P. ŽIDONIO nuotr.

Sumažėjo aludžių, bet ne klientų

Sumažėjo aludžių, bet ne klientų

Spynas ant alaus barų pakabinęs karantinas Panevėžyje penkiems jų paskelbė nokautą.

Iki pandemijos Aukštaitijos sostinėje veikė 55 tokios įstaigos. Dabar jų penkiomis mažiau.

Laukia geresnių laikų

Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus specialistė Grita Motiejūnienė atkreipia dėmesį, jog pusšimtis alaus barų figūruoja tik popieriuose – iš tiesų jų mažiau.

„Yra ne vienas dar neužsidaręs, tačiau veiklą sustabdęs alubaris“, – konstatavo G. Motiejūnienė.

Jos žodžius patvirtino ne vienas žmogus, kurio telefonas nurodomas kaip alaus baro savininko. Į skambutį atsiliepę Rožių, Tulpių, Klaipėdos, J. Basanavičiaus, Durpyno gatvėse registruotų aludžių šeimininkai kartojo laikinai sustabdę veiklą ir laukiantys geresnių laikų.

„Kai paliepus valdžiai per pandemiją uždarėm barą, taip vis neprisiruošiame atidaryti. Patys su žmona ir dirbome bare. Iš pradžių bijojom nuo lankytojų užsikrėsti kovidu, dabar atėjo sunkmetis, tai vėl nežinia, ar begalėsime išlaikyti alaus barą, ar turėsime iš jo pelno“, – teigė Naujamiesčio gatvėje šiuo metu duris užvėrusio alaus baro savininkas Bronius Kamantauskas.

Alaus baras jo šeimos verslu buvo daugiau nei dvidešimtį metų.

„Kiek visokiausių klientų kalbų per tą laiką prisiklausiau!“ – neslepia Bronius.

Naujamiesčio gatvėje esantis alaus baras po pandemijos durų neatvėrė, tačiau jo veikla tik pristabdyta. P. ŽIDONIO nuotr.

Naujamiesčio gatvėje esantis alaus baras po pandemijos durų neatvėrė, tačiau jo veikla tik pristabdyta. P. ŽIDONIO nuotr.

Sunkiausia girtų kalbos

B. Kamantauskas teigia, jog už baro pasikeisdami su žmona tikriausiai būtų stovėję ir alų pilstę iki pat šių dienų, jei ne tokiam verslui koją pakišusi pasaulinė pandemija.

„Nuo kovido numirė mano brolis. Mes su žmona, gavę tris skiepus, išsisaugojome. Bet išsigandome, kad ne visi barų lankytojai skiepijasi, gali užnešti virusą. Mes pensininkai, kaip nors išgyvensime ir be baro“, – svarstė panevėžietis.

B. Kamantauskas neatmeta galimybės dar kada nors atidaryti barą, nors, anot jo, Naujamiesčio gatvė nėra tam pati geriausia vieta.

Buvęs verslininkas įsitikinęs, kad aludės gyvuoja ir savininkams pelną neša įsteigtos prie turgų ar autobusų stočių. Ten didžiausias žmonių judėjimas, tad ir lankytojų daugiausia.

Į klausimą, kas sunkiausia alaus baro savininko darbe, B. Kamantauskas atsakė, jog sunkiausia būdavo klausytis girtų kalbų. Jei būtų galima atsukti laiką atgal, alaus baro nebesteigtų. Visų pirma todėl, kad šiam dirbant visas septynias dienas nuo ryto iki vėlumos, nelieka laiko šeimai.

„Tiesą sakant, iš tokių neprivalgiusių man mažai naudos. Tokie išgeria stiklinę – ir sminga.“

R. Butkevičius

Iš neprivalgiusių mažai naudos

J. Basanavičiaus gatvėje alaus barą įkūręs Romas Butkevičius teigė, jog pasibaigus pandemijai ir leidus vėl atidaryti alaus barus, paaiškėjo, kad per tą laiką pigaus alaus nišą užpildė prekybos centrai.

„Panevėžio parduotuvėse dabar galima nusipirkti butelį alaus už 1,2 euro“, – konstatavo R. Butkevičius.

Daugiausia klientų jis sako sulaukiantis, kai mokamos pašalpos.

„Ne vienas iki jų mokėjimo gyvena pusbadžiu, laukia pinigų, o sulaukęs lekia į alubarį. Tiesą sakant, iš tokių neprivalgiusių man mažai naudos. Tokie išgeria stiklinę – ir sminga“, – aludžių subtilybes aiškino R. Butkevičius.

Stoties gatvės alaus baro šeimininkas neslepia, kad net sunkmetis, gerokai išauginęs komunalinių paslaugų, maisto kainas, bare lankytojų nepraretino. P. ŽIDONIO nuotr.

Stoties gatvės alaus baro šeimininkas neslepia, kad net sunkmetis, gerokai išauginęs komunalinių paslaugų, maisto kainas, bare lankytojų nepraretino. P. ŽIDONIO nuotr.

Į darbą įkaušę

Pasak R. Butkevičiaus, daugiausia klientų alaus barai sulaukia rytais, į juos užsuka ne tik gyvenantieji iš pašalpų, bet ir einantieji į darbus.

„Esu klausęs tokių, kaip juos laiko darbdaviai? Nežinau, melavo ar ne, bet aiškino, kad jie geri darbuotojai, neva darbdaviai patys pastato alaus, kad tik dirbtų“, – pasakojo verslininkas.

Dieną, pasak alaus baro šeimininko, klientų mažiausia, jų vėl pasipila vakarais vyrams grįžtant iš darbų. Taip jau yra, kad labiau nei žmona ne vieną panevėžietį traukia bokalo brolija.

Sunkūs laikai aludžių neištuštino

Stoties gatvėje alaus barą įkūręs Eugenijus Misiūnas skaičiavo, kad metų pradžioje už jame išnaudojamą elektros energiją mokėjęs po 150 eurų per mėnesį, nuo liepos jos kaina šoktelėjo iki 400 eurų.

Ir vis dėlto jis teigia nesiryžtantis branginti produkcijos.

„Pabranginęs alų galiu greitai bankrutuoti“, – svarstė verslininkas.

Anot jo, tarp Panevėžio alaus barų ir taip nemaža konkurencija. E. Misiūnas vardijo, kad jau nebeliko netoli jo aludės buvusių bent dviejų Marijonų gatvėje ir taip pat Stoties gatvėje veikusių barų.

Tačiau sunkmetis, pašokdinęs komunalinių paslaugų, maisto kainas, aludžių klientams, regis, nė motais. E. Misiūnas patvirtino, kad, nepaisant visuotinio taupymo, pas jį lankytojų nesumažėjo.

Komentarai

  • vat kazkodel tai man asmeniskai situ girdyklu visiskai negaila, ir vadinti jas alaus barais kazkaip liezuvis neapsivercia, m y z a a l i n e , butu tikslus pavadinimas,

    • siaip tai ju vardas ‘SNARGLINES’ ir jos labai reikalingos .kiek penciju ir neigalumo pasalpu jos valstybei sutaupo

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų