Staniūnų g. 99 numeriu pažymėtame name gyvenanti E. Ardavičienė guodžiasi, kad dėl painios namų numeracijos ji jau prieš šešerius metus kreipėsi į Savivaldybę, kad ši bent įrengtų nuorodas, kaip rasti jos namus, tačiau jokio atsako nesulaukė. V. Bulaičio nuotr.

Sunkumų prislėgtai panevėžietei atsuko nugarą

Sakoma, kad bėdos po vieną nevaikšto. Staniūnų gatvėje gyvenanti Eugenija Ardavičienė per pastaruosius mėnesius išgyveno tikrą pragarą.

Į narkotikus įnikęs jaunesnysis sūnus, į mamos namus, kol ši gulėjo ligoninėje, prisikvietęs neaiškių tipų, apvogė ir suniokojo turtą. O galiausiai praėjusią savaitę pastatus padegė. Moteriai skaudu ir dėl to, kad jos buvo paprašyta atlyginti nuostolius už gaisre sudegusius šiukšlių rūšiavimo konteinerius.

Kaip pasakojo E. Ardavičienė, prieš savaitę, rugsėjo 13-osios popietę, iš namų išvarytas jaunėlis sūnus griebėsi keršto – padegė vieną iš nuosavame sklype stovinčių medinių pastatų. Kadangi namas itin kuklus, gyvenamąsias patalpas moteris buvo įsirengusi ir pagalbiniame pastate. Ugnies liežuviai sunaikino pastatą iki pamatų.

Sudegė ir visas jame buvęs turtas: drabužiai, batai, dvi siuvimo mašinos, žoliapjovė, įvairūs buities daiktai. Liepsnos sunaikino ir žiemai paruoštas malkų atsargas. Tarp sudegusių daiktų buvo ir trys atliekų rūšiavimo konteineriai.

E. Ardavičienės teigimu, gal ir būtų buvę galima išgelbėti bent dalį turto, tačiau ugniagesių gelbėtojų ekipažas ilgai klaidžiojo, kol rado, kaip privažiuoti iki gaisro vietos. Mat Staniūnų gatvės 99 numeriu pažymėtas namas, prieš kelerius metus čia pradėjus dygti naujų nuosavų namų kvartalui, liko be keliuko.

Pasiekti moters namą dabar galima tik iš Gumbės gatvės. Tačiau kol specialiosios tarnybos rado privažiavimą, o paskui ir vandens šaltinį, medinis pastatas sudegė. Laimė, kad ugnies liepsnos nespėjo persimesti ant šalia stovinčių gyvenamųjų namų, sudegė tik arčiausiai stovėjusi kaimynų tvora.

„Jau daug metų miesto Savivaldybė man žada, kad padarys keliuką, kur jis ir anksčiau buvo. Dabar aplink mano namą tik didesnio numerio namai, tad visi klaidžioja. Ir šįkart buvo tas pats – ugniagesiai gelbėtojai negalėjo ilgai rasti ir privažiuoti, neužteko vandens žarnų. Bent jau pastatytų ženklą nuo Staniūnų gatvės, kur rasti mano namą. Aš esu patyrusi dvi sudėtingas širdies operacijas, krūtinėje įdėtas širdies stimuliatorius, dar laukia širdies vožtuvo operacija. Man gali bet kada prireikti skubios medikų pagalbos ir tikrai nesu pajėgi eiti jų pasitikti. Jeigu mane atskyrė nuo viso pasaulio, tai bent nuorodas galėjo pastatyti“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.

Reikėjo šokti į liepsnas?

Pamačiusi, kad liepsnos kėsinasi sunaikinti visą jos turtą, moteris tiesiog pievoje nualpo. Grįžusios iš ligoninės jos laukė dar vienas smūgis – „Panevėžio specialus autotransportas“ moteriai pateikė 64 eurų sąskaitą už gaisre sudegusius tris atliekų rūšiavimo konteinerius.

E. Ardavičienei nesuvokiama, kad net tokiu atveju nėra elementariausio žmogiškumo. Iš 176 eurų neįgalumo pensijos gyvenančiai panevėžietei tai didžiuliai pinigai, ypač dabar, kai po gaisro liko ir be malkų, ir be žieminių drabužių. Be to, kiekvieną mėnesį būtiniausiems vaistams nuo širdies ligų ir astmos tenka pakloti apie šimtą eurų.

„Man tai protu nesuvokiama. Vadinasi, man reikėjo šokti į atvirą liepsną ir gelbėti konteinerius, rizikuojant savo gyvybe? Mano sveikata tokia, kad aš net iš savo namų negaliu išeiti, o daugiau nieko nėra, tik šuniukas“, – graudinosi moteris.

Prieš daug metų našle likusi moteris neturi, kas jai galėtų padėti. Ji pati yra medikė, tačiau dėl širdies ligų dirbti nebegali, jai pačiai jau reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Vyresnysis sūnus visomis išgalėmis stengiasi padėti mamai, tačiau jis pats dabar nebegali dirbti jokio sunkaus fizinio darbo ir laukia stuburo operacijos. Vidurinėlis turi net penkis vaikus, paėmęs paskolą būstui, tad pačiam tenka sukti galvą, kaip visas atžalas išleisti į mokslus. O jaunėlis – didžiausias mamos galvos skausmas. Pasak moters, trečiasis sūnus, kol nepasuko klystkeliais, taip pat kabinosi į gyvenimą, tačiau dabar yra didžiausia šeimos gėda.

Kol gelbėtojai rado, kaip privažiuoti prie moters namų, medinukas supleškėjo iki pamatų. Nedaug trūko, kad ugnies liežuviai persimestų ant šalia stovinčių gyvenamųjų namų.

„Du kursus universitete baigė ir pradėjo vartoti narkotikus. Prasidėjo baliai festivaliai, įtartinos kompanijos. Galiausiai metė mokslus, atsidūrė kalėjime“, – virpančiu balsu apie jauniausią sūnų „Sekundei“ pasakojo E. Ardavičienė.

Tik išėjęs iš kalėjimo jaunylis įsiprašė į mamos namus. Su jo atėjimu mažuose, bet tvarkinguose moters namuose baigėsi ir ramybė. Nors vyresnieji broliai ir bandė atvesti į doros kelią jaunylį, tačiau nesėkmingai. Ne vieną kartą buvo kviečiama ir policija, tačiau ir ji nieko negalėjo padaryti – išsiveždavo, bet po poros valandų ir vėl paleisdavo. Kol galiausiai po vieno kivirčo su sūnumi moteris atsidūrė ligoninėje. O kol jos nebuvo, sūnus, prisikvietęs neaiškių tipų, šeimininkavo namuose.

Po neprašytų svečių apsilankymo namai buvo apvogti – ilgapirščiai išnešė viską, ką galima buvo panešti. Negana to, sulaužė grindis, spinteles, net čiaupus vonioje.

„Iš ligoninės grįžau namo, bet kai pamačiau, kuo virto mano namai, vėl atsidūriau ligoninėje. Sūnus teisinosi, kad tai ne jis, o čigonai, kuriuos buvo pasikvietęs, jį nugirdė ir viską išvogė“, – guodėsi moteris.

Ieškos išeities

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Arvydas Šatas teigė, kad jie turi E. Ardavičienės raštą, kuriame prašoma įrengti keliuką link jos namų arba bent pastatyti Staniūnų gatvėje nuorodas, kaip būtų galima pasiekti 99 namą. Toks raštas Savivaldybei jau buvo įteiktas prieš šešerius metus, bet tuometis skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius tikino, kad Savivaldybė neturi lėšų šiems darbams. Tad buvo informuoti tik medikai, kaip atrasti Staniūnų gatvės 99 namą.

„Kas buvo anksčiau, nieko komentuoti negaliu, bet dabar E. Ardavičienės raštas yra perduotas atsakingiems specialistams, kurie ir spręs, ką šioje situacijoje galima padaryti, kad specialiosioms tarnyboms nereikėtų klaidžioti“, – teigė A. Šatas.

Jo teigimu, esminė klaida buvo padaryta projektuojant naują gyvenamųjų namų rajoną. Įvažiuoti į E. Ardavičienės namus galima iš Gumbės gatvės. Jeigu būtų buvęs suteiktas kitas adresas, nekiltų problemų ir niekam nereikėtų klaidžioti painiomis gatvelėmis. Tačiau tą padaryti nėra taip paprasta.

„Išties tai klaidus privažiavimas. Klaidų buvo padaryta projektuojant, dabar žiūrėsime, kaip būtų galima kuo paprasčiau išspręsti šią situaciją“, – patikino A. Šatas.

Už sudegusius konteinerius sąskaitą pateikusio „Panevėžio specialaus autotransporto“ užsakymų priėmimo poskyrio vadybininkė Jurgita Juodviršienė „Sekundei“ teigė, kad visi atliekų konteineriai gyventojams yra išduodami nemokamai pagal panaudos sutartį. Pasirašydami sutartį gyventojai įsipareigoja saugoti jiems patikėtą turtą, o jeigu kas atsitinka, atlyginti nuostolius. Deja, sutartyje jokių išimčių nenumatyta.

„E. Ardavičienė prašė leisti nemokėti už sudegusius konteinerius. Turėjome kelis atvejus, kai gyventojai neatsargiai elgdamiesi sudegino jiems patikėtus konteinerius ir visais atvejais prašėme atlyginti žalą. Šiuo atveju yra kiek kitaip, tai išskirtinė situacija, tad dar spręsime, ką daryti“, – sakė J. Juodviršienė.