-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mini vietovei prie Nevėžio, per šimtmečius išaugusiai į Aukštaitijos sostinę, pradžią davusio kunigaikščio Aleksandro akto surašymą. Senojoje Upytės žemėje įsikūrusiam, tarp miestelio ir miesto statuso ilgai balansavusiam Panevėžiui bėgantys šimtmečiai suteikė patirties ir solidumo, bet kartu jis išsaugojo jaunatvišką veržlumą ir ambicijas augti.
Esamų ir buvusių panevėžiečių, Aukštaitijos sostinę garsinančių iš toli bei joje gyvenančių, klausiame, ko jie palinkėtų Panevėžiui ir panevėžiečiams.
Panevėžys nuo nepriklausomybės pradžios nuėjo ilgą kelią – nuo neigiamo ir bauginančio įvaizdžio iki jauno, į priekį besiveržiančio, aktyviai atsinaujinančio ir šviesią ateitį turinčio miesto.
Panevėžiečiai tapo atviri, priimantys savus ir svečius su santūria, bet nuoširdžia šypsena.
Tereikia persimesti keliais sakiniais ir – jau turim naujus draugus!
Panevėžys stilingas ir nekuklus, tai mane labai džiugina ir kviečia kuo dažniau į jį grįžti.
Panevėžiui ir jo žmonėms linkiu optimizmo, pozityvumo ir kuo dažniau išeiti į miestą, prisėsti kavinaitėje ar ant suoliuko ir paplepėti su nepažįstamu nauju draugu.
Rokas URBONAS
Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ prezidentas
Panevėžį visada gera prisiminti. Tai vieta, kurioje augau, keičiausi, tobulėjau, ši aplinka mane formavo, suteikė daug galimybių.
Ryškiausi prisiminimai yra tie, kurie dar nespėjo išblėsti – prieš porą mėnesių buvau abiturientas, o baigiamasis etapas visada yra paženklintas šventėmis. Mano patys geriausi įspūdžiai iš šimtadienio, paskutinio skambučio, išleistuvių.
Panevėžys visų pirma namai – vieta, kur jaučiuosi saugus, kurią pažįstu. Veikdamas jaunimo organizacijose jaučiuosi nors maža dalimi prisidedantis prie Panevėžio formavimo, naujų galimybių jaunimui kūrimo. Įgyvendinęs tam tikrą idėją, visada jaučiuosi dar labiau suartėjęs su savo miestu.
Labai džiaugiuosi, kad Panevėžys nuolat gražėja, atsinaujina, atsiranda naujų paslaugų, verslų. Linkiu jam atsinaujinti iš esmės – tapti jaunėjančiu miestu.
Manau, Panevėžys yra tobulo dydžio miestas – turime beveik visas įmanomas paslaugas, į bet kurią pusę nuvykti galime gan greitai. Todėl labai patogu čia gyventi.
Panevėžys esu aš. Čia užaugau, studijas baigiau Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultete, čia likau gyventi ir čia gyvena jau suaugę mano vaikai. Nerasčiau nė vienos priežasties, kodėl jo nemylėti. Jis be galo jaukus, labai patogus, septynmyliais žingsniais lekiantis į ateitį ir kartu pagarbiai nusilenkiantis praeičiai. Ne tik savo žaliajame Marijonų mikrorajone, bet visame mieste jaučiuosi kaip savo kieme. Svarstau, ar išvykusi kitur gyventi taip pasijusčiau sava? Veikiausiai – ne.
Mūsų jaunam, dar tik 520-ies metų Panevėžiui linkiu klestėti, pasauliui skleisti žinią apie save, būti žaismingam, bet kartu – ir solidžiam. O panevėžiečiams linkiu meilės – pirmiausia sau patiems, tada artimiesiems, pažįstamiems ir pirmą kartą sutiktiesiems. Ir, žinoma, meilės Panevėžiui.
