Asmeninio albumo nuotr.

Sugerti pasaulį

Sugerti pasaulį

https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Vieni žmonės kaupia daiktus – skrupulingai valo dulkes nuo ilgus metus rinktų kolekcijų, kiti atmintyje saugo neįkainojamas patirtis. Tokie įspūdžių kaupikai yra panevėžietis Martynas ir jo žmona Ieva Gelumbauskai. Sutuoktinių porai kelionės po tolimus kraštus ir saldus pažinimo džiaugsmas tapę nesustabdomu gyvenimo varikliu.

Karantinas kvapą gniaužiančioje Ko Pangano saloje Tailande, nuotykių kupina kelionė po kraują kaitinančią dykumą Omane, aštuoni tūkstančiai kilometrų dulkėtais Australijos keliais ir, atrodytų, vidur niekur išdygę meno kūriniai. Tai tik maža dalis to, ką yra patyrę užkietėję keliautojai.

Aistrą kurstė knygos ir filmai

Gelumbauskai gyvena Vokietijoje, Diuseldorfo mieste. Martynas dirba gydytoju, baigia reumatologijos rezidentūrą. Ieva sukasi administracinio darbo verpetuose.

Žiemą, anot I. Gelumbauskės, gyvenimo ritmas sulėtėjęs, tad nemažai laiko šeima praleidžia namuose. Jau daugiau nei mėnesį jiems draugiją palaiko ir nauja gyventoja – katytė Luna, tad dabar ilgus vakarus leidžia trise.

Ieva ir Martynas susipažino turbūt pačioje gražiausioje Lietuvos vietoje – Nidoje. Vėliau abu persikraustė gyventi į Vilnių ir nuo tada nesiskiria. Tapo ne tik šeima, bet ir ištikimi kelionių kompanionai.

Keliauja jiedu kaip ir visi mirtingieji – laisvalaikiu, per atostogas. Bet buvo metas, kai to nebeužteko. Tuomet, kiek pasitaupę, sutuoktiniai metė darbus ir išvyko į net pusmetį trukusią kelionę po pasaulį.

Norą pažinti tolimus kraštus tiek Ieva, tiek Martynas juto nuo vaikystės. Abiem labai patiko knygos ir filmai apie keliones bei svečias šalis, nors nė minties neturėjo, kad kada nors pavyks jas aplankyti.

„Kelionė aplink pasaulį tais laikais atrodė ne ką labiau reali nei kelionė į Mėnulį“, – juokiasi Ieva. Bet internetas vis pildėsi nauja informacija apie keliones bei jų entuziastus, o į Lietuvą atėjus pigių skrydžių aviakompanijoms, atsirado ir reali galimybė pamatyti pasaulį.

Asmeninio albumo nuotr.

Į nuotykius leidžiasi dviese

Sutuoktiniai sako labai gerai atsimenantys, koks jaudulys užplūdo anuomet suvokus, kad už keliasdešimt litų galės sau leisti nuskristi į kitą dar nepažintos Europos galą. Tad nieko nelaukę susiruošė į savo pirmąją kelionę lėktuvu, ir kelionių virusas nuo to laiko jų nebepaleido. Tik maršrutai laikui bėgant tapo vis tolimesni ir sudėtingesni.

Studijų laikais susiorganizuoti keliones su didele draugų grupe, anot poros, būdavo gana lengva – vos ne kasmet susirinkdavo aštuonių žmonių kompanija. Tačiau dabar tai darosi vis sudėtingiau, todėl dažnai Ieva ir Martynas į keliones išsiruošia tiesiog dviese.

Pirmoji jų išvyka kartu buvo autostopu į Estiją, Taliną. Tąkart, neturėdami patirties, į kelią leidosi beveik be pinigų, miegojo miegmaišiuose parke, valgė mėsainius po vieną eurą ir prarado ketvirtį viso ir taip ne per didžiausio kelionės biudžeto keisdami valiutą.

Dabar Gelumbauskai skaičiuoja aplankę beveik trisdešimt pasaulio šalių. Didžiausią įspūdį lig šiol jiems palikusi Australija, kurioje viešėjo prieš pat prasidedant pandemijai.

