-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Mūsų moterys iš tiesų mėgsta žemėje kapstytis. Daugiausia, aišku, į tokią veiklą įsijungia ir laisvėje daržus turėjusios, bet yra ir naujai šį pomėgį radusių nuteistųjų“, – teigia Panevėžio pataisos namų laikinoji direktoriaus pavaduotoja Loreta Skrickienė.
Pasak pašnekovės, šioje įkalinimo vietoje dabar bausmę atlieka 200 nuteistųjų. Aštuonios moterys čia kali su vaikais, tad su savo mažyliais esą mielai dirba ir laiką leidžia nuteistųjų darže, kur kiekvieną sezoną užauga pomidorų, agurkų, kitų tradicinių daržovių.
„Vaikams pasodinta braškių, šilauogių, žemuogių. Yra ir šiltnamis. Dabar jau ruduo ir derlius visur nuimtas, neseniai nuskynė moliūgus“, – sako L. Skrickienė ir priduria, kad tokie žemės ūkio darbai įstaigoje nėra visiškai laisvi – nuteistosios turi griežtą dienotvarkę ir į kiemą išeina tik nustatytu metu.
Sėklų, sodinukų moterims nelaisvėje paprastai, pasak pašnekovės, dovanoja jų prižiūrėtojai, kartais nusiperka ir pačios kalinės. Nuo žiemos jos jau pradeda ant kamerų palangių auginti pirmuosius augalų daigelius ir sulaukusios palankaus oro viską neša į lauką.
Užaugintas gamtos gėrybes, pasak pavaduotojos, sunaudoja pačios daržininkės.
Daržininkystė ir sodininkystė, L. Skrickienės teigimu, puiki prevencijos priemonė nuteistosioms socializuotis ir išmokti naujų dalykų. Todėl pataisos namai vykdė ne vieną projektą žaliosioms oazėms kalėjimo teritorijoje kurti.
Gėlininkystės paslapčių moteris neseniai mokė Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus narys, aktyvus visuomenininkas, 2018-ųjų metų panevėžietis Gintautas Šimkus. Su šio miestiečio pagalba rugsėjį pataisos įstaigos teritorijoje įkurtas naujas gėlynas.
„Pataisos namuose nuo vasaros vyksta požeminių komunikacijų remontas. Dėl to teko naikinti nuteistųjų išpuoselėtą rožyną. Dalis išrautų rožių neišgyveno ir iš karto nunyko, kitas išsaugojome ir perkėlėme į naują vietą, sukurtą žaliąją oazę reprezentatyviausioje įstaigos vietoje“, – džiaugiasi pavaduotoja.
Nedideliame žemės plote buvo išpjauti menkaverčiai krūmai. Kurdami gėlyną savanoris su nuteistomis moterimis čia plušėjo nuo ankstyvo ryto iki vakaro: iš plastikinių vejos bortų padarė saleles, kuriose įsitaisė G. Šimkaus dovanoti sidabrakrūmiai, žemaūgės rutulinės tujos, hortenzija. Žemė aplink daugiamečius augalus uždengta agroplėvele ir apiberta mulčiu iš pušų žievės.
„Atskiros spalvos ir zonos išryškins kiekvieną augalą bei suteiks jaukumo įstaigai“, – dalijosi idėjomis G. Šimkus ir žadėjo pavasarį tęsti darbus.
Savanoris pabrėžia, jog grožiu ir gyvybe pulsuojančios augmenijos kompozicijos – tai šviesa, džiaugsmas ir vitaminai sielai.
Gamtos mėgėjas su Panevėžio pataisos namais bendradarbiauja jau nuo 2016 metų, kai čia padėjo sodinti rožynus. Vyras neslepia, kad pirmieji susitikimai su kalinčiomis daržininkėmis jam buvo truputį nejaukūs. Nors G. Šimkus nemažai metų dirbo policijoje ir ne kartą lankėsi areštinėje, pataisos namų atmosfera pasirodė šiek tiek kitokia.
„Ypač nesmagu, kai pro tave praeina būrys bausmę atliekančių moterų. Bet, kai ėmiausi darbo ir nebesidairiau, kaip per pirmą apsilankymą, – viskas pasikeitė. Girdėjau padėkos žodžius, pagyrimus“, – pasakoja su nuteistosiomis įstaigos aplinką gražinęs panevėžietis.
G. Šimkus sako, kad jam pasirodžius net senyvo amžiaus moterys norėjo prisijungti prie darbų. Tačiau sodininkas rugsėjį kurdamas gėlyną turėjo dvi pagrindines pagalbininkes ir mokines. O būrys kitų moterų padėjo sunešioti kibirais dvi tonas žvyro skaldos.
„Mano pagalbininkės labai norėjo išmokti viską ir stengėsi daug dirbti. Jas nuolat reikėjo stabdyti, nes man kuriant svarbus kiekvienas žemės centimetras“, – pasakoja pašnekovas.
G. Šimkus pabrėžia, kad Katalikų bažnyčios katekizme yra įvardinti gailestingumo darbai kūnui ir sielai: kalinį sušelpti, nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti.
„Esu dėkingas likimui ir Panevėžio pataisos namų administracijai už suteiktą galimybę prisiliesti prie šių darbų…“ – sakė vyras.
