Taksi magnatui – kirtis per kišenę

• Sekundė
• Sekundė
• Šešėliai
• 2022.03.19 09:00

Net aštuonioms taksi įmonėms vadovavęs panevėžietis valstybei įpareigotas sumokėti 20 tūkst. eurų baudą.

Dėl trijų nusikaltimų kaltu pripažintas buvęs taksi magnatas tokį nuosprendį šią savaitę išgirdo Panevėžio apylinkės teisme.

Vis dėlto taškas šioje byloje dar nepadėtas. Verdiktas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Į teisiamųjų suolą verslininkas Jonas Muraška sėdo dėl apgaule nesumokėtų per 185 tūkst. eurų mokesčių. Taksi magnatas buvo kaltinamas stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu 8 įmonių apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu.

Septynias uždarąsias akcines bendroves ir vieną įmonę pats bei per kitus asmenis valdęs panevėžietis vengė mokėti valstybei privalomus pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Pareigūnų surinktais duomenimis, per 2016–2019 metus sukčiaujant galėjo būti neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta per 178 tūkst. eurų PVM.

Bylos duomenimis, bandydamas nuslėpti vykdomą mokesčių vengimo schemą, verslininkas organizavo savo valdomų įmonių apgaulingą apskaitos tvarkymą. Skirstydamas gautas pajamas tarp įmonių, jis galimai klastojo sąskaitas faktūras, nepildė reikiamų dokumentų arba juos klastojo.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai išsiaiškino, kad kaltinamasis galėjo neteisėtai įgyti ir Užimtumo tarnybos (UT) skiriamą subsidiją. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klastojant dokumentus, tarnybai buvo pateikti neteisingi duomenys apie kito, jos subsidijuojamo asmens tariamai dirbtą darbo laiką ir jam priskaičiuotą bei tariamai sumokėtą darbo užmokestį. Neteisėtai iš Užimtumo tarnybos įgytų subsidijų suma siekia per 4,6 tūkst. eurų.

Be visų kaltinimų, susijusių su taksi įmonių veiklos organizavimu, panevėžietis teismui turėjo aiškintis ir dėl savo paties veiklos. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai užčiuopė, kad 2019 metų vasarą verslininkas galėjo išvengti ir nesumokėti 3,6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, kai kitam asmeniui pardavė aštuntadalį sau priklausiusio sklypo ir butą Palangoje brangiau, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.

Bendra panevėžiečio nesumokėtų mokesčių valstybei suma siekė per 185 tūkst. eurų. Užimtumo tarnybai padaryta žala – 4,6 tūkst. eurų. Atliekant ikiteisminį tyrimą, J. Muraška savanoriškai atlygino visą padarytą žalą.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą ar išvengtą didelės vertės turtinę prievolę Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o griežčiausia bausmė už dokumentų klastojimą – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Ar 20 tūkst. eurų baudos sulaukęs J. Muraška pasinaudos teise šį sprendimą apskųsti, iš nuteistojo išgirsti nepavyko. Telefonu atsiliepęs panevėžietis paprašė perskambinti po valandos, tačiau vėliau nebekėlė telefono.

• Sekundė
• Sekundė
• #bauda
• #byla
• #Jonas Muraška
• #mokesčiai
• #Panevėžys
• #Sukčiavimas
• #teismas
• #verslininkas