Su maistu į konteinerius – ir garsieji kibirėliai

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Panevėžys
• 2024.05.25 14:00

Panevėžyje startavus maisto atliekų surinkimo sistemai per nepilną mėnesį gyventojai naujųjų konteinerių dar neužpildė.

Į juos panevėžiečiai verčia ne tik tai, kas lieka nuo pietų stalo, bet ir neseniai išdalintus ruduosius kibirėlius, kurių dalybos mieste sukėlė nemenką ažiotažą.

Nors vežėjai teigia, kad maisto konteineriuose randama kur kas mažiau į juos mesti netinkamų atliekų nei prieš porą metų startavus tokiam bandomajam projektui Pilėnų mikrorajone, tačiau tai nebūtinai rodo, kad panevėžiečiai tapo sąmoningesni. Naujųjų konteinerių angos gerokai mažesnės, tad į juos bet ko neįgrūsi.

Konteineriai pilnėja

Maisto atliekų surinkimo sistema Panevėžyje ėmė veikti gegužės 1-ąją.

Rūšiuoti mieste pastatyta kone 200 naujų rudos spalvos konteinerių.

Į juos galima mesti vaisius, daržoves, kambarinius augalus, duonos gaminius ir makaronus, arbatos tirščius ir pakelius, kavos tirščius ir popierinius filtrus, mėsos, žuvies atliekas, kaulus, kiaušinių lukštus, popierinius rankšluosčius ir servetėles, riebalais išteptą popierių ir kartoną.

Šioms atliekoms Savivaldybė gyventojams buvo nupirkusi daugiau nei 36,5 tūkstančio 7 litrų talpos kibirėlių.

„Aš manau, kad kol kas startavome gerai. Reikia suprasti, kad gyventojams reikia suformuoti tam tikrus įpročius, išmokti rūšiuoti, atskirti šias atliekas“, – teigia „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė.

Anot jos, maisto atliekos iš naujųjų konteinerių vežamos kartą per savaitę.

„Pirmasis vežimas tikrai buvo nedidelis. Bet per antrą ir trečią rinkimą atliekų kiekis buvo jau dvigubai išaugęs“, – tvirtina vežėjų atstovė.

Per pirmąjį vežimą iš visų 200 konteinerių surinkta apie 5 tonas maisto atliekų, jas vežant antrą ir trečią kartą – po maždaug 12 tonų.

J. Vingilytė tvirtina, jog kol kas šias atliekas pakanka išvežti kartą per savaitę, nes konteineriai nebūna visiškai užpildyti. Jos nuomone, net ir karštą vasarą neverta tankinti vežimų. Esą konteineriai plaunami, dezinfekuojami ir nemalonūs kvapai neturėtų riesti nosies.

„Nemanau, kad būtų didelė problema“, – svarsto bendrovės atstovė.

Pirmieji maisto atliekų konteinerių vežimai parodė, kad maždaug ketvirtadalis juose randamų šiukšlių – ne tos, kurios ten turėtų būti metamos.

Grūda per jėgą

Kad panevėžiečiai į naujus konteinerius nemestų mišrių komunalinių, statybinių ir kitokių atliekų, dangčiai yra rakinami. Juose įrengtos nedidelės angos, kad būtų galima įmesti tik mažą maišelį iš 7 litrų talpos maisto atliekų kibirėlio.

Pasak Atliekų tvarkymo skyriaus vadovės, taip pasielgta įvertinus bandomojo projekto Pilėnų mikrorajone patirtį. Jo pradžioje maisto konteineriuose būdavo ir 60 ar net 70 proc. kitų atliekų.

Visgi panevėžiečiai išradingi. Net ir per mažą angą įstengia sugrūsti į konteinerius, ko nereikėtų.

Pasak V. Vingilytės, pirmą kartą ištuštinus ruduosius maisto konteinerius, maždaug ketvirtadalis į juos sumestų atliekų buvo netinkamos.

J. Vingilytėsako, jog filmavimo kameromis užfiksuota, kad į maisto konteinerį grūdamos ir mišrios komunalinės atliekos, metamas plastikas ir pan.

„Esame radę net tų pačių kibirėlių, kuriuos dalinome daugiabučių namų gyventojams. Visko ten būna“, – pripažįsta „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotoja.

Rudųjų kibirėlių dalybos gyventojams Aukštaitijos sostinėje buvo sutiktos su dalies daugiabučių bendrijų pirmininkų pasipriešinimu. Nors kai kurie jų paprieštaravo Savivaldybės primestai tvarkai, kad kibirėlių dalijimu privalo pasirūpinti namų pirmininkai, visgi tokie jau turėtų stovėti beveik visų virtuvėse. Pasak J. Vingilytės, rudieji maisto kibirėliai panevėžiečiams beveik baigti dalyti – neatsiimtų liko apie 2 proc.

Meta su visais stiklainiais

Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre jau veikia įrenginiai, kuriais tvarkomos maisto atliekos.

Vykstant technologiniam procesui maišeliai ir kitos priemaišos atskiriami nuo maisto atliekų ir atitinkamai sutvarkomi.

Iš maisto atliekų bus išgaunamos dujos, o likęs substratas kompostuojamas.

Įmonės direktorius Gintautas Ulys sako, kad kol kas su maisto atliekomis į sąvartyną atvežama visko.

Anot jo, didžiausia bėda – tokiuose konteineriuose aptinkamas stiklas, mat gyventojai pasenusį maistą išmeta su visais stiklainiais.

Pasak G. Ulio, maisto atliekų rūšiavimo įranga tokia, kad jas atskiriant stiklas dūžta ir jį ištraukti iš atliekų srauto beveik nebeįmanoma.

Deklaruojama, kad rūšiuojant kuo daugiau atliekų ne tik bus švaresnė gamta, bet ir atsilieps atliekų išvežimo mokesčiui.

Pasak direktoriaus, kuo efektyviau rūšiuojama, tuo mažesnių sąnaudų reikia atliekoms tvarkyti.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #atliekų rūšiavimas
• #kibirėliai maisto atliekoms
• #maisto atliekos
• #Panevėžys