-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš viso Panevėžio mieste šiuo metu ieškoma, kas vadovaus penkioms mokykloms ir trims lopšeliams-darželiams.
Naujo švietimo stratego laukia J. Miltinio gimnazijos, M. Karkos pagrindinės ir Beržų progimnazijos bendruomenės. Panevėžio mieste Savivaldybės konkursai paskelbti ir „Saulėtekio“ bei „Vyturio“ progimnazijų, taip pat lopšelių-darželių „Papartis“, „Vaivorykštė“, „Žibutė“ vadovo vietoms užimti.
Tiesa, šiuose konkursuose gali dalyvauti ir dabartiniai įstaigų vadovai.
Prieš rugsėjį su mokykla atsisveikino J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys. „Sekundės“ nuotr.
42-ejus metus J. Miltinio gimnazijai atidavęs dabar jau buvęs direktorius Vytautas Raišys mano, kad pokyčiai – natūralus procesas, dažnai atnešantis naujų vėjų. Tad pasibaigus jo, kaip vadovo, kadencijai, tvirtai apsisprendė, jog metas atsisveikinti ne tik su vadovaujamu, bet ir pedagogo darbu.
„Jau paskelbtas naujas konkursas, tad kažkas tikrai ateis į direktoriaus kabinetą, – sako V. Raišys. – Pradžia nebūna lengva, bet tai neišvengiami procesai.“
Jo paties darbo pradžia mokykloje taip pat buvusi pilna iššūkių. Į tuomet dar 7-ąją vidurinę mokyklą V. Raišys atėjo būdamas vos 22-ejų, iš karto po kariuomenės, turėdamas nepilnus dvejus metus mokytojavimo patirties dabartinėje 5-ojoje gimnazijoje. Tad jaunajam istorijos mokytojui pirmiausia bendrą kalbą reikėjo rasti su vyresniais kolegomis, mokiniais.
Stojimas prie mokyklos vairo V. Raišiui sutapo su nepriklausomybės atėjimu.
„Po tiek metų švietimo sistemoje išsikrauna vidinis akumuliatorius.“
A. Paberžis
„Tai buvo labai įdomus kūrybinis laikotarpis visoje švietimo sistemoje, – prisimena. – Ir vėliau, kai nusprendėme išbandyti naują kryptį, kokios Lietuvoje dar nebuvo, – pasukti teatro kryptimi. Moksleiviams sudaryta galimybė save išreikšti įvairiomis formomis pasiteisino, nes teatras – tai ne tik vaidyba, o visų menų sintezė.“
Mokykla, V. Raišio teigimu, – ne pastatas, o gyvas organizmas. Keičiantis kartoms, keičiasi ir ji.
Kad ir kas būtų, centrinė figūra visada liks mokiniai, tačiau daug reikia dirbti ir su tėvais.
„Džiaugiuosi kolegomis, kurie išmano savo darbą ir deda didžiules pastangas, kad kiekvienas mokinys atskleistų savo stiprybes. Kiekvienas vadovas turi savo viziją, kuria kryptimi turi judėti mokykla, ir jos siekia. Bet mokyklos kultūros formavimas nėra momentinis dalykas, o ilgas, kantrus darbas. Ir dirbti reikia visomis kryptimis – tiek su pedagogais, tiek mokiniais ir jų tėvais“, – savo mintimis pasidalijo V. Raišys.
Ką veiksiantis užvėręs J. Miltinio gimnazijos duris, ilgametis vadovas dar negalvojantis. Po keturių dešimtmečių mokykloje svarbu laiko skirti poilsiui.
„Esu atviras visiems pasiūlymams, bet į mokyklą neplanuoju grįžti – norisi į visą švietimo sistemą pasižiūrėti iš šono“, – sakė V. Raišys.
M. Karkos vidurinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis į švietimo sistemą grįžti neplanuoja, nors veiklų sakosi turintis. P. Židonio nuotr.
Ši Rugsėjo 1-oji kitokia buvo ir ilgamečiam M. Karkos pagrindinės mokyklos vadovui Alfredui Paberžiui – su mokykla jis taip pat atsisveikino naujųjų mokslo metų išvakarėse. Kaip juokavo, geriau išeiti pačiam, nei laukti, kol kažkas išneš.
„Užtenka – reikia mokėti laiku išeiti, – jau rimtai pakartoja A. Paberžis. – Nepakeičiamų nėra. Gal kam užstojome saulę – dabar bus galimybė išeiti į šviesą. Šiuolaikinei mokyklai reikia iniciatyvių, verslių lyderių.“
Vis dėlto pedagogas neslepia, kad viena iš priežasčių, kodėl apsisprendė nebesiekti kitos kadencijos, – pasikeitęs požiūris į švietimo įstaigų vadovus. Anot A. Paberžio, jie paversti barbėmis devyndarbėmis. Pagrindiniu rūpesčiu tampa finansiniai, ūkiniai ir kiti klausimai, bet ne švietimas.
„Dabar vadovai turi būti visų sričių specialistai, nors kiekvienas turėtų dirbti savo darbą. Kaip liaudies išmintis sako, devyni amatai – dešimtas badas“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalba A. Paberžis.
Jam kiek neramu ir dėl to, kad skirtumas tarp tikrosios švietimo padėties ir oficialiai piešiamos – labai didelis.
Jei niekas nesikeis, sako, tuoj trūks ne tik mokyklų vadovų: greitu metu išvis nebebus kam mokyti jaunąją kartą. Ir pedagogų atlyginimas nėra svarbiausias faktorius.
„Svarbiausia yra darbo vieta ir aplinka, į kurią žmogus ateina. Mokykla pirmiausia yra vieta, kurioje mokomasi, o ne bandoma išmokyti. Už mokslo rezultatus visi turi jausti atsakomybę – vaikai, tėvai, mokytojai. Bet dabar visą atsakomybę norima užkrauti tik ant mokytojų pečių“, – pastebi A. Paberžis.
35-erius metus mokyklos direktoriumi dirbęs pedagogas patikina, kad veiklos jam netrūksta ir atsisveikinus su mokykla. O kur gyvenimas pakreips, parodys laikas.
„Po tiek metų švietimo sistemoje išsikrauna vidinis akumuliatorius. Yra laikas dirbti, bet ir laikas pailsėti. Veiklų užtenka ir dabar, bet į švietimo sistemą grįžti neplanuoju“, – sakė A. Paberžis.
