-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Joms, kaip prieš metus darželiams, teks atsisveikinti su naktiniais sargais.
Tokių pareigybių panaikinimas ugdymo įstaigose – tik numatomo reorganizavimo pradžia. Neseniai atliktas miesto ugdymo įstaigų vidinis auditas atskleidė, kad kai kuriuose darželiuose ūkio reikalais rūpinasi per daug darbuotojų.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius teigė, kad darbo grupė jau balandžio pradžioje administracijos direktoriui turėtų pateikti konkrečius siūlymus, kaip optimizuoti darbą švietimo įstaigose. Anot jo, būtina nustatyti tam tikrus pareigybių normatyvus, kad visiems būtų aišku, kodėl vienoje ar kitoje įstaigoje yra būtent tiek nepedagoginio personalo. Svarstoma ir apie kai kurių paslaugų centralizuotą pirkimą, tarp jų – ir buhalterinių.
„Kol kas tai tik diskusijos ir apibendrinimų dar negalėtume pasakyti, bet svarstoma apie kai kurių paslaugų centralizuotą pirkimą. Kalbame apie visas švietimo įstaigas. Tikslas yra ne atleisti darbuotojus, o optimizuoti darbą, pasidaryti tam tikrą tvarką. Ypač ikimokyklinėse įstaigose yra atvejų, kur kyla abejonių dėl vienos ar kitos pareigybės reikalingumo“, – teigė K. Armonavičius.
Nors prieš metus darželiuose atsisakant sargų būta pasipiktinimų, jog jų nelikus naktimis kiemus nusiaubs chuliganai, dabar įstaigų vadovai pripažįsta, jog reforma pasiteisino. P. ŽIDONIO nuotr.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo tvirtinimu, diskusijos apie kai kurių procesų reorganizavimą prasidėjo dar rudenį, tačiau karantinas darbus pristabdė. Tikėtina, kad visi sprendimai dėl tam tikrų pareigybių atsisakymo ar peržiūrėjimo bus priimti iki vasaros. Pertvarkai ruošiamų įstaigų vadovai taip pat jau supažindinti su vykstančiomis diskusijomis.
„Šią minutę nesame priėmę jokių sprendimų, kad būtų galima kalbėti apie kažkokius įspėjimus ar atleidimus. Kol kas analizuojame situaciją kiekvienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Dabar galime drąsiai sakyti, kad per šiuos metus atsisakysime sargų etatų visose mokyklose – biudžete numatytos lėšos šiose įstaigose įrengti apsaugos ir gaisro signalizacijas, kaip buvo padaryta su visais darželiais“, – patvirtino K. Armonavičius.
Anot jo, darželiuose atsisakius sargų, pirmais metais reikėjo didesnių investicijų išeitinėms kompensacijoms atleidžiamiems darbuotojams bei įrengti saugos sistemas, apdrausti įstaigų turtą, tačiau per ilgesnį laiką tai atsipirko. Anksčiau taip pat išnyko ir skalbėjų bei kasininkų etatai. Dabar skalbimo paslaugą ikimokyklinio ugdymo įstaigos perka, tačiau, anot pavaduotojo, tai vis tiek pigiau nei išlaikyti atskirą skalbėjos etatą. Didžioji dalis darželių patys turi įsigiję skalbimo mašinas bei džiovykles.
„Daugelis savivaldybių švietimo įstaigų sargus keičia apsaugos sistemomis. Per pirmus metus neatsipirks, bet žiūrint į tolimesnę ateitį, miestui ekonominė nauda bus. Jeigu pavyktų sutaupyti lėšų per viešuosius pirkimus, galvotume ir apie likusias neformaliojo švietimo įstaigas“, – teigė K. Armonavičius.
Lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Berutė Laureckienė pripažįsta, kad baimių atsisakant sargų būta, bet įstaigos patikėjimas saugos tarnybai išties pasiteisino. Anot direktorės, piniginės sąnaudos gerokai mažesnės, o darbo kokybe taip pat yra patenkinti.
„Įpratome prie tokios tvarkos ir dabar tik džiaugiamės. Tikrai neturime kuo skųstis“, – tvirtino B. Laureckienė.
Tačiau pasiekiančios kalbos, kad gali tekti atsisakyti ir buhalterių paslaugų, jai kelia nerimą. Direktorės teigimu, tai nebūtų naujovė – prieš kelis dešimtmečius darželiai savo buhalteriją tvarkyti taip pat patikėdavę kitai įstaigai. Kaip bus šįkart, kol kas neaišku. Šiuo metu svarstomi keli variantai – sujungti kelių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buhalterinę veiklą arba visą ją centralizuoti.
„Mus pasiekia tik tam tikros nuogirdos, todėl sunku būtų kalbėti apie tokių pokyčių naudą. Bet jeigu Savivaldybė imasi žingsnių, gal jie bus pamatuoti“, – svarsto B. Laureckienė.
Jeigu tektų mažinti ir ūkio dalies darbuotojų etatus, direktorės nuomone, būtų sudėtinga. Be ūkvedžio įstaigai išsiversti būtų išties sunku, nes ant jo pečių gula ir viešieji pirkimai, ir rūpintis visais ūkiniais darbais.
„Tikriausiai bus atsižvelgiama į įstaigos dydį ir vaikų skaičių. Jeigu mažame darželyje darbuotojų yra tiek pat kiek dideliame, gal yra iš ko mažinti, bet pas mus didelė įstaiga, tad visi darbuotojai reikalingi. Kaip padarys, taip ir bus. Esu iš tų žmonių, kurie linkę palaikyti tam tikrus sprendimus“, – sako B. Laureckienė.
Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos direktorius Alfredas Paberžis. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Mykolo Karkos pagrindinę mokyklą naktimis saugo sargai. Jos direktorius Alfredas Paberžis dar neturi informacijos, kad planuojama įrengti signalizaciją ir nusamdyti apsaugos įmonę. Tačiau tokiems pokyčiams jau ruošiasi. Jo teigimu, niekas nestovi vietoje, todėl ir šioje srityje permainos neišvengiamos.
„Konkretaus plano, kada pas mus bus signalizacija, dar nežinome. Nieko blogo čia nematome. Kiek teko bendrauti su kolegomis, kurių mokymo įstaigos jau turi įsirengusios signalizacijas, niekas nesiskundė, kad būtų problemų“, – kalbėjo A. Paberžis.
Tokie sprendimai neišvengiamai palies ir kai kuriuos darbuotojus. M. Karkos mokyklai teks atsisveikinti su dviem sargais. Kaip juokauja A. Paberžis, vienas jų jau pradėjo dirbti antroje darbovietėje – sulaukė pensinio amžiaus, o kitam nebedaug trūksta iki jo.
„Šiems žmonėms nekils problemų dėl galimybės ieškoti kito darbo ar persikvalifikuoti“, – tikino A. Paberžis.
