P. Židonio nuotr.

Šv. Jokūbo kelias sudomino ir rajoną

Šv. Jokūbo kelias sudomino ir rajoną

Panevėžio rajono savivaldybė turės apsispręsti, ar prisijungti prie Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos.

Per Vakarų Europą nusidriekusiu Šv. Jokūbo keliu žingsniuojantys piligrimai kerta ir Panevėžio rajoną, tačiau jame nėra kriauklės formos ženklu pažymėtų objektų.

Jei rajono politikai pritartų, dalyvavimas asociacijoje nario teisėmis rajono Savivaldybei per metus kainuotų 500 eurų, o stojamasis mokestis būtų 100 eurų.

„Šv. Jokūbo kelias eina per rajoną ir mums likti nuošalyje nei šis, nei tas“, – sako vicemeras Antanas Pocius.

Juolab, anot jo, kad Krekenavą garsina bazilika, rajono keliais ir taip traukia piligrimai.

Tarybos komitetuose svarstant klausimą dėl įsitraukimo į Šv. Jokūbo kelią politikams kilo abejonių. Visgi nutarta, kad nereikia ieškoti naudos, nes tokie dalykai svarbūs ir morališkai.

„Piligrimai ir dabar vaikšto. Kaip mes sakome: mūsų teritorijoje tik be mūsų. Todėl, jei kelias driekiasi per rajoną, reikia prisijungti“, – svarsto A. Pocius.

Lietuvoje Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija įsteigta prieš ketvertą metų. Tapusi šios asociacijos nare Panevėžio rajono savivaldybė būtų Europos kultūros kelių tinklo sudėtinė dalis, prisidėtų prieš Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje pripažinimo tarptautiniu lygiu ir mūsų šalies kaip gilias katalikiškas tradicijas, turtingą kultūros ir gamtos paveldą turinčios valstybės pristatymo ir jos pripažinimo skatinimo.

.Šv. Jokūbo kelias eina per Panevėžio rajoną, todėl. A. Pociaus nuomone, likti nuošalyje nei šis, nei tas. „Sekundės“ nuotr.

.Šv. Jokūbo kelias eina per Panevėžio rajoną, todėl. A. Pociaus nuomone, likti nuošalyje nei šis, nei tas. „Sekundės“ nuotr.

Galimybė prisistatyti

Būdama asociacijos nare Panevėžio rajono savivaldybė galėtų dalyvauti tarptautinio turizmo, kultūros projektuose, organizuoti bendras jaunimo ir seniūnijų bendruomenių stovyklas, dalyvauti piligrimų žygiuose iki Šv. apaštalo Jokūbo katedros Ispanijoje, Santjago de Kompostelos mieste. Taip pat naudotis Europos Sąjungos finansinėmis lėšomis, skirtomis Europos kultūros keliams plėtoti ir informacijai apie juos skleisti, tarptautiniam turizmui skatinti, kultūros ir gamtos paveldui išsaugoti.

Rajoną prisijungti prie Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos pakvietė jos prezidentas Panevėžio meras Rytis Račkauskas. Anot jo, toks kelias labai reikalingas Lietuvos regionams, nes suteikia progą juos visapusiškai pažinti. Pasak miesto mero, vieni piligrimai labiau domisi sakraliniais objektais, kiti pasidomi ir etnografija, kulinariniu paveldu, papročiais.

„Į tą maršrutą reikia sudėti viską, ką regionas nori parodyti, kas įdomu ir ką gali pristatyti pasauliui, nes tai yra nuo 1987 metų pirmasis oficialus Europos Tarybos patvirtintas kultūros kelias“, – paaiškino R. Račkauskas.

Anot jo, nuo Latvijos sienos link Lenkijos ir tolyn link Ispanijos einantis kelias negali būti punktyrinis – kai kuriuose rajonuose nutrūkti.

„Logiška, kad Panevėžio rajonas turėtų užpildyti trūkstamą grandį“, – tvirtina asociacijai vadovaujantis Panevėžio meras.

Panevėžio rajoną prisijungti prie Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos pakvietęs jos prezidentas Panevėžio meras Rytis Račkauskas mano, jog toks kelias labai reikalingas Lietuvos regionams.

Panevėžio rajoną prisijungti prie Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos pakvietęs jos prezidentas Panevėžio meras Rytis Račkauskas mano, jog toks kelias labai reikalingas Lietuvos regionams.

Rajonui reikšminga

Ne tik Krekenavą, bet visą Panevėžio rajoną garsinanti šio krašto įžymybė bazilika šiuo metu nėra įtraukta į Šv. Jokūbo kelio objektų sąrašą.

Tačiau bazilika yra Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio dalis. Tad sulaukia keliaujančiųjų šiuo keliu. Pasak klebono ir bazilikos rektorius dr. Gedimino Jankūno, šiuo metu, kol maldos namai teberemontuojami, piligrimų būna mažiau. Jie daugiau atvyksta į šventes, atlaidus. Be to, šiemet lankytojų gretas praretino ir koronaviruso pandemija.

Klebono manymu, jei rajone atsirastų ir Šv. Jokūbo kelio objektų, būtų visiems naudinga. Visų pirma, taip pasaulyje būtų garsinamas Panevėžio rajonas.

„Mes turime daug gražių vietų. Norisi, kad užsienio ir Lietuvos piligrimai pereitų ir per mūsų rajoną, lankytų ne tik Šv. Jokūbo kelio objektus, bet ir pakelėje esančius kultūrinius, istorinius paminklus, o jų gausu mūsų krašte. Tai garsintų šio krašto kultūrines, istorines ir sakralias vertybes“, – sako dr. G. Jankūnas.

Ar ir Krekenavos bazilika galėtų tapti šio kelio dalimi, klebonas sako nesantis tikras. Jo nuomone, būtų verta, kad per Krekenavą eitų ne vienas piligrimų kelias – ir Šv. Jokūbo, ir Šv. Jono Pauliaus II.

„Manau, pirminė mintis buvo susieti Jokūbo vardo bažnyčias. Mes tokio titulo ir tokių atlaidų neturime. Ar tai kaip nors turės įtakos kriterijams, nesu tikras. Kiek supratau, tai nėra vien Jokūbo kelio titulinių bažnyčių lankymas – į maršrutą įtraukiami ir kiti sakraliai objektai. Tad gali būti, kad čia eis ir vienas, ir kitas maršrutas“, – neatmeta dvasininkas.

Kun. G. Jankūno nuomone, būtų verta, kad per Krekenavą eitų ne vienas piligrimų kelias – ir Šv. Jokūbo, ir Šv. Jono Pauliaus II. „Sekundės“ nuotr.

Kun. G. Jankūno nuomone, būtų verta, kad per Krekenavą eitų ne vienas piligrimų kelias – ir Šv. Jokūbo, ir Šv. Jono Pauliaus II. „Sekundės“ nuotr.

Dvasinės patirties ieškojimai

Panevėžyje Šv. Jokūbo keliui priklauso Kristaus Karaliaus katedra. Ši šventovė paženklinta specialiu ženklu – mėlyna kriaukle. Jos administratorius kunigas Kęstutis Palepšys katedroje tarnauja dar tik kelis mėnesius ir kol kas jam neteko priimti piligrimų.

Klebono manymu, priklausymas tokiam keliui pirmiausia labai svarbus dvasiniam ugdymui, nes atsiveria platesnis žvilgsnis – žmonės dalijasi patirtimi, liudijimais.

„Į piligriminę kelionę leidžiamasi dėl įvairiausių priežasčių, bet dažniausiai vis tiek tai būna ieškojimas Dievo, dvasinės patirties. Tiek parapijai, katedrai, tiek miestui matyti piligrimą, girdėti jo liudijimą yra tikėjimo dalis, padrąsinimas“, – sako K. Palepšys.

Piligrimų kelionės per Lietuvą

Šv. Jokūbo keliai istoriškai susiformavo kaip piligrimų keliai į Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje. Lietuvoje yra keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai, jie driekiasi per 40 Lietuvos savivaldybių: Šv. Jokūbo Žemaitijos–Karaliaučiaus kelias, Šv. Jokūbo Šiaulių kelias, Šv. Jokūbo Kauno kelias ir Šv. Jokūbo Vilniaus kelias. Pastarasis ir driekiasi per Panevėžio rajono savivaldybę.

Per Lietuvą einantys Šv. Jokūbo keliai pripažinti tarptautiniu lygiu ir sertifikuoti Europos Tarybos Europos kultūros kelių instituto. Jau 6 metus organizuojami piligrimų žygiai lietuviškais Šv. Jokūbo keliais, rengiamos kasmetės jaunimo estafetės, žymimi piligrimų keliai ir lankytini objektai. Į šį darbą įsitraukusios visos asociacijai priklausančios savivaldybės, turizmo informacijos centruose platinami Šv. Jokūbo kelio piligrimų pasai.

Kiekvienoje Vakarų Europos šalyje yra savi Šv. Jokūbo keliai, turintys pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokiečiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute. Europos Šv. Jokūbo kelio federacija yra viena iš pagrindinių organizacijų, kuri rūpinasi šiais piligrimų keliais.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų