-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusią savaitę teismas pagaliau padėjo tašką skandalingoje mokesčių vengimo byloje. Taksi įmonių vadovui ir dviem buhalterėms už apgaulingą apskaitos tvarkymą teks gerokai paploninti pinigines, taip pat atlyginti žalą dėl nesumokėtų mokesčių.
Daugiau kaip tris dešimtmečius taksi paslaugas panevėžiečiams teikianti bendrovė „Sezamas“ bei vėliau įkurtos „Sezamo taksi“, „Aukštaitijos taksi“ ir „Sezamas plius“, vadovaujamos to paties direktoriaus – Gintaro Zarankos, į teisėsaugos akiratį pateko prieš kelerius metus.
Patikrinus bendrovių 2016–2018 metų buhalteriją ir apklausus kelias dešimtis liudininkų, paaiškėjo, kad galėjo būti nuslėpta apie 100 tūkst. nesumokėtų mokesčių.
Bylos duomenimis, keturios įmonės iš esmės teikė tas pačias paslaugas – net taksi išsikviesti buvo galima vienu bendruoju numeriu. Po tuo pačiu stogu veikė bendra dispečerinė, buhalteriją tvarkė tos pačios buhalterės, visoms įmonėms vadovavo tas pas direktorius, kuris dar ir pagal individualią veiklą teikė taksi paslaugas.
Viena be kitos šios įmonės negalėjusios gyvuoti – bendrovė „Sezamas“ kitoms nuomojo radijo ryšio stoteles, o pats G. Zaranka savo vadovaujamoms įmonėms nuomojo automobilius.
Taip į kelias bendroves išskaidyta taksi veikla siekta išvengti mokesčių. Mat jeigu pajamos per metus neviršija 45 tūkst. eurų, nėra prievolės mokėti PVM mokesčio.
Kad buhalterinėje apskaitoje atsispindėtų mažesnės nei iš tikro apyvartos, bendrovėse buvo atliekamos įvairios finansinės machinacijos: įdarbinami faktiškai jose nedirbantys taksi vairuotojai, buvo rodomi didesni arba mažesni atlyginimai nei darbuotojai gaudavo, klastojami pinigų gavimo kvitai, kasos pajamų orderiai, taksometrų apskaitos žurnalai.
Byloje buvo apklausta apie keturios dešimtys taksi vairuotojų. Daugelis pasakojo, kad vairuotojų atlyginimą sudarė 35 proc. nuo surinktos sumos, nors pagal darbo sutartyse esančius duomenis skaičiuotas minimalus atlyginimas (arba pusė jo, nes kai kurie vairuotojai buvo įdarbinti puse etato).
Priklausomai nuo dirbtų valandų ar sezono, per dieną vairuotojai surinkdavo iki kelių dešimčių eurų. Atsiskaičiavę savo 35 proc. ir lėšas degalams, savaitės pradžioje turėdavo atnešti savaitinį uždarbį ir atiduoti buhalterei ar pačiam vadovui.
Liudininkai neslėpė, kad kartais dirbdavo daugiau valandų, nei buvo nurodyta oficialiuose darbo tvarkaraščiuose. Būta atvejų, kai tekdavo klientus vežti į kitus miestus. Tačiau direktorius įspėdavo, kad taksometro įjungti nereikia, nes klientas vežamas pagal kažkokią sutartį ir už paslaugą bus atsiskaityta pervedimu.
Nors taksi vairuotojai privalo keleiviams išduoti kvitelius, retas tą darydavo. Ir, pagal darbuotojų liudijimus, tik tuomet, kai to pageidaudavo klientai.
Vairuotojai būdavo įspėti ant kvitų nerašyti datos. Kartu su pinigais jie pateikdavo pinigų gavimo kvitus (jeigu būdavo užpildę), degalų čekius bei lentelę-ataskaitą, kurioje buvo fiksuojami spidometro duomenys, taksometro duomenys, įsėdimų skaičius, surinktų pinigų suma, įneštų pinigų suma, išlaidos degalams, šaukinys ir kt.
Šios vairuotojų pildomos lentelės-ataskaitos bendrovėse nebuvo saugomos.
Nors direktorius teigė, kad šios ataskaitos sukurtos tam, jog vairuotojui būtų lengviau orientuotis pildant reikiamus duomenis, teismo nuomone, ataskaitos padėjo ne vairuotojams, o direktoriui G. Zarankai – lengviau apskaičiuoti surinktų pinigų sumą.
Be kita ko, vairuotojų surinkti ir į bendroves priduoti pinigai nebuvo nedelsiant užpajamuojami.
Liudytojai patvirtino, kad priduodant pinigus kasos pajamų orderiai nebuvo surašomi, juos reikėdavo pasirašyti vėliau, tačiau į vėliau paduotą pasirašyti dokumente nurodytą sumą nekreipdavo dėmesio.
Patikrinus bendrovių 2016–2018 metų buhalteriją ir apklausus kelias dešimtis liudininkų, paaiškėjo, kad galėjo būti nuslėpta apie 100 tūkst. nesumokėtų mokesčių.
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiasis tyrėjas, dirbęs su šia byla, teigė, kad iš telefoninių pokalbių galima daryti prielaidas, jog įmonės veikė taip, kad nuslėptų dalį pajamų ir netaptų PVM mokėtojomis. Pavyzdžiui, vien „Aukštaitijos taksi“ pagal penkių taksometrų patikros duomenis nuo 2016 metų lapkričio 19 dienos iki 2018-ųjų gruodžio 4-osios už taksi paslaugas gavo 33 623,17 eurų pajamų, kurių neįformino apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais ar pinigų priėmimo kvitais ir neįrašė jų į apskaitą.
Stengtasi neviršyti tam tikros sumos. Tarp buhalterių buvo kalbama, kad reikia kažką sumažinti, kažko neparodyti. Viena buhalterė pati skambindavo vairuotojams, rašydavo SMS žinutes, nurodydavo, kiek kvitukų turi išrašyti už atitinkamą mėnesį. Ir dažniausiai vairuotojai sulaukdavo skambučių ne dėl to, kad pamiršdavo išrašyti kvitukus, o tam, kad jų neberašytų.
Kvitelių skaičiai taip pat buvo dirbtinai reguliuojami nereikalingus sunaikinant arba užpildant naujus – vairuotojams išduodavo iš anksto nesunumeruotus ir neužregistruotus pinigų priėmimo kvitus.
O kai fiktyviai buvo įdarbinami vairuotojai, atlyginimą gaudavo, tačiau realiai nedirbdavo ir pajamų iš taksi veiklos negaudavo.
Teisme G. Zaranka bandė teisintis, kad šiuos vairuotojus įdarbino dėl to, kad su kitomis įmonėmis buvo deramasi dėl taksi paslaugų teikimo. Taigi bet kuriuo metu galėjo jų prireikti.
Tačiau tokių verslininko teiginių nepatvirtino jokie bylos duomenys. Manoma, kad taip dirbtinai buvo didinamos su darbo sąnaudomis susijusios išlaidos. O ir G. Zarankos namuose atliktos kratos metu rasta skaidrių spalvų paketų su pinigais ir paaiškinamaisiais užrašais, nurodančiais šių pinigų kilmę.
Iš viso direktoriaus namuose aptikta per 40 tūkst. eurų ir 15 šovinių „Makarov“.
Byloje buvo pakankamai įrodymų, kad vedant apgaulingą apskaitą veikta grupėje siekiant išvengti turtinės prievolės sąžiningai sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai apskaičiavo, kad apgaulingai tvarkant buhalterinę bendrovių apskaitą išvengta 95 745,78 eurų įvairių mokesčių valstybei.
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodžiusi, kad padaryta žala siekia 21 901,98 eurų, o VSDFV Panevėžio skyriui – 5 706,53 eurų.
Nors kaltinamieji kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, teismas juos pripažino kaltais.
G. Zarankai skirta 20 000 eurų bauda. Viena iš buhalterių turės sumokėti 9 000 eurų, o kita – 7 500 eurų baudą.
Kiekvienai taksi bendrovei kaip juridiniam asmeniui taip pat teks sumokėti nuo 10 000 iki 12 500 eurų baudas atlyginant žalą Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei VSDFV Panevėžio skyriui.
Nuosprendžio klausimu G. Zaranka su žurnalistais buvo nekalbus. Verslininkas tikino, kad teismo sprendimo dar nėra gavęs, tad negalintis komentuoti.
„Kai buvo skelbiamas sprendimas, nebuvau net Panevėžyje, todėl nieko pakomentuoti negaliu. Iš teismo taip pat dar nesulaukiau dokumentų. Kai juos gausiu, tada ir spręsiu, ką toliau daryti“, – sakė.
Praėjusiais metais teismo sprendimo dėl panašios sukčiavimo schemos ir mokesčių slėpimo sulaukė ir kitas taksi magnatas – Jonas Muraška.
Net aštuonioms taksi įmonėms vadovavęs panevėžietis valstybei įpareigotas sumokėti 20 tūkst. eurų baudą.
J. Muraška buvo kaltinamas stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu 8 įmonių apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu.
Septynias uždarąsias akcines bendroves ir vieną įmonę pats bei per kitus asmenis valdęs panevėžietis vengė mokėti valstybei privalomus pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, mat savo kaltės neneigė ir dar iki nuosprendžio suskubo atsiskaityti su valstybe.