„Tai milžiniška šalis – visas kontinentas, kurio, praleidę septynias aktyvaus keliavimo savaites ir nuvažiavę virš 8 000 kilometrų, jaučiamės palietę tik nedidelę dalį, – sako Ieva. – Karštis, raudonas smėlis, nesibaigiančios dykynės, tušti daugybę kilometrų besitęsiantys balto smėlio paplūdimiai ir kur ne kur prašokuojančios kengūros mus taip sužavėjo, kad norėtume ten dar apsilankyti ir ateityje.“

Pakeitė požiūrį

Paprastai Gelumbauskai gana mažai laiko praleidžia didmiesčiuose ir daugiau jo skiria neištyrinėtiems gamtos objektams.

„Užaugus tarp žalių pievų ir miškų, labai įdomu pamatyti kalnus ir beribes dykumas, nes tai yra visiškai kas kita, nei mes esame pratę. Ta galimybė pamatyti, sužinoti ir patirti kažką naujo, neįprasto turbūt ir yra pagrindinis mūsų kelionių variklis“, – svarsto M. Gelumbauskas.

Pasak sutuoktiniui pritariančios Ievos, kai keliauji – ypač po tolimesnes, egzotines šalis, – viskas yra nauja. Kiekviena diena atneša nepažintų patirčių, atradimų, žinių, kaip ir kuo gyvena žmonės, bet ypač – supratimą, kad mums vieną reikšmę turintis dalykas kitoje geografinėje zonoje gali reikšti visai ką kita.

„Pavyzdžiui, mums angliškas žodis „camping“, reiškiantis stovyklavimą, asocijuojasi su palapine prie ežero, o štai Omane, po kurį keliavome prieš kelis mėnesius, ta palapinė statoma tikrų tikriausioje dykumoje“, – pasakoja I. Gelumbauskė.

Kita pamoka poros laukė pietiniame Vietname, Saigone. Užsisakę kavos, Ieva su Martynu ją gavo šaltą su ledu. Šiaip jau tokios negeriančių ir nemėgstančių keliautojų susierzinimą greitai pakeitė suvokimas, kad niekas nekaltas, jog skirtinguose pasaulio kraštuose skiriasi ir supratimas apie standartinę kavą.

Asmeninio albumo nuotr.

Viruso įkaitai

Tuomet, kai pasaulį sukaustė pandemija, Gelumbauskai laiką leido kitame pasaulio gale. Buvo tik ką metę darbus ir išvykę į ilgą, bent pusmetį turėjusią trukti kelionę po Pietryčių Aziją ir Australiją. Laiką leido Vietname, kai šalys pradėjo viena po kitos užsidarinėti.

„Prisimenu pandemijos pradžioje visą pasaulį sukausčiusią didelę baimę, – pasakoja Martynas. – Vietnamas buvo ne išimtis. Į šalį atskridus lėktuvui su COVID-19 infekuotais keleiviais, prasidėjo panika, viešbučiai ėmė turistus išmetinėti už durų, restoranai – nebeįsileisti į vidų…“

Centriniame Vietname, po kurį tuo metu keliavo lietuviai, situacija dar nebuvo tokia bloga. Visgi suprato, kad šalį reikia palikti kuo greičiau. Tik kuria kryptimi?

„Iki šiol negalime atsidžiaugti, kad nusprendėme negrįžti į tuo metu baimės ir karantino sukaustytą Europą ir nusipirkome lėktuvo bilietus tiesiai į Tailandą“, – neslepia palengvėjimo Martynas.

Nors ištrūkti iš Vietnamo pasirodė ne taip paprasta. Pirmus du kartus skrydžio bilietai buvo tiesiog atšaukti ir tik trečiuoju bandymu porai pavyko pasiekti Tailandą. Kitą dieną sienas uždarė ir jis.

Sutuoktiniai neslepia: netrūko nei streso, nei baimės. Tačiau nusileidus Ko Samujo salos oro uoste pietiniame Tailande, nerimas dingo lyg burtų lazdele mostelėjus.

„Paukščiukai čiulba, aplinkui žalia, šalia jūra – jokios baimės ir panikos iš aplinkinių, – prisimena I. Gelumbauskė. – Iš karto žinojome, kad karantinui pasirinkome teisingą vietą.“

Netoli esančioje Ko Pangano saloje jiedu su Martynu praleido septynias karantino savaites. Tyrinėjo motoroleriu apylinkes, maudėsi jūroje ir lepinosi baseine, daug skaitė bei sportavo.

„Greitai įpratome prie ramaus salos gyvenimo ir nė nepastebėjome, kaip prabėgo laikas. Pandeminiai suvaržymai laisvėjo ir galėjome grįžti į Europą“, – šypsosi Ieva.

Asmeninio albumo nuotr.

Būtina pamatyti

Dar ir dabar I. ir M. Gelumbauskus šildo rudenį įvykusios kelionės į Omaną prisiminimai. Pakeliauti po šią šalį norėjo jau seniai, tad jos atsidarymą po pusantrų metų kovos su pandemija priėmė kaip asmeninį kvietimą.

Beribiai, į visas puses besidriekiantys auksiniai smėlynai tapo pagrindiniu iš Artimųjų Rytų parsivežtų įspūdžių akcentu. Sutuoktinių įsitikinimu, Omano dykumos yra tas pasaulio taškas, kuriame turėtų apsilankyti kiekvienas išskirtinių kelionių entuziastas.

„Patekome į tikrą smėlio karalystę, – pasakoja Ieva. – Namai ir kiti pastatai išnyksta tolumoje – aplinkui matyti tik smėlis, auksinės kopos ir kur ne kur pražingsniuojantis kupranugaris.“

Pasak lietuvių, kad ir kur nukaktų, jiedu visuomet yra sutinkami labai svetingai ir draugiškai. Tačiau yra kelios šalys, kurios bendravimo prasme paliko itin didelį įspūdį. Be Omano, tai dar Iranas ir Filipinai.

Asmeninio albumo nuotr.

Negaili nei vaišių, nei pramogų

„Žinome, kad pats žodis „Iranas“ daugelį turbūt baugina. Užtat žmonės ten – vieni svetingiausių, kokius esame sutikę, – tikina I. Gelumbauskė. – Pamatę gatvėje mūsų grupelę – po Iraną keliavome devyniese – dažnai užkalbindavo, norėdavo būtinai kartu nusifotografuoti. O viena šeima mus visus netgi pakvietė į svečius, į savo namus, surinko visus giminaičius, vietoje kepė tradicinę duonelę, pavaišino jų regione garsiais ledais su šafranu, supažindino su liaudies muzika ir netgi davė dovanėlių prieš išvykstant.“

Filipinuose, anot lietuvių keliautojų, žmonės labai mėgsta dainuoti. Susipažinus su filipiniečiu, vienas pirmųjų klausimų dažnai ir būna: „Ar tu dainuoji?“ Vieną vakarą išėję pasivaikščioti po Kamigino salą, Ieva ir Martynas buvo mielai priimti į vietinį karaokės vakarėlį.

„Įsidrąsinę sudainavome ir mes keletą dainų, – juokiasi Ieva. – Nė nepastebėjome, kaip paklausyti susirinko pusė kaimo, nors mūsų dainavimas toli gražu neprimena lakštingalos čiulbėjimo!“

Ir visgi Omanas, pasak sutuoktinių, muša visus svetingumo rekordus. Čia žmonės – nesvarbu, rytas ar vakaras, gyvenvietė ar vidurys dykumos, – visuomet pakvies išgerti tenykštės arabiškos kavos. Visada karštos ir tradiciškai patiekiamos su džiovintomis datulėmis.

„Buvome pakviesti kartu išgerti kavos vietinių vyrukų jų datulių palmių plantacijoje, kupranugarių piemens, dykumos gyventojų beduinų vidury dykumos, pakeliui sustoję pasigrožėti gražiu vaizdu ir ten sutikę tris atvykėlius iš Jungtinių Arabų Emyratų“, – omaniečių draugiškumu netruko įsitikinti Ieva ir Martynas.

Skirtumų ne tiek ir daug

Kelionėse pora iš Lietuvos sutinka daugybę naujų žmonių. Labiausiai dėl to, kad patys visada stengiasi pabendrauti su vietiniais, sužinoti daugiau apie gyvenimą jų šalyje. Taip pat pasitaikius progai persimesti keliais žodžiais su kitais keliautojais, nes įdomu išgirsti apie jų patirtis.

„Pastebėjome, kad atostogų metu žmonės būna atsipalaidavę, nori dalytis patirtais įspūdžiais, tad labai paprasta pradėti bendrauti“, – sako M. Gelumbauskas.

„Be abejo, tarp įvairių kultūrų yra ir nemažai skirtumų, – priduria Martynas. – Bet vis labiau įsitikiname, kad žmonės visame pasaulyje yra labai panašūs – turi panašių rūpesčių, džiaugsmų ir svajonių.“

Tiek daug keliaudami jiedu su Ieva neišvengiamai patenka ir į kuriozines situacijas. Štai kad ir prieš kelerius metus, kai su kompanija lankėsi Tailande. Rytą norėjo keltu plaukti į vieną salą, tad jau iš vakaro bandė sužinoti, iš kurios prieplaukos tas išplaukia.

„Sustoję viename restorane angliškai paklausėme jo darbuotojų „Where is the pier?“ – kur yra prieplauka. Jie taip keistai į mus pasižiūrėjo, paklausė, ar mes tikrai ieškome „pier“, o mums tą patvirtinus, paprašė palaukti. Netrukus grįžo su sutrikusiu virėjo kepurę dėvinčiu vaikinu, pastūmė jį į mūsų pusę ir tarė: „This is Pierre“ – „Štai, Pjeras“, – prisiminę anekdotinę situaciją kvatojasi keliautojai.

Asmeninio albumo nuotr.

Taisykles diktuoja pandemija

Ieva ir Martynas – ne iš klajoklių, kuriems rūpi tik „užsidėti varnelę“ žemėlapyje prie aplankytos šalies. Jų teigimu, apžiūrėjęs vos porą miestų negali sakyti, kad susipažinai su visa valstybe. Juolab kad dažnai gyvenimas didžiuosiuose miestuose nė neatspindi gyvenimo tame krašte realijų.

„Dėl to mes stengiamės pamatyti kuo daugiau skirtingų šalies vietų, nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų, būtinai sustoti viename ar kitame kaimelyje – kad suprastume, koks gyvenimas verda ten. Taip galima pamatyti labai įdomių, išskirtinių dalykų“, – įsitikino keliautojai.

Pasak Gelumbauskų, paprastai, jeigu prieš vykdamas į naują šalį pakankamai ja pasidomi, susidarai planą ir atlieki reikiamas rezervacijas, nerimauti kelionėje tikrai nėra ko. Informacijos šiais laikais nepritrūksi: internetas mirga keliautojų tinklaraščiais, „YouTube“ kanaluose galima rasti daugybę kelionių video, padėsiančių susidaryti tikslų įspūdį apie šalį, į kurią ketinama keliauti.

„Dabar, žinoma, dėl pandemijos prisideda papildomų rūpesčių – vakcinos, testai, įvairios formos. Tačiau iš anksto gerai pasidomėjus konkrečios šalies taisyklėmis, didelių nesklandumų neturėtų kilti“, – teigia M. Gelumbauskas.

Kaip COVID-19 akivaizdoje keitėsi kelionės? Anot Martyno, anksčiau keliauti buvo itin paprasta – nusiperki lėktuvo bilietą, rezervuoji viešbučius ir pirmyn! Dabar kelionių kryptis dažnai tenka rinktis ne tik pagal norus, bet ir pagal tuo metu konkrečiose šalyse galiojančias pandemijos valdymo taisykles.

„Jeigu skrendama su persėdimu, reikia pasidomėti ir taisyklėmis tranzitinėje šalyje, nes gali būti, jog reikalavimai skirsis, – įspėja keliautojai. – Mes patys esame nuo to nukentėję. Iki galo nepasidomėję tranzitinės šalies reikalavimais, buvome neįleisti į lėktuvą.“

Visgi net tokioje nepavydėtinoje situacijoje jiems ganėtinai pasisekė, mano sutuoktiniai. Tam lėktuvui išskridus be jų, jau už kelių valandų atsirado tiesioginis skrydis.

Žinoma, reikia turėti omenyje, jog už tokius nesklandumus teks sumokėti iš savo kišenės…

Išmoko taupyti

I. ir M. Gelumbauskams patraukliausios turistų mažiau pamėgtos vietos – visuomet įtraukia tokias į savo maršrutą. Nors neneigia, kad populiariausi, turistų „išmindžioti“ takai dažniausiai tikrai yra verti dėmesio – juk minios iš viso pasaulio jais plūsta ne veltui.

„Yra dalykų, kuriuos tiesiog reikia pamatyti, – paprastą tokio reiškinio paaiškinimą turi I. Gelumbauskė. – Jeigu jau esi Paryžiuje, tikriausiai aplankysi ir Eifelio bokštą.“

Patiems Ievai ir Martynui yra daugybė žemės kampelių, į kuriuos jie mielai sugrįžtų dar ne kartą. Pirmojoje vietoje – jau minėta Australija, tuomet Filipinai ir Tailandas, kuriuose lietuviai jau buvę ne po kartą, bet su malonumu kelionę ir vėl pakartotų.

„Yra šalių, kuriose tiesiog per daug gerai jautiesi“, – juokauja M. Gelumbauskas.

Sutuoktiniai tikina: kelionės nebūtinai yra prabangos dalykas. Taip, yra brangių krypčių, tačiau lygiai taip pat yra ir pigių. Studijų metais daug šalių pora aplankė su tikrai labai menku biudžetu – gaudydavo pigių skrydžių pasiūlymus, ieškodavo pigiausių nakvynės variantų. O kad nereikėtų mokėti už brangius metro bilietėlius, labai daug vaikščiodavo pėsčiomis.

Asmeninio albumo nuotr.

„Kartą išleidome visus pinigus, tad teko pėdinti aštuonis kilometrus iki oro uosto žiemos metu šlapiais batais. Kad nesušlaptų kojinės, ant jų užsidėjome plastikinius maišelius. Turbūt galite įsivaizduoti, kokia gėda buvo, kai oro uoste per saugumo patikrą mums liepė nusiauti batus“, – juokiasi Ieva.

Taip pat kelis kartus jiems su vyru yra tekę naktį prieš skrydį ne itin komfortiškai praleisti oro uoste.

„Dabar jau galime keliauti patogiai, bet manome, kad kelionės – labiau ne finansų, o noro reikalas“,– pabrėžia.

Trinti sofos neketina

Kelionėse kasmet sutuoktiniams darosi vis svarbesnis komfortas. Tačiau apie sėslesnį gyvenimą jiedu nė negalvoja.

„Kol atėjo pandemija, keturis mėnesius aktyviai keliavome po kelias skirtingas šalis. Buvo ištisų savaičių, kai kiekvieną naktį nakvodavome skirtingose vietose. Tačiau nė karto į galvą neatėjo mintis, kad labiau norėtųsi patogiai sėdėti namie ant sofos. Labai vertiname tai, kad esame jauni ir sveiki, ir norime kuo labiau tai išnaudoti“, – sako Martynas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Gelumbauskai noriai dalijasi savo kelionių įspūdžiais ir užburiančiais, į atostogas kaipmat nukeliančiais vaizdais. Tokio tinklaraščio idėja jiems kilo prieš pat ilgąją kelionę po pasaulį. Tuomet daug šeimos narių ir draugų prašė kuo dažniau dalytis įspūdžiais. Tačiau nuolat apkrauti visų kelionės įrašais, kurie ne visiems aktualūs, nesinorėjo. Taip nusprendė tam reikalui sukurti puslapį „Fake Backpackers“, kurį sekti gali tie, kuriems tai įdomu.

Pora stengiasi pažinti autentiškas, ne tokias turistines vietas, nepažįstamas šalis ir kultūras. Geriausias testas renkantis kelionės kryptį, anot Ievos, – jei pagalvojus apie konkrečią šalį kyla vidinis jaudulys. Vadinasi, reikia ten ir važiuoti.

Keliautoja prisipažįsta, kad jų su vyru galvose nuolatos sukasi mintys apie dar laukiančius maršrutus. Kitaip gyventi tiesiog nebemoka.

„Mes nuolat planuojame, svarstome, kokias šalis norėtume ir galėtume aplankyti. Tai mums suteikia daug džiaugsmo. Dar nesame įkėlę kojos į Pietų Amerikos žemyną, tad labai norėtume apsilankyti ten“, – svajone, kuria tiki, dalijasi Ieva ir Martynas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų