Paįstryje ant dviejų baltų dviračių užsėdo ir Kalėdų seneliai E. Adomavičiaus nuotr.

Šventinę nuotaiką kursto išmone

Šventinę nuotaiką kursto išmone

Panevėžio rajono gyventojai „karantinines“ Kalėdas pasitinka kupini idėjų, kaip pašviesinti neabejotinai tamsiausių metų pabaigą sau ir kitiems.

Tokio pagalbininko nesitikėjo

Daugelyje seniūnijų Kalėdų Senelis ar jo pasiuntiniai jau lanko vaikus per atstumą, kalėdinės eglės įžiebiamos socialiniuose tinkluose, šventinė šiluma dalijamasi kartu su draugystės meduoliais.

O ėriškiečiai sako ilgai su šypsena prisiminsiantys per kaimą su maišu saldžių dovanų traukiantį raguotą Kalėdų Senelio pasiuntinį.

Jį šiai svarbiai misijai delegavo vietos Kultūros centras, sumanęs, jog per šias šventes visus linksmins kalėdinis Briedis.

Galerija

„Turime iniciatyvių, kūrybingų žmonių, džiaugiamės, kad galime dovanoti džiaugsmą kitiems“, – savo darbuotojais didžiuojasi Ėriškių kultūros centro vadovė Justė Gusevaitė-Grižė,

Jos teigimu, kasmet vaikams buvo dovanojamas spektaklis, o bendruomenė pasirūpindavo saldžiomis dovanėlėmis. Šiemet aplinkybės kitokios, bet mažųjų ėriškiečių be dovanų juk negalima palikti, taigi rastas būdas šventinę nuotaiką sukurti kitaip. Ir dar koks sėkmingas! J. Gusevaitė-Grižė juokiasi, esą saldainiais nešinas linksmuolis Briedis ne tik išjudino visą kaimą, bet ir „susprogdino“ socialinius tinklus. Tad paskirtą dieną Ėriškių vaikai Kalėdų Senelio pagalbininko jau laukė prilipę prie langų.

„Tiesa, kelios mergaitės, kai Briedis išlindo palangėje, smuko į kitą kambarį“, – šypsosi Kultūros centro vadovė, bet dauguma vaikų svečią sutiko entuziastingais sveikinimais.

Sniego senių „koncertas“

Dėl karantino atšaukus visus renginius, Trakiškio lauko estrada tuščia vis dėlto neliko – joje įsikūrė kitokie atlikėjai. Ir dabar čia kasdien vyksta sniego senių „koncertai“ su tokiais pat neįprastais žiūrovais. Gaila tik, kad ne iš tikro sniego.

Bet kadangi pastarasis nutirpo, parūpinti senius besmegenius estradai ir ją supančiam parkeliui paprašyta gyventojų.

Galerija

Miežiškių kultūros centro Trakiškio padalinio meno vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė skaičiuoja, kad į kvietimą atsiliepė gera dešimtis trakiškiečių, „nulipdžiusių“ 25 sniego senius. Aukščiausias siekia per pusantro metro, keturi mažiausi – vos sprindžio dydžio. Gaminti jie iš įvairiausių medžiagų: kas naudojo putplastį, kas įvairias antrines žaliavas, plėvelę ir maišus. Viena ūkininkė tradiciniu žiemos personažu sugebėjo paversti net šieno ritinio tinklą.

Darbavosi ir vaikai, bet daugiausia šventinis projektas visgi įtraukė suaugusiuosius. Taip, pasak V. Šaparnienės-Kišonienės, ir pabiro po parkelį baltosios skulptūros: su šluotomis ir be jų, linksmos, su šypsena, ir liūdnokos – „koroninės“. Bet smagiausia, sako vadovė, kad sniego senių gretos vis paslaptingai gausėja.

„Atėjusi į darbą radau prie žiūrovų patupdytą dar vieną“, – juokiasi.

Tai, kad tradicinė didžioji Trakiškio eglė šiemet nepuošta, V. Šaparnienės-Kišonienės tikinimu, nereiškia, jog kaimas liko be šio šventinio simbolio. Viena, kad ir nedidelė, eglaitė džiugina akį prie kultūros įstaigos, pastato languose galima išvysti ir vadovės kartu su pagalbininke gamintų eglių parodą. Be to, idėja kurti sniego senius netikėtai įtraukė tiek gyventojų, kad teigiamomis kūrybinėmis emocijomis užsikrėtę trakiškiečiai jais pasipuošė ir savo kiemus.

Įamžino laiko ratą

Kasmet vis naujų originalių idėjų ieškantys paįstriečiai šiemet kalėdinėmis puošmenomis pavertė dešimt baltų dviračių.

Pasak Paįstrio kultūros centro vadovės Daivos Kiršgalvienės, balta spalva sykiu simbolizuoja ir sniegą, kurio taip trūksta, ir antrąjį gyvenimą, suteiktą seniems dviračiams. O tie savo ruožtu atspindi laiko tėkmę.

„Metai bėga, ratai sukasi – viskas juda ratu“, – šypsosi Kultūros centro vadovė ir prisipažįsta, kad kai kreipėsi į bendruomenę su prašymu pasidalyti nebereikalingomis dviratėmis transporto priemonėmis, tokio užsidegimo nesitikėjo.

Panevėžio rajono gyventojai „karantinines“ Kalėdas pasitinka kupini idėjų, kaip pašviesinti neabejotinai tamsiausių metų pabaigą sau ir kitiems.

Paįstryje ant dviejų baltų dviračių užsėdo ir Kalėdų seneliai E. Adomavičiaus nuotr.

„Nemanėme, kad žmonės taip maloniai atsilieps, – sako ji. – Dabar prie Kalėdų eglutės turime vakarais šviečiančių dešimties dviračių alėją.“

Dauguma jų tiesioginės savo funkcijos nebeatlieka, bet dviem Kalėdų Seneliai atmynė įžiebti eglutės.

D. Kiršgalvienei džiugu, kad sumanymas žmonėms patiko: visi stebisi, klausinėja ir skuba nusifotografuoti prie baltųjų dviračių tikėdamiesi, kad jų ratais atriedės geresni metai.

Kaimynams – draugystės meduoliai

Rajone randasi ir dar viena – draugystės meduolių tradicija.

Tokia mintis kilo tik lapkritį pradėjusiai dirbti Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinio vadovei Giedrei Rameikienei iš ramygaliečių kolegų kaip palaikymo dovaną gavus didžiulę jų gamintų meduolinių kalėdinių dekoracijų dėžę. Nuo to pradėjo rutuliotis Draugystės meduolio kelio idėja, mat pati Bernatonių įstaiga stovi Draugystės gatvėje.

Sumanymas buvo paprastas: kepti skanėstus bei dovanoti juos gyventojams sykiu su gražiausiais palinkėjimais, surašytais draugystės meduolio laiške.

Pasak G. Rameikienės, bendravimo išsiilgusių žmonių reakcija į tokią iniciatyvą sujaudino: „Kaip pamatėme, žmogiškasis bendravimas yra didžiausia vertybė. Mes negalime padovanoti vieni kitiems šypsenų. Akys šypsosi per kaukę, bet tai – ne tas. Mes negalime kartu susėsti, negalime kalbėti, negalime apsikabinti.“

Galerija

Jos teigimu, šiais technologijų laikais bernatoniškiams labai smagu ir netikėta buvo gauti ir tikrą laišką. Vadovė pasakoja po to pati radusi ne vieną dovanėlę su padėkos žodžiais ir palinkėjimais draugystės meduoliui.

„Buvo didelis džiaugsmas matyti labai laimingus žmones. Manau, meduoliai sušildė ir širdis, labai gerai nuteikė – ypač šiuo liūdnu, keistu laiku“, – sako G. Rameikienė, su kolegomis jau svarstanti, kaip draugystės meduoliai per ateinančias Kalėdas galėtų pasiekti ir kitas bendruomenes.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų