-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Mini vietovei prie Nevėžio, per šimtmečius išaugusiai į Aukštaitijos sostinę, pradžią davusio kunigaikščio Aleksandro akto surašymą. Senojoje Upytės žemėje įsikūrusiam, tarp miestelio ir miesto statuso ilgai balansavusiam Panevėžiui bėgantys šimtmečiai suteikė patirties ir solidumo, bet kartu jis išsaugojo jaunatvišką veržlumą ir ambicijas augti.
Esamų ir buvusių panevėžiečių, Aukštaitijos sostinę garsinančių iš toli bei joje gyvenančių, klausiame, ko jie palinkėtų Panevėžiui ir panevėžiečiams.
Panevėžys yra mano miestas. Čia praleidau visą gyvenimą, čia sukūriau šeimą, jame gimė ir užaugo mano vaikai. Panevėžys – mano šeima ir namai. Man patinka, kad jis nedidelis, žalias ir jaukus. Jis įvairus bei mylimas ir savas.
Visus panevėžiečius ir miesto svečius nuoširdžiai sveikinu su Panevėžio gimtadieniu. Tegul ši nuostabiausia vieta Žemėje su Dievo pagalba auga ir klesti, o mūsų kiekvieno širdyje šis brangus miestas užima ypatingą vietą.
Linkiu visiems taikos ir ramybės virš galvos bei klestinčio miesto gyvenimo.
Ryškiausi prisiminimai, susiję su Panevėžiu, yra iš vaikystės, kai su draugais ar šeima eidavome į Aukštaitijos sporto rūmus arba stadioną pasižiūrėti tuomečio krepšinio klubo „Techasas“ arba „Ekrano“ futbolininkų rungtynių.
Kiekvienos rungtynės būdavo didelė šventė. Iš jų išlikę labai daug gerų atsiminimų.
O ne tokie tolimi prisiminimai, kurie man labai daug reiškia – pergalės su Panevėžio „Lietkabeliu“, iškovoti medaliai bei žaidimas už Lietuvos rinktinę „Kalnapilio“ arenoje prieš pat išvykimą į pasiruošimo pasaulio čempionatui stovyklą. Tos rungtynės ir visa tvyrojusi atmosfera buvo tikrai išskirtinės.
Pastaraisiais metais Panevėžys sulaukia daug pagyrų dėl miesto gražinimo, tad gimtadienio proga linkiu jam ir toliau nenustoti – renovuoti namus, gatves, parkus.
Tikiuosi, kad miestas pritrauks ir užsienio investuotojų, kad atsiras dar daugiau darbo vietų ir gyvenimo kokybė kasmet vis gerės.
Už ką aš myliu savo miestą? Nes čia yra viskas, ko man reikia. Su žmona esame puikiai įsikūrę, Panevėžyje netrūksta veiklų, o ir pats miestas ne per didelis. Čia galima jaustis labai jaukiai ir šiltai.
Panevėžys – mano gimtinė. Jokiame planetos mieste žvaigždės nešviečia taip ryškiai, kaip vaikystės mieste. Čia gimiau, žengiau pirmuosius žingsnius, lankiau darželį, baigiau mokyklą, studijavau Panevėžio konservatorijoje, sukūriau šeimą, gyvenu ir dirbu. Tad šaknys gilios ir tvirtos.
Panevėžys – miestas, kurio negaliu nemylėti. Kodėl? Nes auga visomis prasmėmis. Jis unikalus: čia yra vienintelis Europoje lėlių vežimo teatras, vienas didžiausių pasaulyje siaurojo geležinkelio depas, autentiški malūnai.
Man, kaip mokytojai, svarbu, kad mieste renovuojamos mokyklos, vis daugiau atsiranda poilsio erdvių, žaidimų aikštelių vaikams, tiesiami dviračių takai, atnaujinami parkai. Su mokiniais dažnai keliaujame pėstute, mokomės gamtoje, organizuojame žygius į parkus, aplink Panevėžį, taip plėtojame ekologijos srities žinias, skatiname fizinį aktyvumą, turiningą laisvalaikio užimtumą.
Džiugu, kad mieste veikia regioninis STEAM centras ir robotikos centras „RoboLabas“, kurie padeda ugdyti jaunuosius tyrėjus ir išradėjus.
Negaliu nepaminėti verslo įmonių, kurios noriai sudaro galimybes mokiniams „pasimatuoti“ profesijas, o miesto bibliotekos organizuoja įtraukiančias ir interaktyvias nemokamas edukacijas.
Miestą kuria čia gyvenantys žmonės, tad panevėžiečiams linkiu puoselėti ir tausoti aplinką, dažniau vieni kitiems šypsotis, būti tolerantiškiems, atsakingiems, saugiems. Norėtųsi, kad jaunimas nepabėgtų, baigęs studijas grįžtų, didžiuotųsi savo miestu, savo darbais ir idėjomis plėstų ir turtintų Panevėžį.
O miestui linkiu vis naujų ambicijų ir įveikiamų iššūkių!
