Su šešėliu kovos azartiškai

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2017.10.24 16:35

Jau nuo lapkričio turėtų startuoti nauja loterija. Tik čia loterijos bilietų pirkti nereikės – sėkmės paukštę bus galima pagauti tiesiog renkant čekius už paslaugas ar turgavietėse pirktas prekes. Tikimasi, kad tai padės iš šešėlio ištraukti bent dalį pajamų, tačiau daugelis abejoja tokios loterijos nauda. Baiminamasi, kad loterijai iš valstybės biudžeto teks atseikėti gerokai daugiau, nei pavyks surinkti iš iki tol slėptų pajamų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius teigia, kad kasos aparatų kvitų žaidimą preliminariai numatoma pradėti vykdyti jau lapkričio pabaigoje. Žaidime bus galima registruoti kasos aparatų čekius, gautus už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, maitinimo, odontologų, remonto, bei turgavietėse įsigytas prekes. Jeigu bus poreikis, kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius, apie tai iš anksto pranešus visuomenei.

Žaidime bus galima registruoti kasos aparato fiskalinius kvitus. Čekiai, išrašyti ranka ar išduoti prekybos automatų ar tiesioginio kompiuterinio ryšio terminalais, žaidime dalyvauti negalės.

Planuojama, kad metinis prizų fondas sudarys apie 173 tūkst. eurų. Ši suma būtų skirta savaitiniams ir mėnesiniams laimėjimams išmokėti bei mokesčiams, susijusiems su laimėjimu, sumokėti. Per savaitinį žaidimą bus galima laimėti 10 piniginių laimėjimų po 200 eurų, o per mėnesinį žaidimą bus laimimas vienas piniginis 5000 eurų vertės laimėjimas.

„Kaip rodo tokių šalių kaip Kroatija, Gruzija, Portugalija, Lenkija pavyzdys, kvitų loterijos ar įvairios jų variacijos turi daugiau ar mažiau teigiamą poveikį. Tiesa, ši loterija neįpareigoja įsigyti kasos aparatų. Kasos aparatus ir toliau turės naudoti tik tie ūkio subjektai, kurie darė tai anksčiau.

Pagrindinis loterijų ar kitų priemonių, skatinančių reikalauti kvitų, tikslas – didesnis pajamų apskaitymas: klientai dažniau reikalaus kvitų, pardavėjai ar paslaugų teikėjai privalės juos išduoti, taip įtraukdami į apskaitą daugiau įvykusių sandorių ir gautų pajamų“, – „Sekundei“ aiškino R. Puncevičius.

Išloš visi

Loterija – tik viena iš priemonių kovojant su šešėliu. Šešėlio dalis, ištraukta į dienos šviesą, priklausys nuo keleto veiksnių: dalyvių skaičiaus, loterijoje dalyvaujančių kvitų sumos.

Atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis, mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija. Be kvitų loterijos visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų, o vykdant kvitų loteriją, respondentų dalis išaugtų iki 75 proc.

„Rengiant loteriją, naudos turės visi gyventojai, nes dėl kvitų loterijos padidės pinigų apskaitymas, mažės šešėlinė ekonomika, daugiau pinigų valstybė galės skirti įvairioms sritims. Atlikti skaičiavimai rodo, jog kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galimai generuotų apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų“, – tvirtino R. Puncevičius.

Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad tokia čekių loterija šešėlinės ekonomikos problemų neišspręs, reikia kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis.

Parodomoji akcija

Turgaus prekeiviai į tokią naujovę žiūri gana skeptiškai. Panevėžio centrinės turgavietės direktorė Asta Pačekajūtė mano, kad iš tokios loterijos jokios apčiuopiamos naudos nebus. Kaip iki šiol, taip ir toliau su kasos aparatais dirbs tik dengtose turgavietėse produkciją parduodantys prekeiviai. Atvirojo tipo turgavietėse, kokių yra didžioji dalis, ir toliau bus neprivaloma turėti kasos aparatų.

„Visi prekeiviai duoda čekius, bet ne visi pirkėjai juos ima. Vienintelė nauda ta, kad gal bus mažiau šiukšlių. Užuot čekį numetę ant žemės, dabar žmonės jį įsidės į rankinę“, – sakė A. Pačekajūtė.

Centrinės turgavietės prekiautojų tarybos narys Tomas Valikonis taip pat teigė, kad kaip anksčiau duodavo čekius, taip duos ir dabar. Jau seniai nebėra to turgaus, kur ant vieno prekystalio močiutė iš kaimo prekiaudavo savo augintais obuoliais, vištomis ir lašiniais. Turguje prekiaujama lygiai tokiomis pat prekėmis kaip prekybos centruose, tik parduodama ne didžiųjų, o smulkių tiekėjų ar ūkininkų gaminama produkcija.

„Dabar formuojama tokia nuomonė, kad turgaus prekeiviai neva slepia mokesčius, o turgavietėse klesti šešėlis. Mes visus mokesčius mokame sąžiningai, bet nebėra, kas perka. Jaunimas apsiperka tik prekybos centruose, į turgų ateina vyresnio amžiaus žmonės, kurie įpratę nuo senų laikų. Po išmokų ir pensijų mokėjimo dienos dar yra kažkoks sujudimas, bet šiaip kasmet turgus tuštėja. Kažkaip abejoju, ar tokia loterija sugrąžins žmones į turgų“, – kalbėjo T. Valikonis.

Jo nuomone, tokia čekių loterija – labiau parodomoji akcija. Jį stebina, kad pastaruoju metu vyksta savotiška raganų medžioklė – įvairios institucijos pro didinamąjį stiklą stebi eilinius žmones, bet nemato didžiulio masto finansinių nusikaltimų.

„Visai nesena istorija, kai Mokesčių inspekcija pradėjo purtyti jauną merginą, neva ši išleido daugiau, nei gavo pajamų, nors ji tik rūpinosi savo nevaikštančiomis kaimynėmis ir, kad būtų pigiau, panaudojo savo nuolaidų kortelę. Čia kažkas panašaus. Labiau panašu į žaidimą, kurio tikslas – parodyti, kaip valstybinės institucijos dirba“, – mano T. Valikonis.

Reikia kovoti su priežastimis

Laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad tokia čekių loterija šešėlinės ekonomikos problemų neišspręs. Ji turės įtakos tik labai mažai daliai ekonomikos. Paprastai žmonėms, kurie perka kontrabandines cigaretes su rusiškomis banderolėmis, net nekyla klausimų, ar jie perka legaliai, ar nelegaliai. Lygiai taip pat ir su tais, kurie dalį pajamų gauna vokeliuose.

„Čekių loterija šitų problemų niekaip neišspręs, nes žmonės supranta, kad dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje. Gal tai ir turės įtakos tais atvejais, kai pirkėjas nežino, kad prisideda prie neapskaitytos ekonomikos, pavyzdžiui, perkant mėsą jo sumokami pinigai nueina ne į kasą, o dėžutę po stalu. Tačiau čekių loterija – tas pats, kas prie degančio namo skaityti paskaitą apie saugų elgesį su degtukais. Teoriškai – teisinga. Praktiškai – reikia gesinti degantį namą“, – palygino Ž. Šilėnas.

Kita vertus, kai čekių loterija bus organizuojama tik iš turgaus prekeivių bei paslaugų teikėjų gautų čekių, suponuojama mintis, kad visi prekiaujantieji turguje ar teikiantys vienokias ar kitokias paslaugas yra nesąžiningi. Tiesa, gal pradėjus veikti loterijai žmonės dažniau prašys čekių, tačiau tai nepalies tikrojo šešėlio.

„Ko labiausiai bijau, ką jau parodė ir kitų šalių patirtis, tai, kad čekių loterijos labai greitai išsikvepia ir tampa niekam neįdomios. Ar nebus taip, kad valdžia tai akcijai viešinti išleis daugiau, nei kad surinks iš šešėlio. Kovoti reikia ne su pasekmėmis, o priežastimis“, – pabrėžė Ž. Šilėnas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Čekiai
• #loterija
• #Panevėžys