Svarbiausi atsakymai – vienoje molekulėje

Svarbiausi atsakymai – vienoje molekulėje

Žmogaus organizme yra daugybė – dešimtys tūkstančių – skirtingų baltymų, atliekančių tam tikras funkcijas. Bėda, kad kol kas iki galo nėra išaiškinta, kaip šios molekulės atlieka tam tikras funkcijas vienos. Anot būsimojo mokslų daktaro, panevėžiečio Justo Svirelio, atsakymas į šį klausimą atvertų milžiniškas galimybes gydant pačias įvairiausias ir sudėtingiausias ligas.

Trečius metus Švedijoje, Geteborgo mieste, Chalmers University of Technology, chemijos doktorantūrą studijuojančio Justo Svirelio darbas susijęs su išmaniosiomis nanostruktūromis, naudojant polimerinius šepetukus.

Šių unikalių šepetėlių pagalba siekiama studijuoti pavienes molekules, sąveiką vienų su kitomis, nepažeidžiant jų struktūros ar atliekamų funkcijų. Pasak J. Svirelio, sukūrus platformą, gebančią studijuoti, pavyzdžiui, pavienius baltymus jų aplinkoje, atsivertų didelės galimybės medicinoje.

„Vienas baltymas gali nustoti funkcionuoti dėl pakitusios struktūros, o viso organizmo lygmeniu to nustatyti nepavyks. Tuomet aiškinantis, kodėl atsiranda tam tikros ligos, iškyla daug netikslumų arba iš viso nustatyti negalima dabartinėmis procedūromis. Pavykus sukurti tokią sistemą, didžioji dalis žmonių ligų atsiradimo priežasčių galėtų būti nustatytos“, – sako mokslininkas.

Šis projektas J. Svireliui be galo įdomus.

„Iki šiol pavyko sukurti platformą, kuri gebėtų sulaikyti daugelį baltymų, nepažeidžiant jų struktūros ar atliekamos funkcijos. Tačiau dar reikės įdėti nemažai darbo, kad pasiektumėme vienos molekulės tyrinėjimo gebą“, – aiškina mokslininkas.

Nors kelias link dabartinės J. Svirelio mokslinės srities iš pradžių net jam pačiam nebuvo prie širdies, bet jau trečius metus jis studijuoja Chalmers University of Technology Gotenburge,

Pasak J. Svirelio, su kolegomis iš akademinio pasaulio, jis deda daug pastangų stengdamasis komunikuoti apie mokslą vis aiškiau. Būtent todėl, jo manymu, ateityje mokslinės sritys, bent jau bendrąja forma, turėtų būti suprantamos visiems.

Be doktorantūros studijų, būsimasis chemijos mokslų daktaras užsiima startuolės kompanijos valdymu, muzikos kūrimu, sportu, joga ir meditacija.

Kita chemijos pusė

Mokslininko kelią J. Svirelis pradėjo Vilniaus universitete, įstojęs į nanotechnologijų ir medžiagotyros programą. Tačiau nuo pat mažens domėjosi gamta, konstruodavo keisčiausius dirbinius iš turimų daiktų, o galvoje visada sukosi klausimas „kodėl?“

Aktyvus vaikinas baigė Muzikos ir Dailės mokyklas,  žaidė lauko tenisą, o gilintis į biologijos mokslus pradėjo Juozo Balčikonio gimnazijos suole.

„Tačiau pačia pradžia laikau močiutės ir mamos skatinimą nuo pat mažų dienų eiti kuo dažniau į gamtą. Ji ir pakerėjo visomis savo ryškiomis spalvomis bei sunkiai suprantamais dėsniais“, – šypteli J. Svirelis.

Dar gimnazijoje būsimasis mokslininkas lankė privačias chemijos pamokas pas buvusią 5-osios gimnazijos chemijos mokytoją Leokadiją Madeikienę. Ji ne tik parodė jaunuoliui kitokią chemijos pusę, bet skatino domėtis, nepasiduoti, jei kažkas liko nesuprasta.

„Pavykus sukurti tokią sistemą, didžioji dalis žmonių ligų atsiradimo priežasčių galėtų būti nustatytos.“
J. Svirelis

„Esu be galo dėkingas mokytojai už šias gyvenimiškas pamokas ir galiu drąsiai teigti, jog ji buvo didelis paskatinamasis faktorius renkantis studijas“, – sako J. Svirelis.

Tarp meno ir mokslo

Išlaikęs abitūros egzaminus, studijų programų pasirinkimo anketoje panevėžietis įrašė genetiką, veterinariją, biologiją, molekulinę biologiją, nanotechnologijas ir medžiagotyrą, o tik po jų chemiją. Kai įstojo į Vilniaus universitetą, nuolat kartojo giminaičiams ir draugams, kad šios srities nenori studijuoti ir pasitaikęs progai perstos į kitą.

Iki pat trečių bakalauro studijų metų manė mesiantis studijas ir stosiantis į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Visgi paklausęs žinomo muzikanto Petro Vyšniausko, pas kurį tuo metu lankė privačias pamokas, patarimo, to nepadarė. O vėliau itin susidomėjo tuometėmis nanotechnologijų mokslo naujovėmis bei galimybėmis ir nusprendė smalsumą patenkinti svetur – išvyko studijuoti nanobiotechnologijų magistro į Daniją, o magistrinio darbo praktiką atliko University of Natural Resources and Life Sciences (BOKU) Vienoje, Austrijoje.

„Susipažinau su daugybe savo sričių specialistų, sudominusių siekti mokslininko kelio ir net tęsti studijas doktorantūroje. Baigęs magistro studijas gavau du pasiūlymus – iš Švedijos ir Olandijos. Šiuo metu esu Švedijoje“, – pasakoja mokslininkas.

Mažiau konkurencijos

Jau keturiuose pasaulio universitetuose studijavęs J. Svirelis sako Vilniaus universitete įgijęs stiprius įvairių chemijos bei fizikos teorijų pagrindus. Kituose universitetuose gavo daugiau praktinių žinių, suvokimą, kaip dirbti komandoje ir net verslumo įgūdžių.

Įprasta aštuonių darbo valandų diena, pasak J. Svirelio, mokslininkų pasaulyje neegzistuoja. Būna dienų, kai pradeda darbą anksti ryte ir tenka nakvoti biure ant sofos, arba namo išeiti paryčiais.

„Danijoje bei Švedijoje studentai didžiąja dalimi studijuoja grupėse ir turi kursinius darbus kartu. Ten toks stiprus konkurencingumas, kokį jaučiau studijuodamas Lietuvoje, neegzistuoja“, – pastebi mokslininkas.

Jo nuomone, būtent grupinis darbas studijų metu ir lemia, kad Skandinavijos šalyse moksliniai tyrimai vyksta sklandžiau dėl mažesnio individualizmo ir bendrų siekiamų tikslų.

Atlikdamas daugelį įvairių projektų studijų metu, Justas tikina supratęs, kad vienas iš pagrindinių dalykų gyvenime nėra įgytas žinių kiekis, tačiau mokėjimas adaptuotis įvairiose situacijose. Ir supratimas, koks darbo ar mokymosi būdas, jam asmeniškai yra tinkamiausias.

Iššūkis – neprarasti susidomėjimo

Įprasta aštuonių valandų darbo diena, pasak J. Svirelio, mokslininkų pasaulyje neegzistuoja. Būna dienų, kai pradeda dirbti anksti ryte ir tenka nakvoti biure ant sofos arba namo išeiti paryčiais, nes eksperimentas trunka labai ilgai ir tiesiog negali jo perkelti į kitą dieną. Be to, chemikai dažnai susiduria su ne tik pavojingomis, bet ir mirtinomis medžiagomis dirbdami laboratorijoje, todėl susikaupimas – neatsiejama tokio darbo dalis.

O vienas didžiausių iššūkių, anot būsimojo mokslų daktaro, yra gebėjimas nepasiduoti, išlaikyti pozityvumą ir smalsumą dirbant su itin sunkiais moksliniais projektais.

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad daugiau nei 90 procentų eksperimentų nepavyksta ir dažnai sunku išsiaiškinti, kodėl taip nutiko. Teko sutikti nemažai žmonių, kurie po kiek laiko nebegalėjo dirbti tokio darbo, nes nemanė, kad taip sunku yra atrasti kažką naujo ir vis nenustoti bandyti“, – pasakoja J. Svirelis.

Nauji išradimai pranoks lūkesčius

Nors, anot Justo, biotechnologijų ir lazerinių technologijų šakos Lietuvoje tampa vis iškilesnės, visgi mokslinių ir technologijų sričių augimas ganėtinai ribotas.

„Žiedinė ekonomika galėtų paskatinti naujų technologijų vystymąsi ir verslų kūrimąsi, tačiau tam reikia gauti paskatą iš valstybinių institucijų“, – įsitikinęs J. Svirelis.

Anot jo, tenka pripažinti, kad technologinės naujovės gimsta eksponentiniu greičiu. Mokslininkas neabejoja, kad ateityje daugelis naujų technologijų pakeis mūsų gyvenimus taip, jog turėsime įdėti minimaliai darbo, norėdami pasiekti kažkokių rezultatų. Veikiausiai, anot pašnekovo, daugelis mašinų bei dirbtinio intelekto sistemų įgis pranašumą prieš daugelį žmonių, kurie atlieka tam tikrus darbus.

„Tačiau kokias sistemas sukursime, priklauso nuo mūsų pačių. Jei sukurtų sistemų tikslai sutaps su žmonių, renkuosi tikėti, kad pasaulis taps vis gražesne ir patogesne vieta visiems gyventi. Nauji išradimai gali būti neįtikėtini ir pranokstantys visus lūkesčius, bet viskas priklauso nuo to, kaip jie bus panaudojami, o už tai atsakingi esame mes patys“, – pabrėžia mokslininkas.

Veikiausiai, anot J. Svirelio, daugelis mašinų bei dirbtinio intelekto sistemų taps pranašesnės prieš daugelį žmonių, kurie atlieka tam tikrus darbus.

J. Svirelis sako visiems labai rekomenduojantis paskaityti Yuval Noah Harari knygą „Homo Deus“, kurioje labai detaliai piešiamos ateities galimybės, susijusios ne tik su naujausiomis technologijomis, bet ir su galimu tolesniu žmonių biologiniu virsmu.

„Iš esmės viskas priklauso nuo to, kaip žiūrime į save – ar mes esame tik kūnai, kuriuose vyksta biologiniai ir cheminiai procesai ir kurie turi intelektinį gebėjimą spręsti tam tikras užduotis, ar esame kažkas daugiau. Linkstu link žmonių sąmoningumo, apie kurį yra be galo mažai žinoma ir kuris šiuo metu yra viena iš mano domėjimosi sričių, nesusijusi su doktorantūra ar įkurta kompanija“, – sako J. Svirelis.

Planuose – kitokia mokykla

Anot J. Svirelio, labai gaila, jog turime gana mažai inovatyvių technologijų kompanijų, kurios būtų pavyzdys smalsiems mokiniams ir studentams. Be to, jaunuolius stabdo ir nepalankios galimybės pradėti verslą, susijusį su tam tikrais tyrimais ar technologijomis.

„Mokiniams ir studentams vis dar per mažai publikuojamas mokslininkų technologų darbas institutuose, akademijoje ar industrijoje, dėl to nėra aiškiai pabrėžiama šių specialybių svarba“, – mano būsimasis mokslų daktaras.

Kalbant ne tik apie Lietuvą, jo manymu, tiek mokyklose, tiek universitetuose yra per mažai skatinamas studentų smalsumas, o mokymas įspraustas į tam tikrus pasenusius rėmus.

„Jaunoji karta yra štampuojama ruoštis egzaminams, kuo geriau juos išlaikyti ir judėti toliau, neatsižvelgiant į pačią mokymosi proceso bei asmens augimo svarbą. Taip yra dėl to, kad vienintelė šiuo metu turima vertinimo skalė yra pažymiai, gauti per atsiskaitymus, o ne visa gebėjimų įvairovė, įskaitant komunikacijos, komandinio darbo, verslumo ir kitų įgūdžių, įgytų studijų metu. Manau, kad ateityje plataus spektro ekspertai bus vertinami vis labiau“, – viliasi panevėžietis mokslininkas.

J. Svirelis ir pats turi planų įkurti mokyklą, kurioje mokiniai būtų skatinami ne tik rinktis gyvenimo kelią mokydamiesi to, ko nori, bet ir būtų nuolatos mokomi asmeninio augimo bei alternatyvių gyvensenos galimybių.

„Neatmetu galimybės grįžti į Lietuvą, tačiau tam norėtųsi padėti dar šiokius tokius pamatus tiek plečiant pažinčių ratą, tiek įgyjant daugiau finansinės nepriklausomybės“, – sako jaunasis mokslininkas.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų