-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Už ikimokyklinėse įstaigose atliekamus paviršių tyrimus atsakingos Panevėžio visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Sandros Lukoševičienės teigimu, nors kiekvienas darželis savo nuostatuose įrašęs tikslą kurti vaikams saugią aplinką, šiandieninėje situacijoje tas sudėtinga. Ir ne vien dėl sparčiai plintančio viruso, bet, pasak specialistės, ir sąmoningumo trūkumo.
„Reikia dirbti su tėvais, kad pirmiausia nevestų į ugdymo įstaigą savo atžalos, jeigu atsiranda net menkiausia sloga. Tėvai turi suvokti, kad jeigu jie ves sunegalavusius vaikus, saugu nebus kitiems vaikams“, – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vaikams koronavirusas dažnai pasireiškia netipiniais požymiais – gali net neturėti temperatūros, bet juos vargina pilvo skausmas, viduriavimas, vėmimas. Be to, vaikai daug dažniau serga besimptome forma.
„Pirmas atvejis, kai darželyje radome daug viruso dalelių, buvo spalį. Tąkart ištyrėme visus grupės vaikus ir aptikome, kad virusą nešiojo du broliai, lankantys skirtingas grupes. Abu jie buvo besimptomiai. Prieš mėnesį taip pat buvo atvejis, kai išsityrus greitaisiais testais, o vėliau ir PGR, paaiškėjo, kad užkrato šaltinis buvo vieno vaiko močiutė. Keista, kad senyvo amžiaus moteris sirgo besimptome forma. Panašus buvo ir vienas paskutinių atvejų, kai pasiskiepijusi auklėtoja, dirbanti per dvi grupes, pati to nejausdama paskleidė virusą. Paprastai visuomet yra paaiškinimas, iš kur atsirado virusas“, – kalbėjo S. Lukoševičienė.
Specialistės tvirtinimu, paaiškėjus, kad grupėje viruso dalelių kiekis labai didelis, rekomenduojama tiek darbuotojams, tiek grupę lankantiems vaikams bei jų tėvams atlikti PGR ar bent greituosius antigenų testus. Jos teigimu, blogybė yra ta, kad neretai rekomendacija ir lieka rekomendacija.
„Pagrindinė problema, kad tėvai net nenuveda vaikų ištirti, nors vaikas turi temperatūros, kitų peršalimo ligų požymių. Aš pati užregistruoju tokius vaikus ir vėliau sistemoje matau, kad tėvai jų net neatvežė į mobilųjį punktą“, – stebisi S. Lukoševičienė.
Jei grupėse nebūtų sirguliuojančių vaikų arba tėvai nevestų savo atžalų, kai šeimoje jau yra sergančiųjų, anot S. Lukoševičienės, situacija būtų kitokia.
„Patys matome, kad serga ir pasiskiepiję žmonės, ir tie, kurie patys to nežino.“
S. Lukoševičienė
Specialistės teigimu, vienos efektyviausių koronaviruso valdymo priemonių – srautų ribojimai, patalpų valymas bei vėdinimas. Nors tėvai jau antri metai savo atžalas gali palydėti tik iki darželio durų, tačiau, anot pašnekovės, tai gerokai sumažina viruso plitimo riziką. Viename Panevėžio darželių rudens pradžioje kilo nemažas židinys, kai lopšelinukų auklėtoja leido tėvams adaptacijos laikotarpiu mažuosius palydėti iki pat grupės durų. Kitoje įstaigoje židiniu tapo grupėje organizuotas tėvų susirinkimas.
„Patys matome, kad serga ir pasiskiepiję žmonės, ir tie, kurie patys to nežino. Gal tėvai ir nepatenkinti tokia tvarka, kai neįleidžiami į darželio vidų, bet tai yra viena iš saugumo priemonių“, – pabrėžė S. Lukoševičienė.
Nors specialistai įspėja, jog susibūrimai pavojingi, praėjusią savaitę kilo nemenkas ažiotažas paaiškėjus, kad lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“ jungiamos darželinukų grupės. Po „Sekundės“ publikacijos apie tokią tėvus papiktinusią pedagogų iniciatyvą internete pasipylė pranešimai apie tokius atvejus ir kituose miesto darželiuose.
Kilus pasipiktinimui, Panevėžio savivaldybės administracija suskubo visoms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms išplatinti raštą, jog pandemijos metu vaikų grupių jungti negalima.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius
teigė tik iš žiniasklaidos sužinojęs apie tokį pandemijos „valdymo būdą“ darželiuose.
„Žinant, kad Panevėžyje susirgimų skaičiai auga, jungti grupes, maišyti vaikų srautus negalima. Kiek darželių taikė tokią praktiką, nežinome, bet dar kartą priminėme, kad taip rizikuoti vaikų, jų tėvų bei darbuotojų sveikata negalima. Jeigu bus nustatyta pažeidimų, įstaigos vadovas, kuris ir atsakingas už pandemijos valdymą, gali sulaukti ir atitinkamos atsakomybės“, – pabrėžė K. Armonavičius.
Dabar nerimą kelia į Lietuvą ateinanti nauja omikron atmaina. Paskutiniais duomenimis, jau keturiems panevėžiečiams įtariama naujoji atmaina. Žinant, kad omikron plinta daug greičiau, anot K. Armonavičiaus, būtina stiprinti prevencines priemones švietimo įstaigose, iš kurių gana dažnai virusas parnešamas į šeimas. Prieš pat žiemos šventes Panevėžio mokyklose sirgo apie 150 moksleivių. Tam, kad vaikai galėtų saugiai grįžti į klases, kaip ir prieš rudens atostogas, jiems išdalyti greitieji antigenų testai. Sveikatos apsaugos ministerija savivaldybėms pažadėjusi, kad apie vasario vidurį greitaisiais antigenų testais bus aprūpinti ir darželinukai. Tiesa, šie testai bus kitokie – ledinukų formos, kad vaikams sukeltų kuo mažiau streso.
„Nesame išimtis, omikron ateina ir pas mus, todėl privalu imtis visų pandemijos valdymo priemonių, jeigu norime išlikti sveiki“, – sakė K. Armonavičius.
