Kraštotyros muziejui L. Vasilevičiaus dovanoti tarpukario prancūziški laikraščiai. G. Kartano nuotr.

Tarpukario prancūzų spaudos puslapiuose – ir Lietuvos vardas

Tarpukario prancūzų spaudos puslapiuose – ir Lietuvos vardas

Panevėžio kraštotyros muziejų pasiekė buvusio Panevėžio kolegijos psichologijos ir etninės kultūros disciplinų dėstytojo Laimučio Vasilevičiaus dovana – keletas senų prieškarinių prancūziškų laikraščių numerių.

Dienraštis „Paris-soir“, leistas 1923–1944 m., „L’Ami du peuple“, įkurtas 1789 m., Prancūzijos revoliucijos metais, ir „L’intransigeant“, leistas 1880–1940 m. Tai reti, o Kraštotyros muziejuje – pirmieji prancūziškos spaudos egzemplioriai. L. Vasilevičius pasakojo, jog laikraščius surado tvarkydamas palėpę senelių sodyboje. Jo močiutė turėjo bajoriškų šaknų, buvo išsilavinusi, mokėjo lenkų ir prancūzų kalbas. Būtent ji paskatino Laimutį studijuoti psichologiją Vilniaus universitete.

Muziejui padovanoti laikraščiai išleisti 1932–1938 metais. Juose aprašomos Paryžiaus, Prancūzijos, Europos ir viso pasaulio aktualijos. Nebesužinosime, ar šiuos egzempliorius prieškario inteligentai specialiai atsirinko ir saugojo, ar tai atsitiktinumas, bet net dviejuose pavyko aptikti informacijos, susijusios su Lietuva. 1933 m. liepos 19 d. dienraščio „Paris-soir“ pirmajame puslapyje pranešama apie netoli Soldino tragiškai pasibaigusį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Pranešimas atspindi tuometinę oficialią nelaimės versiją – prastas matomumas, oro sąlygos. Taip pat rašoma, kad Lietuvos vyriausybė savo didvyrių palaikus pargabens į Kauną ir organizuos valstybines laidotuves. Žinutė pateikta šalia kitų aviacijos naujienų, iliustruota nuotrauka iš „Lituanicos“ katastrofos vietos.

1935 m. balandžio 24 d. laikraščio„L’Intransigeant“ pirmajame puslapyje publikuotas straipsnis „Mėmelis – Naujosios Europos atminties taškas“. Straipsnio paantraštėje klausiama: „Kaip ši nedidelė, Versalio sutartimi nuo Reicho atsieta teritorija vėliau buvo priskirta Lietuvai, kuriai Mėmelis yra vienintelis jūrų uostas“ (Mėmeliu Klaipėda vadinta iki 1923 m. ir 1939–1945 m., tarpukariu 1923–1939 m. oficialiai vartoti abu miesto pavadinimai). Straipsnis iliustruotas keliomis nuotraukomis, kuriose užfiksuota laikinosios Lietuvos sostinės Kauno panorama, taip pat pateiktas pieštas dalies Baltijos jūros regiono XX a. 4 deš. žemėlapis. Vienoje nuotraukoje matyti Kauno rotušė, o užrašas po ja skelbia: „Mėmelio rotušė, kurioje Napoleonas I surengė iškilmes persikėlimo per Nemuną proga“, nors iš istorijos žinoma, kad 1812 metais Napoleono armija žygiavusi į Rusijos imperijos gilumą, persikėlė ties Kaunu.

2012 metais, minint Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną 200 metų jubiliejų Kaune, šis faktas buvo pažymėtas išskirtiniu renginiu – Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną inscenizacija Santakos parke. Pasak vieno iš šios idėjos sumanytojų, karo istoriko Arvydo Pociūno, Napoleono armijos persikėlimo operacija buvusi viena geriausių pasaulinėje karybos istorijoje. Po jos Lietuva ir Kaunas įrašyti į pasaulio istorijos vadovėlius. Anuomet per trumpą laiką nutiesus tris tiltus ir perkėlus dešimtis tūkstančių žmonių, žirgų, kito karinio turto, nežuvo nė vienas karys, nebuvo prarastas nė vienas vežimas. Šis istorinis faktas įamžintas ir atminimo lentoje ant Jiesios piliakalnio, vadinamo Napoleono kalnu, į kurį galima užkopti specialiai įrengtais mediniais laiptais.

Kituose laikraščiuose aprašomi įvairūs įvykiai Prancūzijoje. 1932 m. gegužės 13 d. „Paris-soir“ numeryje plačiai nušviečiamos 1932 m. gegužės 7 d. rusų emigranto nacionalisto nušauto Prancūzijos valstybės veikėjo, 1931–1932 m. Prancūzijos prezidento Polio Dumero (Paul Doumer) laidotuvės, leidinys iliustruotas iškilmingų valstybinių laidotuvių vaizdais.

Dienraštis „Paris-soir“, 1933 m. liepos 19 d. Dešinėje – žinutė apie tragiškai pasibaigusį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. G. Kartano nuotr.

Dienraštis „Paris-soir“, 1933 m. liepos 19 d. Dešinėje – žinutė apie tragiškai pasibaigusį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. G. Kartano nuotr.

Dienraščio „Paris-soir“ priedas skirtas britų monarchų karaliaus Jurgio VI (George VI) ir karalienės Elžbietos (Elizabeth) vizitui Prancūzijoje 1938 m. Specialų laikraščio priedą, skirtą karališkajai viešnagei, rengė rašytojas, Prancūzijos akademijos narys Andrė Morua (André Maurois). Keturiuose leidinio puslapiuose pristatyta karališkoji šeima, detali monarchų viešnagės programa, pateikiama Prancūzijos protokolo tarnybos direktoriaus įdomybių informacija „Ar žinote, į ką kreipiasi karalius“:  norėdamas išsikviesti ministrą pirmininką, parašyti laišką ar jei jam reikia pinigų, o karalienė, pavyzdžiui, norėdama įsigyti suknelę? Visuomenei pristatyti asmenys, kurie tiesiogiai patarnaus jų didenybėms vizito metu,  trijų rūšių valgiaraščiai, parengti žymiausių Prancūzijos kulinarų. Paskutiniame puslapyje – Jungtinės Karalystės himno „God save the King“ (liet. „Dieve, sergėk karalių“) žodžiai ir partitūra (šis himnas, pirmą kartą atliktas 1745 m., yra vienintelis per visą JK istoriją). Priedas iliustruotas nuotraukomis, abiejų valstybių simboliais.

Šie reti užsienio spaudos eksponatai praturtins muziejaus Periodikos rinkinį. Kaip ir kodėl tarpukariu žmonės įsigijo šiuos laikraščius, galime tik spėlioti, tačiau tai leidžia numanyti, kokie platūs buvo prieškario lietuvių inteligentų domėjimosi horizontai.

Reportažas apie 1932 m. gegužės 7 d. tragiškai žuvusio 1931–1932 m. Prancūzijos prezidento Polio Dumero (Paul Doumer) laidotuves. Dienraštis „Paris-soir“, 1932 m. gegužės 13 d. G. Kartano nuotr.

Reportažas apie 1932 m. gegužės 7 d. tragiškai žuvusio 1931–1932 m. Prancūzijos prezidento Polio Dumero (Paul Doumer) laidotuves. Dienraštis „Paris-soir“, 1932 m. gegužės 13 d. G. Kartano nuotr.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų