G. Kartano nuotr.

Šventinė eisena darkart įrodė – Panevėžys moka švęsti (fotogalerija)

520-ąjį Panevėžio gimtadienį vainikavo jau tradicija tapusi šventinė eisena, kurią šiemet papuošė rekordinis skaičius išradingais instrumentais nešinų, su kaukėmis, muzikuojančių ir šventiškai nusiteikusių dalyvių. Aukštaitijos sostinės žmonės dar kartą įrodė – „Panevėžys skamba gerai!”

Per miesto centrą it marga upė nuvilnijo jau 11-oji eisena, skirta paminėti 520-ąjį Panevėžio gimtadienį. Pasak eitynių organizatorės Panevėžio bendruomenių rūmų atstovės Laimos Sereikienės, šiais metais renginys tikrai išskirtinis.
„Šiemet labai daug muzikos instrumentų: ikimokyklinės įstaigos visos su barškučiais, varpeliais, būgneliais, mokyklos taip pat su kolonėlėmis. Viena gimnazija net balandžius gyvus nešė rankoj“, dalyvių išmone žavėjosi L. Sereikienė.
Eisenoje žygiavo klounais persirengę aktoriai, medumi nešini bitininkai, gimnazistai su spalvingomis gitaromis, triukais akį traukiantys šokių kolektyvai ir daugelis kitų. Riedėjo net autobusai, traukiniai, keltuvai, dviračiai bei mistiniai vienaragiai.

Organizatoriai skaičiuoja, kad šįmet eitynėse miestą sveikino daugiau nei 120 organizacijų, įstaigų, įmonių.
Dalyviai pripažįsta: tai yra vienas smagiausių ir laukiamiausių metų renginių. Jam ruošiamasi savaitėmis, o gera nuotaika neapleidžia dar ilgai po šventės.
„Tas visas triukšmas ir skanduotės, spalvų įvairumas. Tiesiog labai smagu“, – įspūdžiais dalinasi Gabrielė, eisenoje atstovavusi organizacijai „Raudonasis kryžius“.
Tam pritarė ir „Lietkabelio“ šokėja Ugnė. Jos kolektyvas ne tik paruošė šiam renginiui skirtų šokių, bet ir pakvietė komandos sirgalius žygiuoti kartu.
„Jie yra mūsų dalis, o mes esame jų dalis“, – teigė šokėja.

Miestą suvienijanti tradicija

Kad eisena būtų dar įspūdingesnė, daug pastangų įdėjo organizatoriai. Šįmet eitynes lydėjo dangų virš miesto raižę lėktuvai.
O tūkstantinei miniai suėjus į Laisvės aikštę, panevėžiečius pasveikino miesto meras Rytis Račkauskas.
Eisenos dalyvius pristatinėjo aktorius Darius Petkevičius. Įspūdingų eitynių tiesioginę transliaciją buvo galima stebėti ir LED ekranuose.
Pažiūrėti eitynių susirinkusieji džiaugėsi, kad tai viena gražiausių Aukštaitijos sostinės tradicijų, parodanti, koks spalvingas ir originalus šis miestas.
„Man labai smagu, kad Panevėžio žmonės parodo save. Daug dienų, atrodo, praleidi bute, bet išeini į eiseną ir pamatai, kiek daug mieste visokių būrelių ir veiklų. Smagu ir gera – tiek daug įdomių žmonių čia gyvena“, – emocijomis dalinosi Jokūbas.
Jam antrino ir Saulius Skaburskis. Anot jo, Panevėžys moka švęsti: „Ši eisena labai reikalinga panevėžiečiams, kad pasijustų miesto dalimi ir kad aplinkiniai matytų, kad Panevėžys gyvas ir mokantis pasidaryti sau šventę.“

Pradžią davė karnavalas

Pasak L. Sereikienės, eisenos planas sukurtas iš kadaise Panevėžyje gyvavusio įspūdingo kito renginio.
„Idėja kilo iš teatralizuoto karnavalinio projekto „Mes ateinam”, kur kiekviena įstaiga pasidarydavo po kaukę: ir žirgai, ir policijos kolonos, ir sparnai.“
Idėja, gimusi iš teatro, iki šių dienų džiugina Panevėžio gyventojus ir, pasak organizatorės, rodo pavyzdį kitiems miestams, kaip drąsiai ir kūrybingai galima paminėti gimtadienį.