-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iš čiaupų bėgantis rudas drumzlinas skystis, skleidžiantis nemalonų kvapą, netinkamas nei maistui gaminti, nei buičiai. Nors už tokį niekam netinkamą vandenį kaip už gerą mokantys gyventojai seniai skundais užvertę tiek Panevėžio rajono savivaldybę, tiek ir jos įmonę Velžio komunalinį ūkį, iš jų girdi tik pažadus.
Šilagalyje gyvenanti Monika prieš porą metų susigundė valstybės parama Panevėžio rajone besikuriančioms jaunoms šeimoms ir įsigijo butą Pušyno gatvėje. Nors iki Panevėžio nėra nė dešimties kilometrų, net toks elementarus patogumas kaip vanduo iš čiaupo pasirodė esanti didelė problema. Šilagalio gyventojams vandenį tiekia įmonė „Aukštaitijos vandenys“, o Monikos ir dar dviem daugiabučiams, kurie nuo pagrindinės gyvenvietės nutolę per kilometrą, vanduo atiteka iš Velžio komunalinio ūkio gręžinio.
„Vandentiekis yra, bet iš gręžinio tiekiamas baisiai nekokybiškas vanduo, už kurį reikalaujama mokėti kaip už švarų kokybišką. Iš gręžinio tiekiamas vanduo visiškai nevalomas – rudas, dvokiantis ir drumzlinas“, – pasakojo Monika.
Du mažus vaikus auginanti Monika guodžiasi tokiu vandeniu negalinti nei praustis, nei drabužių išsiskalbti, jau nekalbant apie jo naudojimą maistui. Šeima savo lėšoms įsirengė vandens filtrus, tačiau ir jie ne visada veikia, mat dažnai nepakanka vandens spaudimo.
Šilagalyje yra šeimų, kurioms tokie filtrai – per brangus malonumas. Jie maistui ruošti reikalingą vandenį tempia iš parduotuvės.
„Gyvename XXI a., o neturime švaraus geriamojo vandens. Kiek kreipiausi į Panevėžio rajono savivaldybę, vis prižadėdavo, kad ieškos lėšų. Ir namo pirmininkė sakė, kad tai kova su vėjo malūnais. Bet verslui, kuris planuoja už Šilagalio statyti mėšlo ir srutų perdirbimo jėgainę, už kelis šimtus tūkstančių eurų Savivaldybė iš savo biudžeto nuties ir kelią, ir elektros liniją. Verslui skiriamos tokios investicijos, o mes nerūpim“, – nusivylusi Monika.
Kai kurie Panevėžio rajono gyventojai iki šiol neturi švaraus geriamojo vandens – jų būstuose iš čiaupų bėga vanduo, labiau panašus į susidrumstusias obuolių sultis su metalo poskoniu.
Monikos kaimynė Vaida taip pat pritaria, kad Pušyno gatvės gyventojai jaučiasi pamiršti – rudas smirdantis skystis jiems tiekiamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Ir nors prirašyta ne viena šūsnis skundų ir prašymų, situacija nesikeičia.
„Nuo to laiko, kai vanduo iš bokšto buvo išjungtas, nebeturime švaraus geriamojo vandens. Natūraliai kyla klausimas, ar Velžio komunalinio ūkio gręžinys tikrai buvo gerai išgręžtas, nes kartais vanduo bėga net su juodžemio priemaišomis“, – pasakojo Vaida.
„Geležies filtrai įrengiami kasmet, bet prioritetas teikiamas toms gyvenvietėms, kuriose yra daugiau vartotojų.“
V. Virbalas
Jos šeima irgi bute įsirengė specialius vandens valymo filtrus. Gamintojas rekomenduoja juos keisti kas pusę metų, tačiau šilagališkiams tą tenka daryti du kartus per mėnesį. Kitu atveju vandenį naudoti būtų netgi pavojinga.
„Po tokių maudynių vien vonią išvalyti jau iššūkis – net sunku suvokti, kiek tokiame vandenyje sunkiųjų metalų“, – stebisi Vaida.
Tokiu vandeniu priversti naudotis trijų daugiabučių Šilagalyje gyventojai. Juose gyvena ir nemažai vaikų. Anot Vaidos, nuosavi namai turi savo šulinius, o įsikūrusieji daugiabučiuose jaučiasi, kad rajono valdžiai jie „menka žuvelė“.
„Anksčiau čia buvo Šilaičių gyvenvietė, o dabar priklausome Šilagaliui, nors esame per kilometrą nuo gyvenvietės, už viaduko. Gręžiniu naudojasi tik trijų daugiabučių gyventojai, tad nelabai kam ir rūpime. Esame užmiršti“, – guodėsi šilagališkės.
Šilagalio Pušyno gatvės gyventojams vandenį tiekiančios Panevėžio rajono bendrovės Velžio komunalinio ūkio direktorius Vaidas Virbalas tikino, kad gyventojų nepasitenkinimas geriamojo vandens kokybe jam suprantamas. Iš gręžinio tiekiamo vandens nėra pašalinama geležis, todėl jos norma vandenyje viršija leistinas ribas. Nors į vandenį baisu pažiūrėti ir nemalonu jį uostyti, V. Virbalas tikina, esą sveikatai toks nekenkia – Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog net ir 10 kartų didesnė geležies koncentracija nekeltų grėsmės vartotojų sveikatai.
„Geležis vandeniui suteikia tiek tamsesnę spalvą, tiek specifinį kvapą ir metalo skonį, bet iš esmės toks vanduo vartoti tinkamas“, – patikino V. Virbalas.
Toks geležies prisotintas vanduo, koks tiekiamas šilagališkiams, – tikras peilis buitinei technikai: skalbimo mašinoms, indaplovėms, taip pat santechnikai.
Pasak V. Virbalo, į kai kuriuos butus atiteka rudas vanduo dar ir todėl, kad viename iš trijų daugiabučių labai seni užrūdiję nekeisti vamzdynai.
„Daugiausia skundų ir sulaukiame iš šio namo, kuriame labai seni ir per mažo skersmens vamzdynai. Profilaktiškai tuos vamzdynus išplauname, kuriam laikui situacija pagerėja, bet po kurio laiko ir vėl tas pats“, – aiškino direktorius.
Anot jo, Velžio komunalinio ūkio aptarnaujamoje teritorijoje maždaug 7–8 proc. vartotojų gauna vandenį, iš kurio nepašalinta geležis.
„Geležies filtrai įrengiami kasmet, bet prioritetas teikiamas toms gyvenvietėms, kuriose yra daugiau vartotojų. Savo ruožtu esame informavę Panevėžio rajono savivaldybę apie tokį poreikį, bet kada ir Pušyno gatvės gyventojai sulauks geležies šalinimo stotelės, negaliu atsakyti“, – aiškino V. Virbalas.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis nelinkęs guosti švaraus vandens prašančių žmonių.
Jo teigimu, lyginant su visos šalies duomenimis, Panevėžio rajono rodikliai gana geri – geriamojo vandens vartotojų, kurie gautų vandenį su geležimi, nėra daug.
„Kasmet stengiamasi plėsti gręžinių, kuriuose įrengti geležies filtrai, skaičių. Pernai naują gręžinį ir tokią geležies šalinimo stotį pastatėme Tiltagaliuose, dabar kaip tik vykdome viešuosius pirkimus tokiai stočiai Gustonyse, taip pat jau esame gavę paramą iš ES fondų dėl Jotainių vandens gręžinio geležies šalinimo“, – vardijo E. Lunskis.
Pasak administracijos direktoriaus, tolesnė plėtra priklausys nuo abonentų skaičiaus, suvartojamo vandens kiekio, gręžinio būklės ir Savivaldybės finansinių pajėgumų.
Kiek laiko švaraus geriamojo vandens teks laukti Šilagalio Pušyno gatvės gyventojams, E. Lunskis negalėjo atsakyti.
„Bent jau artimiausiuose planuose šio gręžinio geležies šalinimas nėra numatytas. Tai ateities klausimas“, – teigė E. Lunskis.
