Savivaldybėms beliko vos daugiau nei mėnuo grandiozinę reformą numačiusiai Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti vizijas, kaip pertvarkys savo sveikatos įstaigų tinklą.
Ministerijos noras – kiekvienoje savivaldybėje matyti bendruomenės sveikatos centrus. Ar tai reiškia masinį sveikatos įstaigų jungimą ir ką iš tokios reformos išloštų pacientas, savivaldybės pačios dar ieško atsakymų, bijodamos, kad nespėjusios į traukinį praras galimybę pasisemti iš ES aruodų.
Beveik 800 mln. eurų – tiek Europos Sąjunga atriektų Lietuvai įvykdyti sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarką.
„Bendruomenės sveikatos centrai privalės būti kiekvienoje savivaldybėje, nesvarbu, ar ji teiks ministerijai paraišką dėl pertvarkos, ar neteiks. Manyčiau, neturime kitos išeities kaip tik dalyvauti reformoje, nes tas sveikatos centras vis tiek turės veikti mieste“, – sako Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Direktoriaus nuomone, tai unikali galimybė Savivaldybei gauti lėšų sveikatos priežiūros kokybei pagerinti. Planą, kaip mieste įsivaizduojama sveikatos įstaigų pertvarka ir kokių lėšų reikia reformai įgyvendinti, Savivaldybė ministerijai turi pateikti per labai trumpą laiką – iki gruodžio 10 dienos. Panevėžys pertvarkai įgyvendinti planuoja prašyti 8 mln. eurų. Dalis šių lėšų numatyta medicininei įrangai pirkti, kad ir miesto poliklinika galėtų pradėti teikti antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, kokias dabar panevėžiečiai gauna Respublikinei Panevėžio ligoninei pavaldžioje Konsultacijų poliklinikoje.
Savivaldybės vizija, kad su jos Bendruomenės sveikatos centru bendradarbiavimo sutartis pasirašys ir privačios šeimos klinikos, pastarosioms nepasirodė patraukli. Jos jau pateikė siūlymą Panevėžyje kurti savo, privačių sveikatos įstaigų, tokį centrą.
Visą straipsnį skaitykite spalio 28 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.