V. BULAIČIO nuotr.

Teatro siekis – tapti miesto dalimi

Teatro siekis – tapti miesto dalimi

Konfliktų, skandalų ir nežinomybės išvargintas Juozo Miltinio dramos teatras pagaliau turi naujus vadovus.

Nuo kūdikystės šiame teatre užaugę naujasis teatro vadovas Leonas Blėdis ir meno vadovas Andrius Jevsejevas tvirtina, kad Panevėžys neprarado savo kūrybinės dvasios ir teatras gali atgimti bei tapti ta vieta, kur norisi užsukti ne tik per šventes.

Sugrįžimas prie ištakų

Naujieji teatro vadovai sako, kad nors abu gimė ir augo Panevėžyje, savo gyvenimus kūrė kituose miestuose: Leonas – Kaune, Andrius – Vilniuje. Tačiau nutraukti bambagyslės su J. Miltinio dramos teatru nepavyko.

Dar prieš dvejus metus jie dalyvavo konkurse J. Miltinio dramos teatro vadovo pareigoms eiti, tačiau laimėjus Linui Zaikauskui pareiškė, kad reikia padėti tašką ir nebesigręžioti į praeitį. Tačiau, kaip juokauja A. Jevsejevas, ta trauka teatrui, kuriame prasidėjo jų gyvenimo kelias, pasirodė esanti gerokai stipresnė.

„Tikime, kad teatras gali susigrąžinti savo gerą vardą, kitaip tikriausiai net nebūtume dalyvavę konkurse. Buvo minčių grįžti, bet pasibaigus prieš dvejus metus vykusiam konkursui nusprendėme, kad gal metas nutraukti tą bambagyslę. Juk ir neliko nieko, kas mus laikytų prie šio miesto, bet gal sentimentai gimtajam miestui, nostalgija ar dar kažkas sunkiai paaiškinama privertė dar kartą pabandyti. Aišku, jeigu būtų praėję penkeri metai, tas azartas gal būtų išblėsęs. Bet visas tas buvusio teatro vadovo purvas pradėjo lįsti jau po metų. Tad iš to neišblėsusio įkarščio ir atėjome“, – atviravo A. Jevsejevas.

Prie J. Miltinio dramos teatro vairo stoję Leonas Blėdis ir Andrius Jevsejevas įsitikinę, kad teatras atgaus savo gerą vardą ir taps miesto dalimi. V. BULAIČIO nuotr.

Prie J. Miltinio dramos teatro vairo stoję Leonas Blėdis ir Andrius Jevsejevas įsitikinę, kad teatras atgaus savo gerą vardą ir taps miesto dalimi. V. BULAIČIO nuotr.

Konfliktuos kūrybinėje erdvėje

Naujųjų teatro vadovų laukia nelengva pradžia – teks ne tik minti Kultūros ministerijos slenksčius ir prašyti lėšų naujiems kūrybiniams užmojams, sudaryti naują teatro repertuarą, bet ir rasti būdą, kaip suvienyti teatro kūrybinę grupę.

Tačiau jie stengiasi į viską žiūrėti pozityviai. Anot meno vadovo, kai teatras turi stiprų vadovą, jo įpėdiniui būna itin sunku. Atsiranda savotiškas lyginimas. Šiuo atveju ant griuvėsių bus lengviau statyti tvirtą pamatą.

„Skandalai jau baigėsi. Bet kol neprasidėjo realūs darbai, sunku ką nors sakyti. Natūralu, kad kai keičiasi galvos, keičiasi ir darbo atmosfera, lūkesčiai. O kai vadovas tironas, geros kūrybinės atmosferos neįmanoma sukurti. Bet mes tikime, kad kai prasidės repeticijos, intensyvus darbas, kolektyvas susicementuos. Reikia suprasti, kad tai ne Blėdžio, ne Jevsejevo ir net ne J. Miltinio, o  Panevėžio miesto teatras. Tikimės, kad kolektyvas padės sukurti tokį teatrą, kokio norime visi“, – kalbėjo naujieji teatro vadovai.

Jų akimis, daugelio konfliktų teatre šaknys buvo tai, kad kūrybinė grupė buvo palikta be darbo. O kai žmonės neturi veiklos, jie ima lipti sienomis ir savo energiją nukreipią į pašalinius dalykus. Tad vadovų tikslas – kad kiekvienas turėtų darbo ir galėtų save išreikšti. Net jeigu ir tam tikru momentu nebus vaidmenų, aktoriai puikiai gali prisidėti prie įvairių kitų kūrybinių projektų.

„Visiškai išvengti konfliktinių situacijų neįmanoma, nes teatre daug skirtingų pasaulėžiūrų, asmenybių, charakterių. Bus visko, bet norisi, kad aistros virtų kūrybiniame procese, o ne aplink jį. Mes tik už konfliktus kūrybinėje erdvėje. Kita vertus, kai žmonės bus užimti ir matys teatro viziją, gerokai mažesnė tikimybė kilti konfliktams. Tad teatro darbuotojus norime paversti savo bendrininkais, kad visiems būtų lengviau judėti į bendrą tikslą“, – įsitikinę teatro vadovai.

Seks miesto pulsą

Kitas svarbus žingsnis – teatro atsinaujinimas. Tenka pripažinti, kad dar nuo J. Miltinio laikų teatras liko pernelyg uždaras. Tad jų tikslas – įpūsti jam gyvybės, kad žmonės į šią kultūros meką užsuktų ne porą kartų per metus tik tam tikromis progomis, o taptų šio teatro dalimi. Bet tam reikia, kad kultūrinis gyvenimas virtų nuolat: panevėžiečius čia trauktų ne tik įdomūs spektakliai, bet ir įvairūs kultūriniai renginiai, parodos, koncertai, literatūrinės popietės.

„Gyvenimas tuo ir įdomus, kad viskas juda į priekį, tad ir mes turime pasirūpinti, jog teatre galima būtų pasiūlyti kažką įdomaus visiems. Jokiu būdu nesakome, kad draskysime teatro trupę, tačiau sieksime, kad kiek įmanoma daugiau pas mus užsuktų įdomių žmonių iš kitų teatrų. Turime tapti atviri ne tik Panevėžio bendruomenei, bet ir naujoms idėjoms“, – teigė A. Jevsejevas.

„Bus visko, bet norisi, kad aistros virtų kūrybiniame procese, o ne aplink jį. Mes tik už konfliktus kūrybinėje erdvėje.“

L. Blėdis ir A. Jevsejevas

Atgimimo kelyje esantis J. Miltinio teatras pirmąją savo premjerą pristatys jau netrukus. Tai bus režisieriaus Artūro Areimos režisuojamas Antano Škėmos „Pabudimas“. Pasak meno vadovo, apie repertuaro pokyčius dar sunku kalbėti, nes nėra aišku, kokį finansavimą gaus teatras. Tačiau, kaip ir nurodė savo veiklos programoje, vadovai sieks, kad visi pastatymai būtų susiję su miesto pulsu. Nors teatre pasaulis visuomet bus kitoks, tačiau jis turi paliesti šiandienos realijas, skaudulius, kvėpavimą.

„Norėtųsi repertuarą pakreipti kita linkme. Jis nebus kardinaliai priešingas, bet norėtųsi, kad būtų spalvingesnis, įvairesnis. Dar šiek tiek anksti apie jį kalbėti, nes pirmiausia reikia išsikovoti finansinę bazę, kad būtų nuo ko atsispirti. Dabar esame tarsi nesvarumo būsenos, bet po poros savaičių jau turėtų būti aiškiau“, – sakė A. Jevsejevas.

Bus atviri ir jaunimui

Leonas su Andriumi – J. Miltinio teatro ugdytiniai. Kaip juokauja meno vadovas, pažintis su šiuo teatru prasidėjo dar tada, kai jie dar tik šliaužiojo keturiomis po grimerines. Teatre visuomet buvo laisva atmosfera, tad jų tėvai, žinomi aktoriai – Vaclovas Blėdis ir Valerijus Jevsejevas – čia atsivesdavo ir savo atžalas. Todėl kiekvienas teatro kampelis jiems pažįstamas iki smulkmenų.

„Jeigu mus su Leonu paleistų užrištomis akimis, kelią nuo vieno teatro galo iki kito rastume aklinoje tamsoje, gal tik į kokį kavos aparatą atsitrenktume“, – juokauja A. Jevsejevas.

Čia gimė ir Leono bei Andriaus draugystė. Abu dar puikiai mena ir pirmąjį savo spektaklį. Juliaus Dautarto režisuotame V. Krėvės spektaklyje „Žentas“ Leonas atliko pagrindinį vaidmenį, o Andrius buvo jo dubleris. Jiems tuomet buvo vos po ketverius metus. Tiesa, vėliau, prasidėjus paauglystei, nuo teatro kiek atitolo. Anot A. Jevsejevo, tuo metu tiesiog nebuvo tokių spektaklių, kurie būtų įdomūs ir patrauklūs tokio amžiaus jaunuoliams, todėl jie stengsis, kad bent jau dabar teatras būtų patrauklus vaikams ir jaunimui.

„Šiuolaikiniai jaunuoliai gyvena virtualioje erdvėje, tad tas impulsas turi atsirasti iš teatro, šiuos jaunus žmones galime prisikviesti statydami būtent jiems aktualius spektaklius“, – kalbėjo meno vadovas.

Tiesa, tai, kad naujieji teatro vadovai savo gyvenimo kelią pradėjo būtent J. Miltinio dramos teatre, turi ir kiek kitą pusę. Kaip juokauja Andrius, dalis kūrybinės grupės nuo tų laikų nepasikeitė, tik tuomet tai buvo dėdės ir tetos, o dabar jie tapo savotiškais jų pavaldiniais.

„Bet dėl to įtampos ar diskomforto nejaučiu, tikiu, kad rasime bendravimo būdą, kad visi jaustumės gerai“, – atviravo A. Jevsejevas.

Naujojo teatro vadovo Leono Blėdžio laukia daugybė iššūkių ne tik kūrybinėje teatro veikloje, bet ir nemažai ūkinių klausimų, mat jau kitąmet teatre prasidės renovacijos darbai. V. BULAIČIO nuotr.

Naujojo teatro vadovo Leono Blėdžio laukia daugybė iššūkių ne tik kūrybinėje teatro veikloje, bet ir nemažai ūkinių klausimų, mat jau kitąmet teatre prasidės renovacijos darbai. V. BULAIČIO nuotr.

Nemari J. Miltinio dvasia

Nors teatro vadovai dar vos tik spėjo apšilti kojas, tiki, kad pradžia nebus sudėtinga. Itin daug pagalbos sulaukė ir iš teatro direktoriaus pavaduotojo Donato Petrakovo. Pasak L. Blėdžio, išėjęs buvęs direktorius L. Zaikauskas paliko skolų šleifą, tačiau per gana trumpą laiką D. Petrakovas sugebėjo išspręsti šias problemas, tad bent jau ši našta neslegia teatro pečių.

„Su laikinai teatrui vadovavusiu D. Petrakovu labai gražiai sutariame. Tik Donato nuopelnas, kad teatras išlipo iš finansinės duobės. Kai toks racionalus žmogus, išmanantis finansus, šalia, manau, viskas susidėlios į savo vietas“, – savo dešiniąja ranka džiaugėsi L. Blėdis.

Nors teatro misija – kūryba, tačiau ir ūkinių rūpesčių bei iššūkių netrūksta. Tuo labiau kad jau kitąmet turėtų prasidėti ir teatro renovacijos darbai, kurie paveiks kūrybinius ieškojimus. Teks ieškoti kitų erdvių spektakliams ar net prašytis, kad po savo stogu priimtų Bendruomenių rūmai. Tačiau po renovacijos teatras turėtų iš pilko ir beveidžio pastato tapti labiau matomu ir pulsuoti kūrybine energija.

„Darbų iki kaklo, bet džiaugiamės, kad miesto vadovai ir bendruomenė mus priėmė šiltai. Ėjimo į teatrą tradicija yra šio miesto stiprybė, tai lemia vis dar sklandanti J. Miltinio dvasia. Tik gal ji buvo šiek tiek nuklydusi ir kurį laiką teatrą lydėjo skandalai. Tačiau kaip ir kiekvieno gyvo organizmo, taip ir teatro gyvenime būna pakilimų, nuosmukių, nuklydimų, kalvelių, posūkių. Teatras – ne melioracijos griovys, kad iškasei ir vanduo teka viena nenutrūkstama srovele. Visi suprantame, kad reikia dirbti kartu, jog visiems mums šiame mieste būtų gera“, – įsitikinę teatro vadovai.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų