Panevėžį – per žmones, kurie neatlygintinai ir savanoriškai dirba ar aukojasi dėl kitų“, – pašnekovas pasakoja apie netradicinę savo knygą, kuri dienos šviesą turėtų išvysti prieš Kalėdas.

Kūrėjas prašo panevėžiečių pagalbos – padėti jam atrasti geradarius, kurie patys neretai kuklinasi, nors kasdien atlieka žygdarbius.

„Paprastai geri darbai daromi tyliai, bet tikiu, kad su kitų žmonių pagalba visus geradarius atrasiu. Ši knyga bus istorijos apie juos, tikruosius mūsų miesto ir rajono herojus, apie paprastų žmonių nepaprastas veiklas“, – kalba A. Špilevojus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų