Svyrantis gluosnis neduoda ramybės

Svyrantis gluosnis neduoda ramybės

 

Nuvilniję protestai dėl kertamų medžių surišo ir namų bendrijų pirmininkų rankas. Anksčiau norint nukirsti pavojingą medį pakakdavo prašymo Savivaldybei, dabar tam reikia ir daugiabučio gyventojų daugumos pritarimo.

Prie Beržų gatvės 51-ojo namo ošiantis svyruoklinis gluosnis pastaraisiais metais ėmė svirti į šalia esančio individualaus namo pusę. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Kazimieras Galinkevičius kreipėsi į Savivaldybę su prašymu nupjauti pavojų keliantį medį. Pirmininkas sulaukė ne medkirčių, o nurodymo surinkti daugiau kaip pusės namo gyventojų parašus, jog šie sutinka, kad medžio nebeliktų.

Pirmininkas tvirtina, kad tai sunkiai įveikiama užduotis – į visuotinius susirinkimus susirenka vos saujelė gyventojų, o vaikščioti po butus siaučiant pandemijai būtų per daug rizikinga. Tačiau K. Galinkevičius baiminasi, ar tokie nauji reikalavimai neprivers gyventojų plačiai atverti piniginių. Mat kaimyninio privataus namo šeimininkai, nerimaudami, kad papūtus stipresniam vėjui gluosnis gali užvirsti jų pastogę, apsidraudė, tačiau tokiu atveju draudimas žalą veikiausiai išieškotų iš daugiabučio bendrijos.

Draudimai atsisuko

Kaip pasakojo K. Galinkevičius, kada jų kieme buvo pasodintas gluosnis, tikriausiai niekas jau neatmena. Kol medis ošimu ir žaluma džiugino aplinkinius, niekam jis nekliuvo. Kai medžio šakos jau siekdavo žemę ir kliudydavo automobiliams bei pėstiesiems, pati bendrija pasirūpindavo apgenėti. Tačiau dabar, anot namo pirmininko, jie net patrumpinti šakų be Savivaldybės pritarimo negali. Gyventojai piktinasi, kad šakos jau braižo automobilius.

„Anksčiau patys medį apkarpydavome, bet Savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta, kad be gyventojų daugumos sutikimo nieko su želdiniais daryti negalima. Baudos gauti tikrai nesinori. Kiemuose dabar vyksta vamzdynų keitimo darbai, nuolat zuja sunkiasvorė technika, ji šiek tiek tas šakas aplaužė“, – kalbėjo namo pirmininkas.

Sugaudyti gyventojus – iššūkis

Blogiausia ne svyrančios ir kone žemę siekiančios šakos, o paties medžio būklė. Pasak K. Galinkevičiaus, prieš gerus metus gyventojai atkreipė dėmesį, kad medis ėmė svirti į vieną pusę – ant šalia stovinčio gyvenamojo namo. Tą rodo ir šaknų iškilotos šaligatvio plytelės. Nors medis iš pažiūros gražiai žaliuoja, pirmininko nuomone, jis jau atgyveno savo amžių – pabarbenus į kamieną girdisi duslus garsas, išduodantis, kad šis tuščiaviduris.

Vasaros pabaigoje su prašymu nupjauti medį K. Galinkevičius kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę. Pirmininko teigimu, anksčiau pakakdavo prašymo ir atvykę specialistai pašalindavo ar bent nugenėdavo želdinius. Tačiau šįkart jam buvo paaiškinta, kad šiems darbams būtinas gyventojų daugumos sutikimas. Prie prašymo turintis pridėti ir gyventojų susirinkimo protokolą su jam pritariančiųjų parašais. Pirmininkui tokia tvarka atrodo absurdiška – į visuotinius susirinkimus pavyksta prisikviesti vos saujelę gyventojų, vieni negali dėl darbų, vyresni jau sunkiai vaikšto, o tretiems net neįdomu.

„O vaikščioti po butus esant pandeminei situacijai labai komplikuota. Medis tai Savivaldybės, o rūpintis turime mes. Užtektų stipresnio vėjo, kad jis nuvirstų, bet tada visi baksnos į bendriją, jog ši nesirūpino užbėgti nelaimei už akių“, – nauja tvarka piktinosi K. Galinkevičius.

Kartais pritarimo nereikia

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus objektų priežiūros specialistė Irena Krivickienė patvirtino, kad iš tiesų želdiniams genėti ar pjauti būtinas gyventojų daugumos pritarimas. Mat anksčiau pasitaikydavo įvairių konfliktinių situacijų: vieni pageidaudavo nukirsti medį, o kiti stodavo piestu už jį.

„Dažniausiai name gyventojų nuomonės išsiskiria, todėl, kad būtų išvengta problemų ar ginčų, Tarybos sprendimu priimtas nutarimas, jog reikalingas daugumos pritarimas. Gyventojai turi būti supažindinti su ketinimu pjauti medžius ir jam turi pritarti raštiškai, tik tuomet Savivaldybė galės imtis darbų. Žinoma, medžio būklę turi įvertinti ir specialistai“, – aiškino I. Krivickienė.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis patvirtino, kad medžiui kirsti būtinas gyventojų daugumos pritarimas. Tačiau reikia nepamiršti, kad jeigu kertamas medis patenka į saugotinų sąrašą, reikia atlyginti ir jo vertę. Ji nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kad kai gyventojai sužino, jog teks atlyginti žalą, praeina ir noras kirsti medžius“, – pastebi S. Glinskis.

Tais atvejais, kai medis iš tiesų supuvęs, pasviręs ir kelia pavojų žmonių ir turto saugumui, jį pašalinti nereikalingas gyventojų daugumos pritarimas. Želdinių komisija vietoje įvertina medžio būklę ir išduoda leidimą jį kirsti.

„Jeigu medis iš tiesų kelia pavojų, virstantis, auga ant inžinerinių tinklų, tuomet gyventojų pritarimo nereikia. Atvykę specialistai įvertina jo būklę ir nusprendžia, ką daryti“, – aiškino S. Glinskis.

Komentarai

  • Kertam, nes šakos beveik jau siekia kelio dangą.

  • O aš nesirašyčiau – toks nuostabus medis!

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų