Sutaupyti pašalpų pinigai pravirkdė

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2019.02.02 09:40

Panevėžio krašte neįtikėtinai sumažėjo nelaimių ir vargo prislėgtųjų, kuriems reikalinga valstybės parama. Tokią optimistinę išvadą perša Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbti skaičiai, kiek savivaldybės nepanaudojo jiems iš valstybės iždo socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skirtų lėšų.

Ministerijos duomenimis, Panevėžio rajonas nepanaudojo net 59 proc. pernai jam iš valstybės biudžeto tekusių 3,5 mln. eurų socialinės paramos lėšų. Dar daugiau sutaupė miestas. Iš pernai Panevėžiui skirtųjų 8,5 mln. eurų neišleista net 63,3 proc. Drastiškus SADM skelbiamus skaičius savivaldybės vadina laužtais iš piršto, o prašiusieji, bet pagalbos negavusieji šokiruoti. Ministerija skelbia šiuo metu analizuojanti, kaip savivaldybėse leidžiamos socialinei paramai skiriamos lėšos ir  rezultatus paskelbs dar po mėnesio.

Ministerijos žemėlapis, iš kurio matyti, kiek liko neišleistos socialinės paramos, pravirkdė onkologine liga sergančią panevėžietę I. J. Šešiasdešimtmetė moteris pasakoja juodžiausiu gyvenimo periodu – dar vasarą, grįžusi iš Vilniaus po krūties operacijos, prašė Savivaldybės vienkartinės paramos, bet sulaukė atsakymo, jog tam pinigų nėra.

„Kai perskaičiau, kiek pinigų sutaupyta, man plaukai pasišiaušė. Lėšos didžiulės, o bėdos prispaustiems žmonėms pinigų nėra“, – įskaudinta I. J.

Vilnius nuo Panevėžio skiriasi

Onkologine liga serganti panevėžietė birželį atgulė į Nacionalinį vėžio institutą Vilniuje operacijai. Palatoje gulėjusios 6-ios moterys viena kitą stiprino ir palaikė. Po poros savaičių namo į Panevėžį sugrįžusi I. J. sulaukė vienos iš jų, 36-erių vilnietės pedagogės, skambučio.

„Ji manęs klausia, ar jau kreipiausi į savo Savivaldybę pašalpos. Net nežinojau, kad tokia galimybė yra. Vilnietė išaiškino, kad sergant onkologine liga priklauso vienkartinė pašalpa. Ji tokią jau buvo gavusi“, – pasakojo I. J.

Panevėžietė, padrąsinta ir pamokyta vilnietės, kreipėsi į Panevėžio savivaldybę.

Atsakymas jai buvo labai netikėtas.

„Papasakojau visą savo istoriją. Mudu su vyru esame neįgalūs, bet jis dar šiek tiek dirba, taigi, mūsų pajamos kiek didesnės. Tai, sako, jei tokios pajamos, jokia pašalpa nepriklauso“, – pokalbį su Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus specialiste pamena I. J.

Ji dar bandė stebėtis, kodėl toje pačioje Lietuvoje skiriasi įstatymai: vilnietė, iki ligos dirbusi mokytoja, su dirbančiu vyru auginanti du vaikus, sulaukė sostinės Savivaldybės piniginės paramos, o dėl stuburo išvaržos tik 35 proc. darbinga panevėžietė, dar ir užklupta onkologinės ligos, gyvenanti su vyru, kuris dėl širdies problemų irgi tik 35 proc. darbingas, iš Panevėžio savivaldybės gauna tik riestainio skylę.

„Man atsakė: Vilnius yra Vilnius, jis turi savo biudžetą. Taip išeina, Panevėžyje reikia būti vargeta prie konteinerio, kad gautum vienkartinę paramą?“ – nustebusi I. J. Anot jos, vilnietė, išgirdusi, kad Panevėžys ligonei paramos nedavė, liko irgi apstulbusi.

Tiesa, pasak I. J., Savivaldybės specialistė jai siūlė pasiskambinti rudenį, esą gal kas per keletą mėnesių pasikeis. Tik panevėžietė, kovojanti su sunkia liga, į tokią pagalbą numojo ranka.

„O kai dabar pamačiau, kad pinigų buvo, taip skaudu pasidarė. Ne malonumams, ne pramogoms paramos prašiau. Nesusidūrusiesiems su ta liga gal ir sunku suprasti, kad nors gydymas nemokamas, sveikata brangiai kainuoja“, – sako I. J.

Pinigai plaukia vaistams

Neįgaliai ir dirbti negalinčiai moteriai kas trejetą mėnesių tenka leistis į jai nepigią kelionę Vilniun. I. J. penkerius metus privalės gerti hormoninius vaistus. Jų šalutinis poveikis gan liūdnas. Dėl šių medikamentų, veikiančių visus organus, moteriai kilo nemažai kitų sveikatos bėdų. Joms sušvelninti I. J. gydytoja išrašė kitų vaistų ir specialių higienos priemonių. Jos, neišvengiamos sveikstančiai moteriai, nekompensuojamos. Moteris teigia per kartą sumokėjusi 30 eurų, o už tiek įsigytų priemonių neužteks nė mėnesiui. Dėl hormoninių vaistų kilo bėdų ir dėl akių, o tai dar pareikalaus išlaidų.

