-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sako matantis dvi išeitis: kritikuoti reformą arba pasistengti į miestą pritraukti kuo daugiau investicijų, tai leistų panevėžiečiams užtikrinti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas.
Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi visose savivaldybėse steigti bendruomenės sveikatos centrus, kurie po vienu stogu galėtų jungti pirminę, antrinę bei visuomenės sveikatos priežiūrą. Panevėžio savivaldybės administracija taip pat jau yra parengusi savo siūlymą ministerijai. Tačiau, anot T. Juknos, pertvarkos planas dar nėra konkretus. Iki šiol nėra aišku, ar bus finansuojamos tik išlaidos, susijusios su įstaigų pertvarkymu, ar ir kitos priemonės, orientuotos į paslaugų kokybę. Kol kas tik žodžiu buvo paminėta, kad jeigu vyks struktūriniai pertvarkymai, finansavimas bus skiriamas vienoks, jeigu funkciniai – kitoks. Savivaldybė viliasi, kad ši reforma atvertų kelią jai pavaldžias sveikatos įstaigas už ES lėšas aprūpinti nauja medicinos įranga bei įgyvendinti jau keletą metų brandinamą planą miesto poliklinikai teikti nebe tik pirminio, bet ir antrinio lygio specialistų paslaugas. Dabar tokios panevėžiečiams prieinamos Konsultacijų poliklinikoje.
„Panevėžys dėl medikų konkuruoja ne su Vilniumi ar Anykščiais, o su Oslu ar Mančesteriu. Galbūt Sveikatos apsaugos ministerija turi planą, kaip padidinti specialistų skaičių, tik mes jo nežinome.“
A. Balčiūnas
Panevėžys Sveikatos apsaugos ministerijai planuoja teikti paraišką gauti 8 mln. eurų, už kuriuos būtų perkama ir moderni medicinos įranga, ir medikams organizuojami mokymai, perkvalifikavimo kursai.
„Daug kas priklausys nuo aprašų, kokios priemonės yra tinkamos finansuoti. Atsiradus jiems paaiškėtų, ar Savivaldybė dalyvaus ir kokiomis sąlygomis dalyvaus šioje pertvarkoje“, – teigė T. Jukna.
T. Jukna neslėpė, kad pertvarka įnešė tam tikro nerimo ir sumaišties visose miesto Savivaldybei pavaldžiose įstaigose – Odontologijos klinikos, Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro, miesto poliklinikos, Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Visuomenės sveikatos biuro įstaigose. „Kuriamas Bendruomenės sveikatos centras nebus kažkokia atskira įstaiga. Atskiro juridinio asmens nežadame steigti. Ta funkcija bus pavesta vykdyti Panevėžio miesto poliklinikai. Tai bus kaip vienas langelis – jeigu pacientas kreipiasi, atvejo vadybininkai padės susidėlioti gydymo planą, nusiųs pas tinkamus specialistus, stebės, kaip vyksta gydymas“, – aiškino T. Jukna.
Anot administracijos direktoriaus, nors atvejo vadybininko pareigybė skamba egzotiškai, šių specialistų atsiradimas padėtų nuimti nuo medikų pečių darbus, kuriuos gali atlikti pagalbinis personalas.
„Reforma turi ir teigiamų dalykų, nors pradžia visuomet sunki. Jeigu yra galimybė pritraukti investicijų į miestą, kodėl tuo nepasinaudojus? O sveikatos paslaugų poreikis tik didėja. Galima arba kritikuoti pertvarką, arba iš jos pasiimti kiek galima daugiau investicijų, kurios pagerintų pirminį sveikatos lygį“, – sakė T. Jukna.
Panevėžio savivaldybės administracija taip pat jau yra parengusi savo siūlymą ministerijai. P. Židonio nuotr.
Prieš SAM atiduodant Panevėžiui rengiamą planą, vakar Savivaldybės administracija jį pristatė jungtiniame Savivaldybės tarybos dviejų komitetų posėdyje.
Grandiozinė šalies sveikatos įstaigų pertvarka Lietuvai atneštų šimtamilijonines ES investicijas, tačiau kad dėl to pagerėtų sveikatos paslaugų prieinamumas, netiki nė patys medicinos darbuotojai.
Kineziterapeutas ir Panevėžio miesto tarybos narys Arūnas Balčiūnas mano, kad ateinančios investicijos yra gerai, bet nesprendžiamas pagrindinis klausimas – o kas dirbs su nupirkta įranga. Jau dabar pacientai pas kai kuriuos specialistus vizito laukia po kelis mėnesius ir jis netiki, kad po reformos eilės sutrumpės.
„Galime pastatyti kad ir dešimt magnetinio rezonanso aparatų, bet dėl to radiologų daugiau neatsiras. Reikia bent dešimties metų, kad būtų galima paruošti šiuos specialistus, Užimtumo tarnyboje medikai tikrai nestovi. O ir perkvalifikuoti iš buhalterių ar inžinierių į medikus neįmanoma“, – teigė A. Balčiūnas.
Pasak jo, medikai dabar dirba didžiuliais krūviais, į Panevėžį specialistai atvyksta iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių. Privačios klinikos ir valdiškos įstaigos konkuruoja dėl medikų, siūlydamos geresnes darbo sąlygas. Tarybos nario nuomone, reikia galvoti, kaip jaunus specialistus sulaikyti nuo emigracijos, o galbūt žengti ir kitų Vakarų valstybių keliu – medikus vilioti iš trečiųjų šalių.
„Nežinau, ar pavyks iš kepurės ištraukti stebuklingą lazdelę, kad eilės sutrumpėtų ir visi būtų patenkinti. Įrangą nupirkti nesudėtinga, bet kas prie jos dirbs? Panevėžys dėl medikų konkuruoja ne su Vilniumi ar Anykščiais, o su Oslu ar Mančesteriu. Galbūt Sveikatos apsaugos ministerija turi planą, kaip padidinti specialistų skaičių, tik mes jo nežinome. Tačiau bent jau kol kas paprastam panevėžiečiui nuo šios pertvarkos geriau nebus“, – įsitikinęs A. Balčiūnas.
Planuojama, kad sveikatos įstaigų reforma turėtų prasidėti jau kitąmet. Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Agnė Kiškytė-Rarivanė „Sekundei“ komentavo, kad pertvarkos tikslas – pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir perkelti dalį perteklinės stacionarinės pagalbos vartojimo į ambulatorinę grandį, kurią numatyta išplėsti. Taip pat planuojama išplėsti šeimos gydytojo komandą ir taip sumažinti šiems gydytojams tenkančią biurokratijos naštą, spręsti, kaip aprūpinti savivaldybes reikiamais specialistais, nustatyti kokybės rodiklius atskirose medicinos pagalbos srityse, atlikti finansavimo pokyčius, tobulinti IT sistemas.
„Pertvarkos poreikis grindžiamas blogais Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliais, aukštais stacionarinių paslaugų (įskaitant išvengiamas hospitalizacijas) ir konsultacijų rodikliais. Pertvarka siekiama perskirstyti paslaugų teikimą, padidinant ambulatorinių ir dienos paslaugų skaičių, o stacionarines paslaugas koncentruojant specializuotose daugiaprofilėse ligoninėse, taip pat plėtojant
ilgalaikės slaugos ir priežiūros bei socialines paslaugas arčiausiai paciento gyvenamosios vietos. Tokią idėją galima įgyvendinti sukuriant Savivaldybės sveikatos centrą“, – komentavo ministerijos specialistė.
Jos teigimu, savivaldybės turi įsivertinti savo gyventojų sveikatos rodiklius ir palyginti rezultatus su Lietuvos bei ES vidurkiais. Tuomet reikėtų numatyti, kiek per reformos laikotarpį siekiama pagerinti jau pasiektus sveikatos rodiklius ir kokiomis priemonėmis numatoma juos gerinti. Tai ir nulems reformos priemonių poreikį konkrečioje savivaldybėje.
„Reforma yra orientuojama į rezultatą – gerėjančią gyventojų sveikatą. Jeigu savivaldybes tenkina pasiektas gyventojų sveikatos lygis, jos gali atsisakyti dalyvauti reformoje ir dirbti kaip dirbo iki šiol“, – teigė A. Kiškytė-Rarivanė.
