Gyvenimo kokybės reitinge Panevėžio pozicijas labiausiai smukdė du rodikliai: didžiausias miesto skaudulys – demografija bei materialinės gyvenimo sąlygos. G. KARTANO nuotr.

Surikiavo savivaldybes. Kurioje gyventi geriausia ir kur – blogiausia?

Surikiavo savivaldybes. Kurioje gyventi geriausia ir kur – blogiausia?

Pagal Finansų ministerijos pateiktą savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą, geriausios gyvenimo sąlygos sukurtos vilniečiams.

Iš šešių vertintų sričių Panevėžys tarp lyderių įsitvirtinęs pagal sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, taip pat patenka į pirmąjį savivaldybių dešimtuką švietimo, gyventojų verslumo srityse. Vis dėlto tarp penkių miestų, kuriose gyvenimas kokybiškiausias, Panevėžio nėra.

Aukštaitijos sostinė bendroje reitingo lentelėje atsidūrė tik antrajame dešimtuke.

Jos poziciją labiausiai smukdė didžiausias miesto skaudulys – demografija ir materialinės gyvenimo sąlygos.

Virš Panevėžio – dar dvylika

Finansų ministerijos duomenimis, pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius 2013–2020 metais stabiliai užėmė pirmą vietą.

Už jo rikiuojasi Kauno ir Klaipėdos miestai, mažiausia Lietuvoje, vos 3 000 gyventojų teturinti Neringos savivaldybė, jungianti Nidą, Juodkrantę, Preilą ir Pervalką, bei Kauno rajonas.

O prasčiausiai Lietuvoje gyvenimas, 2020-ųjų duomenimis, klostėsi Ignalinoje, Zarasuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Kalvarijoje.

Penktasis pagal dydį Lietuvos miestas Panevėžys pagal gyvenimo kokybės indeksą iš 60 savivaldybių užėmė 13 vietą, Panevėžio rajonas atsidūręs 25-oje.

Šis indeksas sudarytas iš gyvenimo kokybę atspindinčių rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomenins aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.

Tarp vidutinių

Pagal materialines gyvenimo sąlygas, Finansų ministerijos duomenimis, 2020-aisiais Panevėžį lenkė trylika šalies savivaldybių.

Tais metais Aukštaitijos sostinėje vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė 837 eurus.

Materialiai geriau nei panevėžiečiai gyveno ne tik vilniečiai, 2020-aisiais gaudavę 1 034 eurų vidutinį atlyginimą, ar kauniečiai, klaipėdiškiai, bet ir Kėdainių gyventojai, uždirbdavę 892 eurus atskaičius mokesčius, taip pat didesnius atlyginimus gaudavę Trakų gyventojai.

Nors ir menka, visgi šiokia tokia paguoda Aukštaitijos sostinei, kad kaimynų šiauliečių materialinė padėtis buvo dar prastesnė. Pagal šį kriterijų Šiauliai – tik dvidešimta savivaldybė Lietuvoje.

Panevėžio rajono gyventojų finansinė padėtis dar sudėtingesnė, verta vos 30 vietos šalyje. Rajone 2020-aisiais vidutinis atlyginimas siekė 749 eurus.

O sunkiausiai verčiasi Šalčininkų ir Kalvarijos gyventojai.

G. KARTANO nuotr.

G. KARTANO nuotr.

Ankščiau nei Vilniuje, erdviau nei Šiauliuose

Materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis įvertintas ne tik atsižvelgus į uždarbį savivaldybėse, bet ir dar pagal kelis kriterijus, vienas jų – gyvenimo sąlygos, tai yra vienam gyventojui tenkantis naudingasis plotas.

2020-aisiais vienam panevėžiečiui teko 32,60 kv. m tokio ploto, Vilniuje – 33 kv. m, Kaune – 34,30 kv. m, o štai Panevėžio rajone – net 47,30 kv. m.

Bet šiauliečiai gyvena labiau susispaudę nei panevėžiškiai. Saulės mieste vienam gyventojui tenka 31,50 kv. m naudingojo ploto.

Įdomu, kad Finansų ministerijos sudarytame gyvenimo kokybės bendrame indekse aukštoje ketvirtoje vietoje atsidūrusios Neringos savivaldybės gyventojų materialinės sąlygos įvertintos irgi kaip vienos prasčiausių šalyje. Pagal šį kriterijų Neringa nusmukusi net į 50 vietą.

Tarp dešimties versliausių

Panevėžiečiai – pakankamai verslūs žmonės. Tą rodo Aukštaitijos sostinei tekusi 9-oji vieta pagal

gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo kriterijų.

Tūkstančiui Panevėžio gyventojų 2020-aisiais teko 2 118 eurų materialinių investicijų ir 41,81 veikiančio ūkio subjekto.

Versliausi Lietuvoje, kaip rodo Finansų ministerijos duomenys, yra kurortinės Neringos, taip pat Klaipėdos, Palangos, Vilniaus ir Kauno gyventojai.

Sostinėje tūkstančiui jos gyventojų prieš porą metų teko per 5 000 eurų materialinių investicijų ir 65,28 ūkio subjekto, o tai reiškia ir kur kas didesnę darbo vietų pasiūlą.

Tačiau pagal šiuos rodiklius vilniečius toli aplenkę neringiškiai. Gražiausio Lietuvos kurorto Neringos tūkstančiui gyventojų 2020 metais teko 5 639 eurai materialinių investicijų ir net 81,57 ūkio subjekto.

Įdomu, kad verslesni už panevėžiečius pasirodė esantys ne tik didmiesčių ir pajūrio gyventojai, bet taip pat mažeikiškiai.

O štai šiauliečių verslo gyslelė kur kas silpnesnė. Saulės miestas pagal gyventojų verslumą net penkiomis pozicijomis žemiau už Panevėžį – tik keturioliktas.

Į ligoninę patekti lengviau

Panevėžiečiai, sprendžiant pagal gyvenimo kokybės indekso rodiklius, ne tik verslūs, bet ir turėtų būti vieni sveikiausių Lietuvoje.

Sveikatos paslaugų srityje 2020 metų lyderės buvo Kauno, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės, o štai Vilniaus užėmė tik septintą poziciją.

Panevėžyje tais metais 10 tūkst. gyventojų teko 196 sveikatos priežiūros specialistai, Vilniuje – 202.

Tačiau globos, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos Aukštaitijos sostinėje lengviau prieinamos nei vilniečiams. Panevėžyje tūkstančiui gyventojų teko 2,94 tokios sveikatos priežiūros lovos, Vilniuje – 1,58.

Susirgus patekti į ligoninę Panevėžyje taip pat didesnės galimybės nei sostinėje. 2020-aisiais Panevėžio ligoninėse (be slaugos) 10 tūkst. gyventojų teko 91,40, o Vilniuje – 77,60 lovos.

Tačiau Aukštaitijos sostinėje giltinė švaistosi kur kas sparčiau. 2020-aisiais Panevėžyje 100 tūkst. gyventojų teko 1 140 mirusiųjų nuo neužkrečiamųjų ligų, Vilniuje – 1 089.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Gausiau kvalifikuotų mokytojų

Pirmajame šalies savivaldybių dešimtuke Panevėžys įsitvirtinęs ir pagal švietimo paslaugų kokybę. Šioje srityje Aukštaitijos sostinė – 7-oji Lietuvoje ir tik dviem pozicijomis atsilieka nuo Vilniaus. Geriausiai švietimo srityje tvarkosi Kauno, Kėdainių ir Pakruojo savivaldybės.

Įdomu, kad 2020-aisiais, reitingo sudarytojų duomenimis, Panevėžyje aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis siekė 0,63, o Vilniuje – tik 0,29.

Pusė panevėžiečių – išlaikomo amžiaus

Prasčiausi Panevėžio rodikliai – demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo srityje. Joje Aukštaitijos sostinei tekusi 56-oji vieta nusmukdė miestą visoje bendroje reitingų lentelėje. Netgi Panevėžio rajonas pašokęs keliasdešimt vietų aukščiau – užima 12-ą vietą.

Demografiniai rodikliai prastesni už Panevėžio tik Ignalinoje, Skuode, taip pat Anykščiuose ir Rokiškyje.

Įdomu, kad pagal šį kriterijų Lietuvoje pirmauja ne geriausias materialines sąlygas siūlantis Vilnius, bet Klaipėdos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Panevėžyje 2020-aisiais 100-ui gyventojų teko net 59-i išlaikomo amžiaus žmonės, Panevėžio rajone – 51. Vilniuje šis rodiklis siekė 50, o Vilniaus rajone – 46.

Savivaldybės kol kas palygintos tik pagal 2020-ųjų duomenis. Kaip gyvenimas jose pasikeitė per metus, Finansų ministerija pateikti planuoja kitų metų pradžioje, nes Statistikos departamentas 2021 metų duomenis pateiks tik gruodį.

Komentarai

  • Kaip pasiklosi, taip miegosi.Nieko nepadaryt, mes kažkiek loderiai.

  • toliau į skurdą. Ačiū, Landsbergi už laisvę!

    • Pašalpa vėluoja?

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų