Įkvėptas aplinkos ir šeimos savo kūriniuose A. Stančikas atskleidė santykį su gimtuoju miestu. T. Šiaudinio nuotr.

Tapytoją įkvepia šeima ir gimtasis miestas

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta minimalistinė Artūro Stančiko tapybos paroda „Vieta“. Dailininkas, įkvėptas aplinkos ir šeimos, savo kūriniuose atskleidė santykį su gimtuoju miestu.

„Mane įkvepia viskas, ką matau. Stebiu aplinką, renku medžiagą ir tai perteikiu savo drobėse“, – tapytojas sako, kad idėjos kyla iš kasdieniškų, buitinių dalykų.

Parodoje pristatyti per pastaruosius metus kurti minimalistiniai peizažai, tapyti monochromiškai – vos dviem ar trimis spalvomis. Daugumoje darbų vyrauja tamsūs, šalti tonai.

A.Stančiko teigimu, žalia ar mėlyna spalva geriausia atskleidžia erdvės įspūdį.

„Minimalistiškai tapyti yra sunku: negerai nutapei vieną liniją ir sugadinai paveikslą, viena linija per mažai – taip pat blogai“, – apie darbo specifiką sakė kūrėjas.

Kaip tvirtina dailininkas, jis ne visada buvo minimalistas, kūryboje pasitaikė įvairių periodų. A. Stančikas sakė, kad parodą pavadino „Vieta“, nes tai itin plati sąvoka. Tai gali būti konkreti ar filosofinė vieta, žmogaus būsena ar tiesiog pamatytas vaizdinys. Pasirinkta plati tema menininkui suteikė kūrybos laisvę.

Pasak menotyrininkės Aurelijos Seilienės, panevėžiečio dailininko kūriniuose jaučiamas vienišas žmogus. Pats dailininkas tvirtino, kad toks žmogus nėra nusiminęs ar pesimistas. Vienišas asmuo tapytojui tiesiog padeda perteikti norimą įspūdį.

Kaip teigė A. Seilienė, kūrėjo darbai jai primena impresionistus, nes išvydus A. Stančiko paveikslus pirmiausia užplūsta įspūdis.

„Artūras yra vienas geriausių Panevėžio menininkų. Jo kūryboje nėra svarbu tai, kas pavaizduota, nes praktiškai nėra nieko – tuščia erdvė ir vienas objektas“, – pabrėžė menotyrininkė.

Pasak jos, A. Stančikas žino tikrai daug, nes domisi Lietuvos ir užsienio menininkais. Tuo panevėžietis dailininkas yra maksimalistas – po minimalistiniu vaizdu glūdi gilios dailės istorijos žinios.

A. Seilienės teigimu, dailininkas siekia minimalistinėmis priemonėmis išreikšti kuo daugiau. Jo kuriamas įspūdis – ne tuštumos, o didžiulės erdvės, kuriose gausu kažko neapčiuopiamo.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad A. Stančiko darbuose dominuoja naktis, tačiau tai gali būti ir vakaras ar apniukusi diena. Iš tiesų tai tik formalus laikas. Dailininko darbuose jaučiamas prisiminimo nublukimas“, – paaiškino galerijos parodų koordinatorė.

Šeimos svarba

Anot menotyrininkės, parodoje eksponuojamiems darbams daug įtakos darė kūrėjo aplinka. Kai kuriose drobėse aiškiai matyti miestas. Pavaizduoti oro balionus įkvėpė Panevėžio gimtadienio šventė, o paveikslą „Parkas“ – Skaistakalnis. A. Seilienė vis dėlto pripažino kad kūriniuose vaizduojamas miestas yra nykstantis, o žmogus – paniręs į save, susimąstęs.

„Autoriaus kūryboje labai jaučiama ir šeimos įtaka. Kai kuriuose paveiksluose galima matyti šeimos narius, pavyzdžiui, „Dovanoje“ jis vaizduoja žmoną. Dailininkas kartais konsultuojasi su dukra Ieva, pavyzdžiui, nutapęs vieno darbo foną ir nežinodamas, ką jame pavaizduoti, paklausė dukros. Ji pasiūlė nupiešti batutą. Taip atsirado paveikslas „Batutas“, – atskleidė A. Seilienė.

Menotyrininkė prisiminė, kad šeimos svarba buvo akivaizdi ir buvusioje menininko parodoje. Joje buvo eksponuojami menininko su dukra kurti darbai. Tai buvo šiltų spalvų kūriniai. Dailininkas nutapydavo foną, o dukrai leisdavo nupiešti objektą.

A.Stančikas – ne tik grafikas ir tapytojas, bet ir edukatorius. Pastaruosius penkerius metus darbuojasi Dailės galerijoje, moko ir trejų metų vaikus, ir į aštuntą dešimtį įkopusius senjorus.

Menininko paroda „Vieta“ Panevėžio dailės galerijoje veiks iki rugsėjo 10 dienos.