„Sužinojus apie onkologinę ligą žemė iš po kojų išslysta. Kaip tik gali kabiniesi į gyvenimą. Niekas paramos neprašo iš gero gyvenimo. Neįmanoma suprasti, kodėl Vilniuje ir Panevėžyje skirtingi įstatymai, kodėl čia paramai nėra pinigų, kai tiek lėšų buvo sutaupyta“, – apmaudą liejo I. J.

Teisinasi nežinoję

Paramos teikimo komisijai vadovaujanti Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė tvirtina apie I. J. atvejį girdinti pirmą kartą.

„Negaliu pasakyti, koks specialistas ją konsultavo, bet Paramos teikimo komisijoje nė karto nesame nuskriaudę nė vieno pašalpos prašiusio sergančiojo onkologine liga“, – tvirtino S. Jakštienė.

Pavaduotoja svarstė, jog panevėžietei specialistė patarė kreiptis rudenį žinodama, kad tuomet jau bus patvirtinti nauji vienkartinių socialinių pašalpų dydžiai.

Kokiais kriterijais vadovautis ir kokia suma remti patekusiuosius į bėdą, kiekviena savivaldybė sprendžia savo nuožiūra.

Panevėžyje vienkartinė pašalpa skiriama keliais atvejais. Dažniausi keturi: sergant tam tikromis ligomis, tarp jų ir onkologinėmis, taip pat nukentėjusiesiems nuo gaisro, paleistiesiems iš įkalinimo įstaigos, globotiniams, sulaukusiems pilnametystės.

Skiriant pašalpą, vertinami prašančiojo turtas bei pajamos. Didžiausia vienkartinė parama numatyta sunkiems ligoniams (228–380 Eur), mažiausia – grįžusiesiems iš įkalinimo įstaigų (76 Eur).

Sumažėjo remtinųjų

S. Jakštienė kategoriškai nesutinka su SADM skaičiavimais, kad Aukštaitijos sostinė iš skirtųjų 8,5 mln. Eur socialinių pašalpų ir kompensacijų sąskaita sutaupė net 63 proc. Savivaldybės atstovės teigimu, iš šių lėšų pernai liko nepanaudoti beveik 2 mln. Eur, o tai yra apie 22 proc.

„Nežinau, kaip ministerija skaičiuoja, bet mūsų skaičiai skiriasi kardinaliai“, – pabrėžė pavaduotoja.

Panevėžys socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms nuo 2015-ųjų kasmet gauna tą pačią – 8,5 mln. Eur – sumą. Ji apskaičiuota remiantis 2011–2013 m. poreikiu. S. Jakštienės teigimu, natūralu, kad socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms dabar išleidžiama gerokai mažiau nei prieš aštuonetą metų: 2011–2013 m. Panevėžyje nedarbo lygis siekė 14,9–11,1 proc., šiuo metu Aukštaitijos sostinėje registruotas 7,6 proc. nedarbas.

„Prieš aštuonerius metus Panevėžyje buvo didelis nedarbo lygis ir reikėjo didelių lėšų socialinėms pašalpoms. Nepaisant to, kad dabar situacija pagerėjusi, gauname tą pačią sumą. Dėl to dalis lėšų lieka nepanaudotos“, – teigia S. Jakštienė.

Už socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms neišleistus pinigus Panevėžys pernai finansavo vaikų dienos centrus, skyrė lėšų neįgaliųjų reabilitacijai ir integracijai, užimtumo programai vykdyti, prie švietimo įstaigų tvarkė neįgaliesiems pritaikytą infrastruktūrą.

Pasak S. Jakštienės, už pašalpoms neišleistas lėšas pernai taip pat buvo perkami socialiniai būstai. Visgi vietoje planuotų daugiau nei 20-ies butų sugebėta nupirkti tik 16-iolika.

„Sulaukėme 40 pasiūlymų, bet daugiau nei pusė atkrito – vieni butai netiko, kitus savininkai greičiau pardavė“, – aiškino pavaduotoja.

Pasak jos, neišleisti pinigai perkelti į šių metų biudžetą ir už juos vėl bus perkami socialiniai būstai.

Laukia analizės rezultatų

SADM žemėlapis užrūstino ne vieną savivaldybę. Panevėžio rajono savivaldybės Finansų skyrius apskaičiavo, kad šioji iš pernai skirtųjų 3,5 mln. Eur nepanaudojo 11,3 proc., o ne 59 proc., kaip skelbia ministerija.

Vilniaus vadovai SADM pateiktus duomenis netgi pavadino „manipuliacija skaičiais“.

Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 procentai lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms.

Duomenis apie Lietuvos savivaldybių sutaupymus paviešinusi SADM suskaičiavo, kad iš visos šalies savivaldybėms pernai skirtų 223,3 mln. Eur nepanaudota 117,5 mln. Eur, arba 52,6 proc. lėšų. Ministerija pabrėžia iš anksto nevertinanti, gerai ar blogai buvo leidžiamos piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos. Šiuo metu SADM atlieka tokią analizę ir žada kovą pateikti rezultatus.

„Žemėlapis atskleidžia tik statistinę informaciją apie sutaupytas piniginės socialinės paramos lėšas. Tai reiškia, kad savivaldybės turėjo realią galimybę investuoti į socialinių paslaugų plėtrą, taip pat skurdo ir atskirties mažinimą“, – pabrėžiama ministerijos pranešime.

Anot SADM, nuo socialinių pašalpų ir kompensacijų likusius pinigus savivaldybės turi teisę išleisti kitoms įstatyme numatytoms socialinėms reikmėms, o tokių – net 12 kategorijų.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Panevėžys
• #pinigai
• #socialinė parama