Kristaus Karaliaus katedra kol kas yra vienintelis Panevėžio krašto objektas, pažymėtas Šv. Jokūbo kelio simboliu – kriauklės ženklu. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Šv. Jokūbo kelias – per Panevėžį

Šv. Jokūbo kelias – per Panevėžį

 

Per Vakarų Europą vingiuojančiu Šv. Jokūbo keliu traukiantiems piligrimams Panevėžys turėtų tapti žinomas ne vien dėl į jo lankytinų objektų sąrašą įtrauktos Kristaus Karaliaus katedros.

Europos Šv. Jokūbo kelio federacijai vadovavusį Jean-Benoit Girodet prezidento poste pakeitė Panevėžio meras Rytis Račkauskas.

Toks sprendimas priimtas šiomis dienomis Vilniuje vykstančioje metinėje Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos generalinėje asamblėjoje, į kurią susirinkę Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos Šv. Jokūbo kelio asociacijų atstovai.

„Drąsiai galiu teigti, kad Šv. Jokūbo kelias, kuris daugiau nei prieš 30 metų Europos Tarybos paskelbtąja Santiago de Compostela deklaracija buvo pripažintas pirmuoju Europos kultūros keliu, yra viena iš šiandieninės Europos kultūros vertybių ir vienybės simbolių. Europos Šv. Jokūbo kelio federacija iki šiol puikiai laikėsi šio standarto ir mano misija tai įtvirtinti“, – teigė R. Račkauskas.

Jis vadovauja 2016-aisiais įsteigtai Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijai, vienijančiai 25 Lietuvos savivaldybes.

Kriauklės ant vienintelio objekto

Kiekviena Vakarų Europos šalis turi savuosius Šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokiečiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute.

Europos Šv. Jokūbo kelio federacija yra viena iš pagrindinių organizacijų, kuri rūpinasi šiais piligriminiais keliais.

Šv. Jokūbo keliai istoriškai susiformavo kaip piligrimų keliai į Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje. Per Lietuvą driekiasi 4 tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai – Žemaitijos (Karaliaučiaus), Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Jie pripažinti tarptautiniu lygiu ir sertifikuoti Europos Tarybos Europos kultūros kelių instituto. Jau 6 metus organizuojami piligrimų žygiai lietuviškaisiais Šv. Jokūbo keliais, kasmetės jaunimo estafetės, žymimi piligrimų keliai ir lankytini objektai. Į šį darbą įsitraukusios visos asociacijai priklausančios savivaldybės, turizmo informacijos centruose platinami Šv. Jokūbo kelio piligrimų pasai.

Panevėžio krašte į piligriminį Šv. Jokūbo kelią kol kas įtrauktas tik vienas lankytinas objektas – Kristaus Karaliaus katedra. Specialiu ženklu – kriaukle – šventovė pažymėta tik praėjusiais metais. Šv. Jokūbo kelio simbolis ženklina ne tik pačius maldos namus, bet ir kunigų namą bei katedros vartus.

Laukia piligrimų

Dabartinė Panevėžio vyskupijos bažnyčių motina pradėta statyti 1908 m. kaip Šv. Stanislovo bažnyčia. Tais metais pakloti šventovės pamatai. Šias statybas nutraukė prasidėjęs karas.

1926 m. popiežius Pijus XI įsteigė Panevėžio vyskupiją ir būsima vyskupo katedra paskyrė pradėtą statyti Šv. Stanislovo bažnyčią, duodamas jai Kristaus Karaliaus vardą.

1926 m. vyskupas Kazimieras Paltarokas, pats paaukojęs 1000 litų, kreipėsi į visus Panevėžio vyskupijos tikinčiuosius prašydamas kiekvieno prisidėti paaukojant bent po litą, kad vyskupijoje neliktų žmogaus, kuris būtų neprisidėjęs prie visų parapijų bažnyčios statymo.

1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis pašventino naująją katedrą. Vyskupo K. Paltaroko prašomas, Maironis specialiai jai sukūrė himną Kristui Karaliui.

Kristaus Karaliaus katedros administratoriaus kunigo Eugenijaus Troickio teigimu, maldos namus įtraukus į per Lietuvą einantį Šv. Jokūbo kelią kol kas didelio piligrimų srauto nespėta pajusti.

„Šv. Jokūbo kelio simboliais katedra pažymėta tik praėjusiais metais. Gali būti, kad šį įvykį pasaulio piligrimams nustelbė kitas ypatingas įvykis – popiežiaus vizitas Baltijos šalyse“, – svarstė dvasininkas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų