Surastas Nepriklausomybės Aktas panevėžiečiams – ypatingas

Surastas Nepriklausomybės Aktas panevėžiečiams – ypatingas

Lietuvą apskriejusi džiugi žinia apie Vokietijoje surastą Nepriklausomybės Aktą panevėžiečiams ypatinga, nes Panevėžio krašte gimė ir dirbo net keletas signatarų.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas sako, kad su Panevėžiu susiję trys signatarai. Biržų rajone gimęs signataras Alfonsas Petrulis mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. Kazimieras Bizauskas gimęs Latvijoje, tačiau buvo pirmosios lietuviškos gimnazijos Panevėžyje vienas iš kūrėjų, mokytojas, savivaldybės tarnautojas.

Signataro, kunigo Kazimiero Stepono Šaulio pirmoji kunigavimo paskyrimo vieta buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. XX amžiaus pradžioje šis dvasininkas buvo ir bažnyčios vikaras, ir realinės mokyklos bei mergaičių gimnazijos kapelionas.

„Tų Aktų, pasirašytų tą pačią dieną ir turinčių tokią pat galią, buvo keletas egzempliorių. Čia toks simbolinis dokumentas. Jo turinys seniai ir gerai žinomas, kaip ir pasirašymo aplinkybės. Istorine, tyrimo prasme tai nėra didelis atradimas, bet tai yra simbolinis dalykas, ir visuomenei, be abejo, svarbus“, – apie Vokietijoje atrastą Nepriklausomybės Aktą sako A. Astramskas.

Beje, K. S. Šaulys paskelbė pirmąjį lietuvišką Panevėžio istorijos tekstą, jis buvo išspausdintas 1906 metais Peterburge išleistame kalendoriuje „Metraštis arba kalendorius 1906 metams“.

Reikšmingas įvykis

Žinia apie rastą Nepriklausomybės Aktą labai pradžiugino ir Juozo Balčikonio gimnazijos bendruomenę. Visi trys minėti signatarai yra susiję su gimnazija.

„Su vaikais per pamokas aptarėme, kad tai reikšmingas simbolinis įvykis Lietuvai pasitinkant šimtmetį“, – „Sekundei“ teigė gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako, kad su šia gimnazija susiję net trys Akto signatarai. T.Šiaudinio nuotr.

J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako, kad su šia gimnazija susiję net trys Akto signatarai. T.Šiaudinio nuotr.

Pats jauniausias signataras K. Bizauskas buvo vienas lietuviškos gimnazijos steigėjų kartu su Marija Giedraitiene-Putramantiene ir kunigu Juozu Stakausku. Jie visi priklausė „Saulės“ – katalikiškai švietimo – draugijai. Be to, signataras dirbo inspektoriumi. Dar du signatarai – Kazimieras Steponas Šaulys ir Alfonsas Petrulis – mokykloje dirbo mokytojais.

„Manau, kad tas atradimas yra ir šventė, ir džiugesys. Aišku, simbolinis, nes jau žinojo, kad yra“, – sakė direktorius.

Jis prisipažino, kad labai keista, jog istorikai beveik šimtmetį nesugebėjo surasti archyvuose šio dokumento.

„Ten pirmas sakinys ir yra: „Kreipiamės į Rusijos ir Vokietijos vyriausybes su prašymu pripažinti… Net aiškiai nurodyta, kur ieškoti“, – stebisi R. Dambrauskas.

Gimnazija planuoja įamžinti penkių su ja susijusių, Lietuvą kūrusių žmonių atminimą: trijų signatarų bei dviejų Steigiamojo Seimo narių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Salomėjos Stakauskaitės.

Pasak direktoriaus, miesto Savivaldybės prašyta pinigų atminimo lentai ant mokyklos fasado įrengti. Jeigu jų nebus gauta, gimnazija nenuleis rankų ir svarstys, kaip būtų galima kitaip įamžinti šių žmonių atminimą.

Be to, kitais metais ketinama įamžinti K. S. Šaulio atminimą. Direktorius pasakoja, kad vidiniame gimnazijos kiemelyje kasmet kabinami žymių žmonių bareljefai.

„Kazimieras Steponas Šaulys labai nusipelnė. Buvo ambasadorius įvairiose valstybėse, mokyklos tikybos mokytojas. Šimtmečio proga kitais metais per Paskutinio skambučio šventę, jei tėvai sutiks ir finansuos, atidengtume bareljefą“, – kalbėjo R. Dambrauskas.

Rado ten, kur ir turėjo būti

Yra ir daugiau Panevėžio apskrityje gimusių signatarų: Rokiškio rajone gimė Vladas Mironas, Pasvalio rajone – Jonas Vileišis.

Vienintelis gyvas likęs Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas Tomas Šernas – signataro Jokūbo Šerno, gimusio Biržų krašto Jasiškių kaime, giminaitis.

„Buvo teisininkas. Kartu su broliu, evangelikų reformatų kunigu, buvo politiškai ir kultūriškai aktyvūs. Iš jų dviejų išrinko teisininką, nes Taryboje buvo užtektinai katalikų kunigų“, – „Sekundei“ apie giminaitį pasakojo T. Šernas.

Pasak jo, giminystė su signataru gal ne visai tiesioginė – jis senelio dėdė. „Pagaliau baigėsi ta mistika ir paslaptis. Reikėjo ieškoti ne aviliuose ir partizanų žeminėse, o ten, kur dokumentai turėtų būti, – archyvuose. Va ir atsirado. Šiaip juokinga. Be abejo, ir džiugu, kad pagaliau turėsime tokį dokumentą“, – apie neeilinį įvykį sako T.Šernas.

Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba Vokietijoje atradęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Liudas Mažylis.

Signataras, vyskupas Justinas Staugaitis – Panevėžyje žinomo mediko Dariaus Staugaičio ir miesto Savivaldybės tarybos nario Valdo Staugaičio giminaitis.

V. Staugaičio teigimu, vyskupas buvo jo prosenelio brolis. Medžiagą apie giminaitį rinko ne vien istorikai, bet ir pati šeima. Vos išgirdęs džiaugsmingą žinią, V. Staugaitis sako tuoj puolęs ja dalytis su kitais.

Kartu tai tarsi dviguba šventė. Pernai minėta vyskupo J. Staugaičio 150 metų gimimo sukaktis, o šiemet surastas Lietuvai svarbus dokumentas, kurį pasirašė ir jis.

Faktai

Trečiadienį Vokietijos diplomatiniame archyve VDU prof. Liudas Mažylis rado vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.

Pagal išsilavinimą chemikas, 62 metų L. Mažylis jau du dešimtmečius VDU dėsto politikos mokslus.

Greta vokiškojo varianto buvo įrištas ir lietuviškas nutarimo variantas su 20 Tarybos narių parašų. Jis buvo įsegtas į bylą kovo mėnesį.

Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“.

Bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios Nepriklausomybės Aktas su 19 signatarų parašais. Šiame Akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.

Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis ketvirtadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve turėjo apžiūrėti rastą dokumentą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Akto originalo suradimas – nepaprastai džiugi žinia belaukiant valstybės 100-mečio.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Vyriausybė dės visas pastangas susigrąžinti dokumentą, ir Akto radimą vertina kaip vieną geriausių žinių šiemet.

Valstybės vadovai susisiekė su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuru dėl Akto ir tiria, kaip ir kada būtų galima dokumentą sugrąžinti į Lietuvą.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų