Nors Panevėžio krašto ūkininkai dešimtimis tūkstančių eurų skaičiuoja stumbrų padarytą žalą, jų elgsenos žinovai visgi pastebi, kad šie galiūnai palieka rajoną ir traukia tolyn link Kėdainių, netgi artėja prie Kauno. Pašilių stumbryno nuotr.

Stumbrų gaudyklė – tik treniruotėms

Stumbrų gaudyklė – tik treniruotėms

Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose jau šią žiemą turėjo vykti didžiosios stumbrų gaudynės ir sugauti galiūnai perkrausyti į aptvarą Varėnoje. Tačiau sausį stacionaria gaudykle pagauti devyni stumbrai grįžo į atgal laisvę, nes šis projektas, regis, toks pat nenuspėjamas, kaip ir laukinė fauna.

Kraustynės sustojo

„Šią žiemą jau turėjo stovėti dalis aptvaro Varėnoje, o mes į jį planavome gabenti pagautus stumbrus. Priimtas buvusio aplinkos ministro sprendimas sustabdyti dalies laisvėje gyvenančių stumbrų gaudymą bei perkėlimą tapo tikra staigmena. Vasarą, kai gamtoje ir taip daug maisto, prisivilioti jų neįmanoma, turėsime laukti kitos žiemos. Galima sakyti, dėl to praradome visus metus“, – sako buvęs ilgametis Panevėžio krašto stumbrininkas, dabar Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistas Rytas Papšys.

Jis atsakingas už projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“.

Pernai birželio pabaigoje tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pavedė VSTT sustabdyti 100 ha stumbryno Varėnos rajone statybą po to, kai krito penki į jį perkelti planuoti stumbrai. Du jų nugaišo laikinai apgyvendinti žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

„Jau turėjo būti paskelbti projekto rangovai stumbrynui Varėnos rajone įrengti, bet išvakarėse pasklido žinia apie penkis kritusius stumbrus ir darbai sustabdyti. Niekas nieko nesupratome ir nesuprantame iki šiol – nelogiška, kad dėl kelių stumbrų būtų taip nubrauktas visas projektas. Pernai laisvėje negyvus radome dar 12 stumbrų ir tai natūrali atranka, juk žvėrys sensta, serga, gaišta dėl įvairių priežasčių“, – buvusios valdžios sprendimu abejoja stumbrininkas.

Du į aptvarą Žemaitijoje praeitą vasarą spėti atgabenti stumbrai, anot jo, iš tiesų galėjo neatlaikyti streso. Bet tai, pasak stumbrų žinovo, kartais yra neišvengiama reguliuojant augančią šitų žinduolių populiaciją Lietuvoje.

Sugauna ir paleidžia

Pagal dar 2015 m. parengtą stumbrų apsaugos projektą iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų į aptvarus kituose rajonuose suplanuota pergabenti 30 laisvėje gyvenančių stumbrų. Tam jau buvo rimtai pradėta ruoštis pernai, pavasarį Kėdainių rajone netgi išdygo stacionari gaudyklė – 25 a apvalios formos aptvaras. Jis, pilnas pašaro, ir šią žiemą sėkmingai vilioja praalkusius stumbrus, bet žvėrys į gaudyklę užsuka tik paėsti ir vėl išrisnoja – aptvaro vartai visada atviri.

„Gaudyklė dabar tarnauja tik, galima sakyti, treniruotis, kol situacija pasikeis. Sausį sugavome devynis stumbrus ir juos paleidome, nes gabenti į kitus aptvarus neturime leidimo. Skirtingai nei kitose valstybėse, lietuviški stumbrai labai baikštūs, gudrūs ir juos pagauti nėra taip lengva – gal tokiu būdu juos šiek tiek ir prisipratinsime“, – viliasi R. Papšys.

Sulaukę sprendimo gabenti sugautus stumbrus, anot jo, atsakingi specialistai tinkamai paruoštų gyvūnus: galbūt juos migdytų ir specialu transportu vežtų į kitus šalies aptvarus. Kol kas kitas toks, be Pašilių stumbryno Panevėžio rajone, tėra tik žėrinčius Telšių rajone.

Visgi ateityje daugiausia stumbrų tikimasi apgyvendinti Dzūkijoje. Aptvaro statybas Varėnos rajone planuojanti atnaujinti Aplinkos ministerija svarsto ir apie planus stabilizuoti visą Europos nykstančią stumbrų populiaciją: Lietuvos teritorijoje gyvenančios bandos ateityje galėtų susigiminiuoti su gentainiais Lenkijoje ir Baltarusijoje.

„Turime konstatuoti, kad stumbrai palieka Panevėžio rajoną – jie traukiasi į pietus.“
R. Papšys

„Su lietuvišku biurokratizmu ne viskas taip greitai darosi. Nespėjam įsivažiuoti ir vėl iš naujo. Žmonės dirba, bet neaišku, kaip šįkart bus. Valdžios pratęstas projektas jau turėjo baigtis šiais metais. Dabar vėl teks viską perskaičiuoti, juk kainos keičiasi“, – sako R. Papšys.

Kol kas iš projektui numatytų 5 mln. eurų išleista maždaug penktadalis. Sausio 1-osios duomenimis, anot jo, Lietuvoje gyveno 282 stumbrai.

Palieka Panevėžį

Vieną gaudyklę stumbrams buvo suplanuota įrengti ir Panevėžio rajone, ją prijungiant prie Pašilių stumbryno. Pagal tą patį projektą čia turėtų atsirasti ir naujas administracinis pastatas, atnaujintas dabartinis aptvaras, net pakeistas jo išdėstymas.

R. Papšio pastebėjimu, Panevėžio rajonas ir be perkėlimo sparčiai netenka girių galiūnų.

„Turime konstatuoti, kad stumbrai palieka Panevėžio rajoną – jie traukiasi į pietus. Daugiausia šių žvėrių susitelkę prie Kėdainių ir jau eina link Kauno“, – tvirtina VSST specialistas.

O panevėžiškiai, anot jo, stumbrų šiuo metu gali pamatyti nebent prie savo rajono ribos. Stumbrai esą vaikštinėja prie Truskavos, keli patinai šią žiemą slapta naktimis užklysta į Upytės, Krekenavos apylinkes.

„Pastarosiomis žiemomis stumbrai išeina iš Panevėžio rajono. Paprastai balandį grįžta, bet matant šitų galiūnų migraciją, panašu, kad jų čia bus vis mažiau“, – prognozuoja R. Papšys.

Prastėja, anot jo, ir lietuviškų stumbrų sveikatos būklė. Dėl kraujomaišos jie tampa smulkesni, opesni, jautresni badui, šalčiui. Ši atšiauri žiema, R. Papšio nuomone, saugomų galiūnų populiaciją gali sumenkinti bent trimis dešimtimis gyvūnų.

Stumbrų bandas sparčiai mažina ir žemės ūkis, atpratinęs šiuos žvėris nuo savarankiško išgyvenimo miškuose. Tyrimai rodo, kad stumbrai gaišta apsinuodiję preparatais, kuriais ūkininkai purškia savo laukus. Ypač galiūnus žudo rapsams auginti naudojama chemija.

„Taip jau yra, kad stumbrai priprato prie ūkininkų laukų ir jų palikti nebenori. Dėl to dalis apsinuodija ir krinta“, – sako R. Papšys.

Aptvare darosi ankšta

Pašilių stumbryno stumbrininkas Eugenijus Družas mano, kad Panevėžio rajone, laisvėje, dar turi gyventi kelios dešimtys stumbrų. Šią žiemą jų matosi mažiau, nes šie girių milžinai pasitraukė link Truskavos. O Pašilių aptvare nelaisvėje gyvena jau 27 stumbrai, nors čia laikyti sąlygos sudarytos tik 12.

„Pernai aptvare krito viena sena patelė, bet turėjome 3 jauniklius. Buvo metai, kai jų sulaukėme ir penkių. Jei iš aptvaro stumbrus paleistume į laisvę, jie per kurį laiką sulaukėtų“, – pasakoja prižiūrėtojas.

Užklysta šimtai

Stumbrų daromą žalą ūkininkams skaičiuojantis Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius nesutinka, kad Panevėžio kraštuose mažėja šitų stambių gyvūnų.

„Stumbrai mūsų tikrai dar nepalieka. Gruodį gavome vieno stambaus ūkininko iš Upytės įspėjimą, kad jo valdose vaikšto ir pasėlius trypia šimtinė banda. Stumbrų vis dar matyti prie Krekenavos, Ėriškių, Upytės, Linkaučių“, – teigia Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Anot jos, tik patys žemdirbiai dėl žvėrių padarytų nuostolių vis vangiau kreipiasi dėl kompensacijos. Pernai tokių prašymų skyrius sulaukė 23 ir kompensacijoms skyrė 38,6 tūkst. eurų.

2019 metais Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė 40 skundų dėl stumbrų, žalą patyrusiems ūkininkams išmokėta 35 tūkst. eurų.

„Tiriamas kiekvienas atvejis dėl stumbrų padarytų nuostolių ūkiui. 95 proc. prašymų pasitvirtina ir skiriamos kompensacijos“, – sako Z. Bakanienė.

Į raudonąją knygą įrašyti galiūnai, pasak Savivaldybės atstovės, mielai užklysta į Panevėžio rajono javų, rapsų, pupų, žirnių ir kitų kultūrų laukus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų