G. Kartano nuotr.

Technologijos – tik įrankis kūrybiniam potencialui išreikšti

Technologijos – tik įrankis kūrybiniam potencialui išreikšti

Inovacijos, robotika, technologijos, startuoliai – regis, šie žodžiai šiandien yra tapę burtažodžiais. Penkiose pasaulio šalyse gyvenęs bei mokęsis, dabar Panevėžyje mokslinių projektų koordinatoriumi dirbantis ir savo didžiulį žinių bagažą atiduodantis inovacijų vadybos magistrantas Vytautas Kalinauskas įsitikinęs, jog būtent iš šių žodžių statoma ne tik Aukštaitijos sostinės, bet ir visos Lietuvos ateitis.

V. Kalinauskas pasakoja, jog pats tiesiogiai su inovacijų pasauliu akis į akį susidūrė studijų metais, kai pradėjo studijuoti inovacijų vadybą Danijoje. Būtent tuomet labiau pradėjęs gilintis tiek į technologijas, tiek į tai, kaip save matė jose.

Supratau, kad aš galėčiau būti puikus tarpininkas tarp kūrėjų ir visuomenės. Pagrindinė žinutė, kurią atsivežiau iš Kopenhagos, yra ta, kad inovacijos susideda iš išradimo ir komercializacijos. Man pačiam labai patiko ta komercializacijos dalis, bendravimas su išradėjais, inžinieriais, su žmonėmis, kurie kuria technologijas. Tada ėmiau ieškoti būdų, kaip tas technologijas išvesti į dienos šviesą“, – pasakoja Vytautas.

Kasdieniame savo darbe V. Kalinauskas dabar tą ir daro. Jo siekis – atkreipti dėmesį į robotikos srities potencialą ir skatinti jos plėtrą. Šiuo metu Vytautas sėkmingai dirba su dviem dideliais projektais – „Robolabas“ centru, kuris sėkmingai duris atvėrė praėjusių metų pabaigoje, ir unikalaus centro STEAM įkūrimu. Tai tiksliųjų, gamtos mokslų ir menų integruotas mokymo centras, kuriame Vytautas koordinuoja viso projekto eigą.

Mano darbas „Robolabe“ buvo pradedant statybomis, baigiant veiklos modelio sudėliojimu, pagalba renkant kolektyvą ir įsukant visas veiklas. Toliau dirbu prie STEAM centro įkūrimo. Čia yra kietoji mano veiklos pusė, bet paraleliai labai stipriai ruošiamės ir iš minkštosios – jau pernai pradėjome mokytojų STEAM mokymus. Mes dirbame su Panevėžio miesto pedagogais tam, kad biologijos, chemijos, fizikos, informatikos, matematikos mokytojai susipažintų su naujausia metodologija, kurią lektoriai perduoda surinkę iš viso pasaulio“, – aiškina V. Kalinauskas.

Sudominti nesidomintį

Pasak Vytauto, labai svarbu suprasti, kaip vyksta integruotas mokymas. Galiausiai, kaip mokyti ne vien tik atskirai matematikos, bet kaip įpinti visą kontekstą, kad mokymasis būtų ne teorinis, o orientuotas į problemos sprendimą.

Viskas kaip ir kasdieniame pasaulyje: turiu problemą, ją reikia išspręsti, tam reikės matematikos, fizikos žinių, galbūt kompiuterinių gebėjimų. Būtent taip vaikas yra supažindinamas su kitokiu priėjimu prie mokymosi proceso“, – pabrėžia V. Kalinauskas.

Anot specialisto, tyrimai rodo, kad toks praktiškesnis mokymosi būdas sudomina vaikus, kurie iki šiol nebuvo sudominti. Net ir tuos, kurie sėdėdavo klasės gale ir mikliai lankstydavo lėktuvėlius bei juos laidydavo, taip išbandydami pedagogų kantrybės ribas.

Anksčiau mes galvodavome, jog tie vaikai yra mažesnių gebėjimų ar jų charakteris toks, kad jų neišeina sudominti. Dėl to jie likdavo paraštėse. Dabar stengiamasi kiekvieną vaiką įtraukti ir mes aiškiai matome, kad nebuvo atrastas būdas, kaip prieiti ir šnekėti jų kalba“, – sako Vytautas.

Pasak jo, tokie vaikai dažniausiai yra praktikai ir jiems teoriniai modeliai, formulės, kol neranda pritaikymo kasdienybėje, atrodo neįdomūs ir nereikalingi.

Bet kai tie vaikai supranta, kur panaudoti tą sinusoidę, kaip tai susiję ir kaip galima realiai tą pritaikyti gyvenime, jų akys iš karto pradeda degti, jie patys eina, domisi net papildomai“, – tvirtina V. Kalinauskas.

Pasak V. Kalinausko, kvalifikuota darbo jėga yra mūsų regiono esminis pranašumas. G. Kartano nuotr.

Siekis – ugdyti kūrybinius gebėjimus

V. Kalinauskas įsitikinęs, jog supratimą apie inovacijas, technologijas reikėtų skiepyti nuo mažų dienų. Būtent tuo tikslu Panevėžyje ir veikia centras „Robolabas“, vyksta mažųjų išradėjų varžybos.

Tai modelis, kuris labai motyvuoja vaikus, nes jis turi savotišką pasivaržymo elementą. Tada vaikai stengiasi sukurti tokį robotą, kuris yra kažkuo išskirtinis, kažkuo pranašesnis, unikalus, specifinis, geresnis negu kitų. Tai natūraliai stumia į priekį domėtis daugiau“, – tvirtina pašnekovas.

Panevėžys aiškiai nurodo, jog siekia tapti mokslo, inovacijų ir technologijų centru, pritraukti neeilinius talentus dirbti miestui.

Tačiau, pasak Vytauto, svarbiausias keliamas tikslas dabar yra, kad jaunoji karta turėtų galimybę ugdyti savo kūrybinius gebėjimus.

Svarbu, jog jie būtų ne pasyvūs technologijų vartotojai, kurie tik gali įsijungti telefoną, atsidaryti programėlę ir atlikti tam tikrą funkciją. Reikia ugdyti tokius vaikus, kurie į tą įrenginį žiūri tik kaip į įrankį savo kūrybiniam potencialui išreikšti. Ar jis tą daro su pieštuku, ar su robotu – nebe taip ir svarbu“, – mano V. Kalinauskas.

Verslumo pagrindai

Pasak Vytauto, inžinerija yra puiki terpė kurti. Be jos neįsivaizduojama nei šiandiena, nei ateitis.

Visgi tai, jog vaikai nuo ankstyvos vaikystės supažindinami su robotika, anaiptol nereiškia, kad siekiama ugdyti tik būsimus inžinierius, kurie dirbs gamyklose.

Mes jiems duodame inžinerinį mąstymą, platesnį suvokimą apie technologijas. Ir tada jie gali tai pritaikyti visur: kurdami naujas meno rūšis, priimdami sprendimus, kurie gali būti pritaikyti tiek namuose, tiek versle“, – sako Vytautas.

Šiuo metu „Robolabe“ dirba skirtingų amžiaus grupių konstruotojai. Mažiausiems patikimi standartiniai robotukai, kurie yra pritaikyti jų amžiui. Kai juos išauga, tuomet atsiranda kompleksiškesni, daugiau funkcijų turintys robotukai.

O kai išauga ir šiuos marškinėlius, mes siūlome dar kitą galimybę. Yra sudarytos visos sąlygos, kad vaikas pats su programine įranga suprojektuotų savo robotą. Tokį, kokį jis nori, nevaržydamas savo fantazijos. Ir suprojektavęs tą robotą jis jį lengvai gali pasigaminti“, – apie robotikos centro svarbą mieste kalba V. Kalinauskas.

Anot specialisto, mąstymas, kad vaikas susiprojektavo daiktą, pats jį pasigamino, iš principo parodo, kaip veikia verslas. Tad nuėjęs tokį kelią vaikas jau turi daugybę žinių, kurias jis gali neštis į darbo rinką.

Resursai – žmonės

V. Kalinauskas neslepia, jog kartais atsiranda žmonių, kurie į tokias iniciatyvas, kaip robotikos, STEAM centrų kūrimas, reaguoja kiek skeptiškai. Esą tik veltui gaištamas laikas su kažkokiais neregėtais žaisliukais. Tačiau pats Vytautas stengiasi įtikinti, kad tokia iniciatyva mieste prasminga ir turi ateitį.

Pasak jo, investuotojams pasirenkant vieną ar kitą vietą savo investicijai, ypač konkrečiai Lietuvoje, pagrindinis kriterijus yra darbo jėgos skaičius regione.

Ateina didelis investuotojas ir klausia, ar jūs per trejus metus galėsite parengti 200 inžinierių. To paties jis klausia Panevėžio, Rygos, Krokuvos, Bratislavos. Tas regionas, kuris gali pasakyti, taip, mes esame pajėgūs parengti tiek kvalifikuotų darbuotojų, ir laimi“, – aiškina Vytautas.

Pasak V. Kalinausko, būtent kvalifikuota darbo jėga yra mūsų regiono esminis pranašumas.

Jeigu žiūrėsime objektyviai, Panevėžys ir jo regionas neišsiskiria iš kitų Lietuvos regionų ar tarptautiniu mastu. Mes neturime nei jūros, nei kitų išskirtinių turizmo objektų, nei ypatingų gamtos išteklių. Mūsų ištekliai yra mūsų žmonės. Jeigu mes neinvestuosime į žmones, tiesiog pralaimėsime konkurencinėje kovoje. Šaunu, kad verslas tai supranta“, – augančiu sąmoningumu džiaugiasi specialistas.

V. Kalinausko manymu, kritika ar nuomonė, jog robotikos plėtra mieste primena pasižaidimą, yra tik trumparegiškumo požymis.

Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą yra labai aišku, kodėl mes tą darome, kodėl Panevėžys investuoja būtent į ilgalaikį, o ne trumpalaikį planą, užkamšantį labiausiai degančią skylę“, – sako Vytautas.

Specialistas įsitikinęs, jog jaunoji karta, kuri gaus savame regione galimybę kurti, mokytis, dirbti bei uždirbti, tikrai nevažiuos nei į užsienį, nei kur kitur. Tiesiog nebeliks priežasčių emigruoti.

Asmeninio ryšio poreikis liks

Vis garsiau kalbant apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, daugelis nuogąstauja, jog inovatyvios technologijos pakeis žmonių rankų darbą, esą jie neteks darbo vietų. V. Kalinauskas ramina, jog žvelgiant istoriškai kiekviena vadinamoji revoliucija atnešė kažką naujo ir naudingo visuomenei.

Kai pirmosios revoliucijos metu buvo išrastas garo variklis, natūralu, kad tie žmonės, kurie dirbo mulų ar jaučių vadeliotojais, prarado darbą. Bet jei mes žiūrime retrospektyviai, tai atrodo logiška seka. Civilizacija vystėsi ir naujos technologijos turėjo keisti fizinį, pridėtinės vertės nekuriantį darbą. Technologijos juda ta linkme, kad nuobodus, pasikartojantis ar fiziškai sunkus darbas yra perkeliamas mechanizmui, kuris gali tą užduotį atlikti tiksliau, greičiau ar daugiau kartų per sekundę“, – aiškina specialistas.

Pasak jo, dažniausiai tai yra užduotys, kurios nereikalauja kūrybinio mąstymo, žmogaus potencialo. Tad natūralu, kad tokių užduočių automatizavimas plėsis ir tokių darbo vietų mažės.

Vadinasi, atsiras didesnis poreikis tokių darbo vietų, kur reikės žmogiško priėjimo. Nenuostabu, jog mes kaip žmonės visada teiksime pirmenybę žmonėms psichologams, žmonėms mokytojams, asmeninių paslaugų teikėjams. Nes žmonės nori kurti asmeninį ryšį. Ir technologija negali užimti tos vietos“, – įsitikinęs V. Kalinauskas.

Vytautas nelinkęs ketvirtosios pramonės revoliucijos vadinti būtent revoliucija. Anot jo, tai natūrali evoliucija.

Mes dabar esame tik pačioje jos pradžioje. Kiek toli ji nuvilnys ir kada prasidės penktoji pramonės revoliucija, mes dar negalime numatyti. Aišku, viskas eis į priekį, vystysis, dirbtinis intelektas, kitos technologijos tikrai priartės arčiau mūsų kasdieninio gyvenimo. Aš į tai žiūriu labai pozityviai“, – sako V. Kalinauskas.

V. Kalinauskas įsitikinęs, jog supratimą apie inovacijas, technologijas reikėtų skiepyti nuo mažų dienų. „Robolabas“ nuotr.

Juntama rizikų baimė

Pasak V. Kalinausko, dabartiniai abiturientai jau dabar turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų laukia labai atsakingas sprendimas, kokią profesiją rinktis, kad vėliau dėl darbo vietos nereikėtų konkuruoti su robotais. Anot pašnekovo, greičiausiai prie pokyčių prisitaikys ne tik tie, kurie bus kūrybiški, bet tie, kurie apskritai gebės prisitaikyti prie laukiančių pokyčių.

Žiūrint evoliuciškai, pasaulyje išliko ne stipriausi, ne greičiausi, ne ilgiausias kojas turintys, bet tie, kurie labiausiai sugebėjo prisitaikyti. Čia ir yra vienas pagrindinių įgūdžių, vienas pagrindinių raumenų, jeigu taip būtų galima pavadinti, kurį reikėtų ugdyti kiekvienam žmogui“, – pabrėžia specialistas.

Toks žmogus, anot Vytauto, į situaciją reaguos ramiai, logiškai, priims tinkamus sprendimus.

Pastaruoju metu lyg ir skiriama daugiau dėmesio robotikos, automatizavimo temai, tačiau statistika mums nėra itin palanki. Pasak V. Kalinausko, verslas robotikos srityje žiūri į pasaulines tendencijas. Ne vienu aspektu mes esame nuėję vienu žingsniu mažiau nei mūsų užsienio partneriai. „Yra tokių šalių, kaip Vokietija, Japonija, kurios šiuo keliu eina daug sparčiau. Didelė Lietuvos verslo dalis jau pratinasi prie šitos idėjos, jau diegia vienokius ar kitokius sprendimus, tobulina savo žinias šioje srityje“, – kad verslas sugebės prisitaikyti prie robotikos šuolio, neabejoja Vytautas.

Tam, anot jo, įtakos turi ir didėjantis vidutinis darbo užmokestis. Šio užmokesčio didėjimas robotikos sprendimus daro labiau įperkamus ir labiau atsiperkančius. Tai, pasak specialisto, yra vienas iš esminių kriterijų, kodėl verslas diegia technologijas.

Reikia paminėti, jog į skirtingas industrijas automatizavimas eina skirtingu greičiu. Kartais tai atsiremia į labai objektyvius kriterijus. Pavyzdžiui, robotui daug lengviau paimti šaukštelį ir jį padėti į tikslią vietą, bet jam daug sunkiau paimti audeklą, kurį sunku sugriebti ar galima lengvai pažeisti. Būtent todėl darbo robotizavimas siuvyklose yra sudėtingesnis nei, tarkime, metalo pramonėje“, – aiškina specialistas.

Pasak V. Kalinausko, vienu aspektu mes patys tarsi galime pagreitinti robotizavimo procesus, bet kita vertus, turime sulaukti ir laiko, kada tai natūraliai įvyks. Pirmiausia, anot specialisto, robotizavimo procesus galėtų pagreitinti švietimas.

Jeigu kalbame apie verslą, įmonės gali būti geriau supažindinamos, kokios gali būti galimybės automatizavimo rinkoje, kokie yra sprendimai, kurie atsiperka identiškose įmonėse užsienyje. Galime plačiau pristatyti, kokie yra kofinansavimo šaltiniai, kad įmonės galėtų padengti dalį automatizavimo išlaidų. Galime šviesti įmones, kaip galima suvaldyti rizikas, kurios kyla diegiant brangius, kompleksiškus, inovatyvius sprendimus. Kaip suvaldyti rizikas dėl kibernetinio saugumo, kurios irgi kyla automatizavus procesus“, – vardija Vytautas.

Pasak specialisto, dalis automatizavimo procesų nevyksta tiesiog dėl to, jog yra juntama baimė dėl šių rizikų.

Iš kitos pusės žiūrint, technologijos laikui bėgant pinga, o darbo užmokestis didėja. Tai sudaro palankias sąlygas po truputį viską automatizuoti“, – pabrėžia V. Kalinauskas.

Saiko suvokimas

Vytautas prisipažįsta, jog pats į technologijas stengiasi žiūrėti kritiškai. Anot jo, yra tokių technologijų, kurios naudojamos netikslingai ar per daug keičia mūsų gyvenimą negatyvia linkme.

Manau, jog dauguma technologijų mus keičia gerąja prasme. Mes galime lengviau ir operatyviau atlikti užduotis, kurios anksčiau trukdavo valandas ar net dienas. Yra daug technologijų, kurios padeda tiek namie, tiek darbe, sutaupo laiko ir pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau jų yra tiek daug, kad žmogui sunku atsirinkti, kurios jų yra naudingos“, – mano V. Kalinauskas.

Anot jo, ir čia labai svarbus kritinis mąstymas, kuris padės suprasti, kaip viskas veikia.

Pasak Vytauto, net kompiuteriniai žaidimai, kurie dažnai yra peikiami dėl savo savybės atitraukti nuo realybės, iš principo yra puiki priemonė ugdyti reakciją, kitus įgūdžius. Bet svarbiausias žodis čia, kaip ir visur kitur, lieka saikas.

Pasaulio „smėlio dėžė“

Paklaustas, ar gali prognozuoti, kada lietuvių nebestebins gatvėje sutiktas robotas, V. Kalinauskas tikina, jog tai yra netolima ateitis ir mūsų kartos žmonės tą tikrai išvys. Tokius sprendimus jau dabar testuoja užsienio įmonės.

Galbūt dabar tie robotai atrodo kaip robotai, o ne kaip žmonės, bet sprendimas, kai robotas pristato kažkokį siuntinį, greitąjį maistą tiesiai į namus, jau yra. Tie prototipai jau važinėja miestų gatvėmis. O kaip tai vystysis ateityje, priklausys nuo labai daug veiksnių“, – pabrėžia specialistas.

Pasak jo, labai svarbu ir tai, kaip visus robotizavimo sprendimus priims visuomenė ir kiek ši bus atvira naujovėms.

Mano noras bei lūkestis – kad mes, kaip Panevėžio visuomenė, būtume technologijų raidos priekyje. Kad pas mus gatvėje vaikščiotų ne tie robotai, kurie yra visiškai standartizuoti ir kurie jau yra naudojami visame pasaulyje, bet kad mes būtume vadinamoji „smėlio dėžė“, kurioje testuojami nauji sprendimai, kurie dar nėra paleisti į masinę rinką. Tai būtų mums labai naudinga kaip šaliai, kaip regionui, aplink kurtų labai daug darbo vietų“, – robotizacijos svarbą pabrėžia pašnekovas.

Kurti ir dirbti miestui

V. Klainauskas yra gyvenęs bei žinių sėmęsis penkiose pasaulio šalyse. Tačiau grįžo į Lietuvą ir pasirinko dirbti ir kurti Panevėžiui. Nors sakoma, jog užsienyje karjeros galimybės kur kas platesnės, V. Kalinauskas to nelinkęs sureikšminti.

Juk visų galimybių žmogus neapimsi, – šypteli Vytautas. – Jei Danijoje yra milijonas galimybių, Lietuvoje jų yra tūkstantis. Išnaudoti tūkstantį galimybių jau yra kas veikti.“

Vytautas sako, jog visada žinojo, kad grįš į Lietuvą. Jo gyvenimas, studijos, mokslas užsienyje buvo labai tikslingas, kad sukauptą patirtį grįžęs jis pritaikytų Lietuvoje.

Aš matau, jog patirtis, kurią aš atsivežiau iš užsienio, yra labai vertinga Lietuvos kontekste. Aš čia galiu įgyvendinti visas savo idėjas. Manau, vienas iš milžiniškų Panevėžio privalumų, kad jaunas žmogus, turintis noro daryti kažką naujo, kažką keisti, kurti, turi puikias galimybes čia“, – neabejoja pašnekovas.

Pasak Vytauto, tai, jog dirba Panevėžyje, jo kuriamų projektų niekaip nesumenkina, nedaro tarptautiniu mastu mažiau pripažįstamų.

Iš Panevėžio taip lengva pasiekti kitus Europos taškus, tad bet kokios ribos yra išnykusios. Nėra taip svarbu, kur aš esu. Manau, dėl to kurti savo šaliai, miestui yra tik dar didesnė motyvacija“, – sako V. Kalinauskas.

Ateities miestas – atviras visiems

Jei kalbame apie inovacijas, neišvengiamai pagalvojame apie startuolius. Verslus, kurie pabrėžia savo technologinį pranašumą, naujumą, veržlumą. Pasak V. Kalinausko, Aukštaitijos sostinė jiems išties įdomus ir palankus miestas. Tačiau labai svarbu siekti, jog tokių verslų mieste tik daugėtų. Tai, anot jo, skatina sėkmės istorijos, realūs pavyzdžiai.

Kuo daugiau mes apie tai šnekėsime, kuo plačiau skleisime žinią, tuo daugiau žmonių supras, jog jie patys gali imtis šios veiklos“, – įsitikinęs pašnekovas. Vienas labai svarbus aspektas, pasak Vytauto, kuris labai akcentuojamas Amerikoje, tai nebijojimas klysti.

Labai svarbu, kad klaidos nematytume kaip nesėkmės, o tik kaip išmoktą pamoką, kuri prisidės prie tolesnio darbo ateityje. Svarbu, kad mes pasidalytume ne tik geromis istorijomis, kaip mums pasisekė per metus uždirbti milijoną, bet ir tomis, kai nepavyko. Svarbiausia nebijoti pasakyti: „Taip, toks buvo mano planas, bet jis neišdegė. Tai man buvo puiki pamoka“. Kuo labiau mes skatinsime tokią kultūrą, kurioje nesėkmė yra lygu pamoka, o ne nesėkmė yra lygu gėda, tuo daugiau žmonių ryšis daryti, veikti. Jie supras, kad nebus smerkiami“, – sako Vytautas.

Pasak V. Kalinausko, jo vizija, kad Panevėžys taptų vis labiau atviras skirtingiems žmonėms, technologijoms.

Svarbu, jog miestas būtų atviras savo mąstymu. Tiek pokyčiams, tiek naujovėms. Ir toks miestas bus patrauklus, į tokį miestą norės atvažiuoti nauji žmonės, į tokį miestą norės grįžti tie, kurie išvažiavo. Atviras miestas bus pasirengęs priimti, į tokią vietą norėsis sugrįžti ir joje bus gera gyventi kiekvienam“, – ateities miesto perspektyva neabejoja V. Kalinauskas.

Komentarai

  • Tikta atgaiva straipsniai apie tokius žmones Panevėžy. Ne tuos kurie klykia ir viską stabdo. O kūrėjus savo ir kitų gyvenimo.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų