Net ir nuotolinis mokymas J. Balčikonio gimnazijos neišstūmė iš šalies lyderių pozicijų. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Tarp mokyklų žioji praraja

Tarp mokyklų žioji praraja

Geriausių šalies gimnazijų, nesirenkančių mokinių, reitinguose antroji – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.

O kitos dvi Aukštaitijos sostinės mokyklos – „Minties“ ir V. Žemkalnio gimnazijos atsidūrė daugiau nei pusketvirto šimto tokių mokyklų gale.

Geriausi anglistai, blogiausi matematikai

Lietuvos švietimo įstaigas palyginusio žurnalo „Reitingai“ rengėjai konstatuoja: ugdymas valstybėje ir taip buvo labai netolygus, o karantino sąlygos atotrūkį tarp mokyklų dar padidino.

Panevėžys iš 60 savivaldybių, žurnalo „Reitingai“ duomenimis, pagal pernykščius brandos egzaminų rezultatus pakilo per dešimt pozicijų ir pasiekė 9-ą vietą. Reitingo sudarytojai teigia, kad panevėžiečiai gerai išmokomi anglų kalbos, biologijos, chemijos. Blogai sekasi matematika.

„Panevėžio miestas įdomus tuo, kad savivaldybė čia pasirinko mokinius centralizuotai skirstyti į mokyklas. Iš tokio sprendimo tikėtasi mokslo rezultatų proveržio. Visgi taip nenutiko“, – sako mokyklas reitingavusio žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nuo lyderių iki autsaiderių

Reitingų sudarytojų duomenimis, proveržį tarp Panevėžio gimnazijų demonstruoja tik trys iš septynių tokių įstaigų.

Iš mokinių neatsirenkančių 336 gimnazijų šalyje antrąją vietą užėmė nuolat lyderių pozicijose esanti J. Balčikonio gimnazija. Neblogai atrodo ir 27 vietą užėmusi ilgoji K. Paltaroko gimnazija.

Į geriausių penkiasdešimtuką taip pat pateko 44 vietą gavusi Panevėžio 5-oji gimnazija.

Šiose mokyklose ne kartą lankęsis G. Sarafinas negaili joms gerų žodžių. Esą tik įėjus ten pajunti mokslo šventovės dvasią.

Tačiau jis beda pirštu į 318 vietą užėmusią V. Žemkalnio bei 330 vietoje atsidūrusią „Minties“ gimnazijas.

„Kodėl to paties miesto mokyklas skiria tokia didelė praraja, man sunku pasakyti. Bet Panevėžio savivaldybė, Švietimo skyrius, mokyklų vadovai, manau, turi ne vieną atsakymą“, – sako G. Sarafinas.

Reitingo gale esančios V. Žemkalnio gimnazijos vadovas Artūras Totilas aiškina, jog į mokyklą priimtą ketvertukininką paversti pirmūnu gali tik stebuklas. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Reitingo gale esančios V. Žemkalnio gimnazijos vadovas Artūras Totilas aiškina, jog į mokyklą priimtą ketvertukininką paversti pirmūnu gali tik stebuklas. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Tebeieško savo vietos

G. Sarafiną stebina surinkti duomenys apie gimnazijų sąrašo gale atsidūrusias panevėžiečių mokyklas. Antai V. Žemkalnio gimnazijoje, anot jo, matomas nemažas mokinių nubyrėjimas. 2020-aisiais joje abiturientų buvo 17 mažiau, nei į tą pačią klasę mokinių atėjo prieš metus.

O J. Balčikonio gimnazijoje nubyrėjo vos 3 mokiniai, K. Paltaroko – 2, o 5-ojoje gimnazijoje tik 1.

Labai mažas pernai buvo V. Žemkalnio gimnazistų stojimo procentas į aukštąsias mokyklas, valstybės finansuojamas vietas – jis tesiekia 4,9 proc. Tačiau tokia sėkme gali pasigirti net 79 proc. J. Balčikonio gimnazistų, K. Paltaroko – 60 proc., 5-osios gimnazijos – 58 proc.

V. Žemkalnio gimnazija pernai negalėjo pasigirti savo auklėtinių aukščiausiais balais valstybiniuose brandos egzaminuose. Šimtukų praėjusiais metais jie negavo matematikos, lietuvių kalbos, istorijos, biologijos, chemijos patikrose.

„Kiek suprantu, V. Žemkalnio gimnazija vis dar tebeieško savo vietos“, – mano G. Sarafinas.

V. Žemkalnio gimnazija. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

V. Žemkalnio gimnazija. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Ką gauna, tą moko

V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas teigia, kad jo mokykla tiesiog dirba su tokia medžiaga, kokią gauna. Anot jo, dėsto tokių pat, kaip ir visur, kategorijų pedagogai, sąlygos mokytis – tinkamos, bet jei ateina ketvertukininkas, iš jo padaryti pirmūną reikia stebuklo.

„Kokie vaikai ateina pas mus ir kokie į J. Balčikonio gimnaziją, kur priima su aštuntukais–dešimtukais. Tai nepalyginami dalykai“, – pabrėžia A. Totilas.

Paklaustas, ar nekenkia įstaigos įvaizdžiui mokyklas lyginanti informacija, direktorius teigė, kad protingesni ja netiki ir nesivadovauja.

Raimondas Dambrauskas pripažįsta, kad jo gimnazija irgi jaučia atskirtį su tomis įstaigomis, kur mokslas mokamas. Visgi šios gimnazijos abiturientų įstojimas į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas pernai pralenkė net privačias ir buvo aukščiausias Lietuvoje. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Raimondas Dambrauskas pripažįsta, kad jo gimnazija irgi jaučia atskirtį su tomis įstaigomis, kur mokslas mokamas. Visgi šios gimnazijos abiturientų įstojimas į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas pernai pralenkė net privačias ir buvo aukščiausias Lietuvoje. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Ateina ne juokų krėsti

Džiaugtis per daug nepuola ir tarp geriausių Lietuvos gimnazijų jau ne vienerius metus esančios J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Jo teigimu, kokia abiturientų laida baigia metus, tokie jų ir reitingai.

„Gal kitais metais atsakinėsime, kodėl mes nukritome. Būna stipresnės abiturientų laidos, būna – silpnesnės“, – sako direktorius.

Tačiau jis neneigia, kad tiek Lietuvoje, tiek Panevėžyje egzistuoja mokyklų atskirtis ir tokia susidaro natūraliai.

„Mes akcentuojame aukštą mokymosi motyvaciją ir į mūsų gimnaziją neina tie, kurie nori tik smagiai praleisti laiką, pakrėsti juokų. Koridoriais pasivaikščiojęs čia gero pažymio neužsidirbsi. Buvo laikas, kai kelerius metus ir mūsų gimnazija nebuvo trokštamiausia miesto mokinių“, – patikina R. Dambrauskas.

Direktorius pripažįsta, kad jo vadovaujama mokykla nemalonią atskirtį jaučia su tomis šalies įstaigomis, kur mokslas mokamas.

„Mūsų mokyklą pernai baigė 162 abiturientai, o kokioje privačioje gimnazijoje, licėjuje paprastai po 17–15. Mes iš tokio skaičiaus gal išspaustume dar daugiau. Bet iš kai kurių kriterijų matome, kad pinigai ne viską lemia“, – užsimena R. Dambrauskas.

Šios gimnazijos abiturientų įstojimas į aukštųjų mokyklų valstybines finansavimo vietas pernai pralenkė net privačias mokyklas ir buvo aukščiausias Lietuvoje.

Tarp lyderių – dvi progimnazijos

Pagal paskutinių trejų metų aštuntokų pasiekimus palygintos ir progimnazijos. Iš 180-ies tokių mokyklų tik Panevėžio „Vilties“ ir A. Lipniūno progimnazijos pateko į lyderių penkiasdešimtuką.

„Vilties“ mokykla sąraše 24-oji. Jos mokiniai pasižymėjo geru skaitymo ir gamtos mokslų mokymu. A. Lipniūno progimnazija užėmė 40 vietą ir puikiai vaikus mokė gamtos bei socialinių mokslų.

Švietimo įstaigų reitinguose palygintos ir aukštosios šalies mokyklos. Panevėžio kolegija iš 19 tokių mokyklų Lietuvoje pagal praėjusių metų rezultatus užėmė 9 vietą. Ten pat buvo ir pernykščiame reitinge.

Rajono rezultatai kuklūs

Panevėžio rajono savivaldybė švietimo reitingais pasidžiaugti negali. Ji nors ir pakilo 5 pozicijomis aukštyn, bet vis dar tik 53-ia iš šešiasdešimties savivaldybių.

„Koridoriais pasivaikščiojęs čia gero pažymio neužsidirbs.“

R. Dambrauskas

Panevėžio rajone geriausius rezultatus demonstruoja į gimnazijų penkiasdešimtuką Lietuvoje patekusi Velžio gimnazija, ji užėmė 49 vietą. Reitingo sudarytojai šią mokyklą išskiria vadinamajame savivaldybės socialiniame-ekonominiame gyventojų kontekste. Pastebėta, kad nepaisant prastesnio miesto ar rajono lygio, puikius rezultatus demonstruoja ne viena Lietuvos mokykla, tarp jų ir Panevėžio pašonėje esančio Velžio.

Pastaroji, tyrėjų nuomone, laužo taisyklę, kad rajono vaikai veržiasi mokytis į miestą.

Ne pinigai lemia

Net neabejojama, kad šiųmečiams mokyklų pasiekimams įtakos tikrai turės nuotolinis mokymas. Jis, pasak G. Sarafino, tinka tik trečdaliui į introvertiškumą linkusių mokinių.

„5000 abiturientų pernai neišlaikė matematikos egzamino. 40 balų vidurkį tepasiekė bandomąjį matematikos egzaminą neseniai laikę dabartiniai dvyliktokai“, – nuotolinio ugdymo problemą mato G. Sarafinas.

Reitingų sudarytojai apžvelgė ir papildomas veiklas mokyklose. Iš to sekė išvada, kad kur mokiniai gerai mokosi, gerai pasirodo ir meno, sporto, verslo bei kitoje papildomoje veikloje. Tad mokslininkais gali pasigirti ta pati J. Balčikonio gimnazija, literatais – 5-oji gimnazija.

Mokyklų lygintojai antrą kartą analizavo, ar turi įtakos ugdymui mokinio išlaikymo lėšų dydis kiekvienoje mokykloje. Rezultatai parodė, kad daug įstaigų turi milžinišką finansavimą, bet pagal mokinių rezultatus mokykla vis tiek lieka reitingų gale. Lietuvoje brangiausiai vieno mokinio išlaikymas atsieina Vilniaus rajono gimnazijose, siekia nuo 7 tūkst. 400 iki 8 tūkst. 501 eurų.

Panevėžys tokioje statistikoje nėra brangus miestas. Čia vieno gimnazisto mokymas per metus vidutiniškai valstybei ir savivaldybei kainuoja maždaug 2 tūkst. eurų.

Komentarai

  • Totilas teigia, kad jo mokykla tiesiog dirba su tokia MEDŽIAGA, kokią gauna.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų