Sunkios formos priklausomybė nuo… oro

Sunkios formos priklausomybė nuo… oro

Menkiausią oro permainą pajuntate visu kūnų: ima šokinėti kraujospūdis, sumažėja darbingumas, paaštrėja lėtinės ligos? Jums nepasisekė. Esate vieni iš tūkstančių žmonių, kuriuos specialistai vadina meteojautriais.

Apie tai, kad orai veikia mūsų savijautą, kalbama nuo seno. Pakitusi – ypač staiga – oro temperatūra, drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis veikia mus visus. Bet ypač smarkiai – žmones, turinčius bent menkiausių širdies, kraujagyslių, plaučių problemų, sergančius nervų sistemos, virškinamojo trakto, sąnarių ligomis.

Ne liga – tik simptomas

Sunkiausiai meteorologines karuseles pakelia hipertenzikai ir širdininkai. Jų organizmo reakcija į tokius išorinius veiksnius kaip oro sąlygos gali pasibaigti fatališkai – hipertenzine krize arba infarktu.

Nors sergantiesiems bronchų ir plaučių arba kaulų sistemos ligomis permainingi orai – irgi peilis, mat tenka kęsti dusulį arba sunkiai pakeliamus skausmus.

Tradicinės medicinos atstovai priklausomybę nuo oro laikė mitu. O šiandien jau rengia konferencijas, kad sutartų, kaip kovoti su šia problema.

Ekspertų manymu, meteopriklausomybė, arba meteopatija, nėra savarankiška liga – tik asteninis sindromas, pasireiškiantis kartu su pačiais įvairiausiais negalavimais ir sutrikimais.

Pasak neurologų, jautrumas oro kaitai tėra simptomas, reakcija į barometro slėgio ir geomagnetinio Žemės lauko pakitimus. Esą jeigu žmogus serga kokiomis nors ligomis, sukeliančiomis astenines būsenas, į lietų, sniegą (arba jų nebuvimą) gali reaguoti aštriau nei visiškai sveiki žmonės, kurie reguliariai sportuoja, o jų fizinė ir psichinė būklė puiki.

Neurologų nuomone, į orus ūmiausiai reaguoja žmonės, kenčiantys dėl kraujagyslių vegetodistonijos, hipertonijos, diabeto, skydliaukės ligų, lėtinių plaučių ir inkstų ligų, reumatizmo… Beje, šis simptomas gali būti slaptu ženklu, kad sergate viena minėtų ligų.

Pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms dvi trys dienos iki pasikeičiant orui pradeda skaudėti sąnarius. Reaguoja į orus ir sergantieji depresija: vos už lango susikaupia debesys, tokie žmonės ima tiesiog merdėti.

„Gadina“ net kraują

Be orų kaitos, didžiulę įtaką organizmui daro magnetinės audros. Jų metu daugeliui žmonių pakinta arterinis kraujospūdis. Be to, magnetinės audros sustiprina „stabdymo“ procesus centrinėje nervų sistemoje – lėtina sąlyginius refleksus. Neatsitiktinai siaučiant tokioms audroms padaugėja eismo įvykių, nes sulėtėja ir vairuotojų, ir pėsčiųjų reakcija.

Magnetinių audrų metu dauguma mūsų skundžiamės, kad kojos tampa it švininės, širdis daužosi, suprastėja regėjimas, jautresnius žmones ima slėgti nerimas ir blogio nuojauta. Mokslininkai išsiaiškino, kad tokiomis sąlygomis pasikeičia net kraujo sudėtis. Gali sumažėti hemoglobino ir eritrocitų kiekis, todėl kraujo tyrimas, atliktas pačiame magnetinės audros įkarštyje, gali būti netikslus.

Specialistai pastebėjo, kad kai kurie žmonės artėjančią magnetinę audrą pajunta jau prieš kelias dienas, o kai kuriems mūsų sveikata sutrinka po audros praėjus dienai, dviem ar net daugiau. Bet kuriuo atveju statistika nėra guodžianti: daugiausia infarktų įvyksta per pirmąsias tris magnetinės audros dienas.

Kenčiame, nes gyvename mieste

Kokie gi veiksniai nulemia, jautrus žmogus orui ar ne? Amerikiečiai specialistai šiuo klausimu turi kelias hipotezes.

Pagal vieną jų, ant mūsų miego arterijos sienelių yra savotiški jutikliai, fiksuojantys orų permainas. Jeigu slėgis kraujagyslėse staiga krinta, sukeliamas refleksas, apsaugantis organizmą nuo kraujotakos kolapso. Signalai apie tai per stuburo smegenis patenka į smegenų žievę ir prasideda reakcija, viena vertus, apsauganti organizmą nuo staigaus širdies kraujagyslių veiklos sutrikimo, bet antra vertus – visiškai pakeičianti bendrą savijautą.

Anot kitos koncepcijos, didžiausią įtaką žmogaus savijautai daro atmosferos slėgio pokyčiai. Šie svyravimai veikia ląstelių membraną, todėl aktyvuojami kai kurie medžiagų apykaitos produktai, sukeliantys žmogui mažesnį ar didesnį diskomfortą.

Įdomu, kad miestuose meteojautrių žmonių yra gerokai daugiau nei kaime. Šią aplinkybę veikiausiai nulemia ekologinė aplinka ir patiriamo streso lygis.

Dar daugiau: didmiesčių gyventojai neretai kenčia nuo vadinamųjų meteoneurozių. Mes prisiskaitome laikraščių, žiūrime televiziją, o žiniasklaida tik ir skuba pranešti apie visokius sveikatą neigiamai veikiančius Saulės pliūpsnius, magnetines audras… Išgirdę per radiją, kad rytoj bus sunki diena, su nerimu laukiame, kad pablogės savijauta. Daugelio specialistų nuomone, mes nusiteikiame sveikatos sutrikimui, o masinio visuomenės informavimo priemonės prie to nemažai prisideda.

 

Išmokite nepastebėti oro

Ką gi daryti, norint atsikratyti priklausomybės nuo orų? Gydytojai siūlo keletą elementarių, net banalių patarimų:

• Neužleiskite ligų, kuriomis jau sergate, – ir ypač lėtinių. Pasijutę blogai, būtinai nueikite pas šeimos gydytoją. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Reguliariai gerkite jums gydytojo skirtus vaistus.

• Pasistenkite gyventi sveikai. Žmonės, kurie teisingai maitinasi ir sportuoja, itin retai skundžiasi jautrumu oro permainoms. Todėl užsiimkite kokia nors fizine veikla – geriausia plaukimu, bet tiks ir rytinė mankšta. Tai puiki treniruotė širdies kraujagyslių sistemai.

Įpratinkite save prie vandens procedūrų: apsipylimų, išsitrynimo šaltu vandeniu, dušo, vonios.

• Daugelio šalių medikai geriausia meteopatijos profilaktikos priemone laiko sauną arba pirtį. Būtent pirtyje mūsų kraujagyslės „mokosi“ adekvačiai ir laiku reaguoti į temperatūrų kaitą. Žmonės, kurie reguliariai lankosi pirtyje, paprastai nejaučia jokių oro permainų.

• Visada gerai išsimiegokite. Jeigu kenčiate dėl nemigos, pasistenkite padaryti viską, kad ją išsigydytumėte.

• Venkite stresų ir neišsunkite iš savęs paskutinių jėgų. Esant kritinėms situacijoms neverta gerti vaistų nuo depresijos ir kitų psichotropinių preparatų – jie padarys jus dar jautresnius orams. Verčiau pasikliaukite senais gerais ir išbandytais vaistais – saule, grynu oru ir vandeniu. Patraukite į gamtą ir atsipūskite kaip reikiant. Per dieną gryname ore pasistenkite praleisti bent valandą.

• Magnetinių audrų dienomis – ir ypač jeigu jos sutampa su pilnatimi – medikai vis dėlto pataria prieš valgį gerti daržovių ir vaisių sulčių, sūraus mineralinio vandens arba vandens su šlakeliu citrinų sulčių. Vakarais – valgyti angliavandenių turtingą maistą, o prieš pat miegą nuo maisto susilaikyti.

• Žmonėms, kurie jautriai reaguoja į magnetinių laukų pakitimus, rekomenduojama į savo racioną įtraukti kuo daugiau žuvies, jūrų kopūstų, pieno, žirnių, pupelių, sojos ir lęšių. Jiems taip pat naudinga valgyti su lupenomis virtas bulves, keptus burokėlius ir obuolius.

• Vasarą užėjus magnetinei audrai reikia pradėti valgyti daugiau gintaro rūgšties turinčių uogų ir vaisių, tokių kaip agrastai, vyšnios, trešnės.

• Jeigu esate lengvai įtaigai pasiduodantis žmogus, atsiribokite nuo informacijos apie magnetines audras ir panašias atmosferines anomalijas. Liaukitės skaityti ir klausytis orų prognozių.

Komentarai

  • Lengva pasakyti ką valgyti,ką daryti.Mama gyvendama kaime ir dirbdama visą gyvenimą prasikamavo,o ir mes dukterys turim tą pačią bėdą.Vaistų nėra,išbandyta viskas !Paveldėjom Ką jauti aprašyti sunku,deja …

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų